„Iš tiesų dabar toliau nei į Dubingius nenuvažiuojame...“ – šalia žavingai šypsosi Šarūno širdies draugė, jo įkurtos krepšinio akademijos ryšių su visuomene skyriaus vadovė Laura Mikelionytė (29). Jau du mėnesius, užuot džiaugęsi grynu oru savo sodyboje, jiedu kvėpuoja statybų dulkėmis.
Šarūnas ir vėl turės sporto barą. Paslapčia, matyt, jo ilgėjosi, kai išsiskyrė keliai su sporto ir pramogų centro „Forum Palace“ savininkais, o šie uždarė „All Stars“ barą. „Aš noriu, kad sportininkai turėtų kur užeiti, – sako prisėdęs ant celofanu dar užtrauktos sofos. – Ir moteris savo kur atsivesti.“ Jo pagalbininkai tuo metu ant sienos kabina didžiulį įrėmintą stiklą, po kuriuo atsidurs iš garsiausių pasaulio sportininkų surinkti trofėjai.
Šarūnas norėtų, kad jo bare žmonės jaustųsi puikiai. Ypač tie, kurie kažkada paskutines jėgas atidavė, kad svarbiausiose sporto žaidynėse plevėsuotų Lietuvos vėliava. „Suprantu, kiek jie įdėjo ir kaip sunku būti pamirštam, – tarsteli, o paskui netikėtai prisipažįsta: – Žinai, norėčiau čia rengti susitikimus su garsiausiais sportininkais. Juk būtų be galo įdomu, jei jie sutiktų pasidalyti savo patirtimi, emocijomis, savo treniruočių ir varžybų išgyvenimais. Galėčiau netgi pats juos pakalbinti...“
Ir tikrai – galėtų. Gal Šarūnas pagaliau prisimintų tai, ko mokėsi Vilniaus universitete, – žurnalistiką?
Juk mes matome, kaip sportininkas grįžta su pergale, pasveikinam jį ir pamirštam, o kuo jis gyveno, kaip tą pergalę pasiekė, taip ir lieka neišsakyta...
„Ir man atrodo, kad jaunimui būtų įdomu viską išgirsti iš sportininkų lūpų, – Laura neabejoja, kad gyvenimo draugas pasinėrė į jam labai įdomią veiklą. – Gal netgi ir vyresniems žmonėms. Juk mes matome, kaip sportininkas grįžta su pergale, pasveikinam jį ir pamirštam, o kuo jis gyveno, kaip tą pergalę pasiekė, taip ir lieka neišsakyta...“
Sporto baras dabar užėmęs ir Šarūno, ir Lauros mintis. „Visi darbai, visos pramogos atidėti šalin, pastarąsias dvi savaites daugiau niekuo ir neužsiimame“, – tikina abu, o Šarūnas juokiasi, kad krizė nėra toks blogas laikas. Sako, ir jam tekę pasukti galvą: „Mūsų viešbutis niekuo neišsiskiria, taigi, pamanėme, reikia razinos, kad jį paskanintume. Kai buvau Jungtinėse Valstijose, daug laiko praleidau prie kompiuterio ir po sporto barus daug vaikščiojau. Jie ten gana primityvūs, jokių programų niekas nerengia. Olandai, britai pamišę dėl futbolo, taigi, barai į šią sporto šaką labiau orientuoti. Mes gi norėtume pažvelgti plačiau. Sportas – ne tik krepšinis ar futbolas. Tenisas stiprus, o lengvaatlečiai mūsų kokie!“
Šarūnas pasakoja, kad lietuviai sportininkai nedvejodami jo bare palieka dalelę savo širdies. „Paskutinis trofėjus buvo olimpinės Roberto Žulpos glaudės“, – juokiasi. „Tokios ryškios, raudonos“, – pritaria Laura. Edvinas Krungolcas žadėjo atnešti savo rapyrą, alpinistas Vladas Vitkauskas – kablius, su kuriais kopia į kalnus, Arvydas Sabonis, prieš išvažiuodamas į Ispaniją, sportinius batelius paliko, Simas Jasaitis čempionų žiedą, sakė, atneš. „Dar turime legendinio boksininko Algirdo Šociko bokso pirštines, o boksininkas Jonas Čepulis mums padovanojo 1968 metų Meksikos olimpiados diplomą“, – buvęs krepšininkas neslepia savo pasididžiavimo.
Dar ne visos trofėjų lentynos naujajame sporto bare pilnos. „Rytoj atkeliauja NBA žaidėjų Pau Gasolio ir LeBrono Jameso sportiniai bateliai. Amerikiečiai iš „Nike“ mums padėjo. Netrukus turėtume gauti ir Jordano pasirašytus marškinėlius, – sako Šarūnas ir smagiai kvatoja paklaustas, ar tokių pat marškinėlių negalėčiau gauti aš. „Tektų palaukti kokius metus ar dvejus...“ – šypsosi ir Laura. Po akimirkos ji pataiso Šarūną, kai šis mėgina suskaičiuoti olimpinius čempionus lietuvius. „Apie dvidešimt“, – sako jis. „Dvidešimt šeši“, – patikslina mergina.
Su Šarūnu jiedu pora ne tik gyvenime. Laura – pirmoji padėjėja, pagalbininkė ir patarėja. „Mes kartu viską kūrėme“, – neslepia Šarūnas, o Laura tikina, kad toji kūryba jam buvusi labai maloni. „Taigi, galima suprasti, kad Šarūnas turi naują žaislą?“ – jos klausiu.
„Ne žaisliukas – didelis žaislas, visas žaidimas“, – juokiasi mergina. O Šarūnas rimtai priduria: „Tai įdomus žaidimas ir man jis – labai prasmingas.“
