Šapranausko kraują dabar siurbia, kas netingi: žurnalistai, etikos inspektoriai, interneto komentatoriai... Kaip sekasi atsilaikyti?
Vytautas: Visą gyvenimą man jį siurbia... Lietuvoje daug pigių, negabių žmonių, kurių pavydas akimirksniu perauga į raganų medžioklę. Jeigu į viską jautriai būčiau reagavęs, jau būčiau miręs. Apskritai, jeigu Lietuvoje nori, kad apie tave būtų kalbama gerai, reikia numirti.
Laura: Šioje situacijoje tai ir liūdniausia: tiek žurnalistai, tiek visuomenė „gardžiuojasi“ nesėkme.
Bet ar tos nesėkmės yra labai blogai? Juk laidos reitingai vis tiek buvo geresni nei konkurencinio kanalo...
Laura: Tačiau ne viskas pateisinama gerais reitingais. Man, kaip televizijos vadovei, svarbu, kad renginiai vyktų sklandžiai ir neturėtų neigiamo šleifo. Tai – toli gražu ne karas, kuriame visos priemonės geros... Apmaudu: ekspertų laidoje nebuvo, promilių Vytauto kraujyje niekas nematavo, bet visi nusprendė, kad jis buvo girtas.
O jis nebuvo girtas?
Vytautas: Galiu jums tvirtai pasakyti: aš nebuvau girtas. Tačiau visuomenei to vis tiek neužtenka...
Kas gi jums buvo nutikę tą nelemtą penktadienį?
Vytautas: Man buvo bloga. Turiu bėdų su kepenimis, ir kartais tai paūmėja. Net gydytoją kaip liudininką galėčiau atvesti tiems, kurie netiki... Žmonės, kurie tvirtina, kad mane tądien bandė išblaivinti nuo pat ryto, meluoja į akis. Neminėsiu jų pavardžių...
Aš skaičiau viešai išdėstytą scenaristo Aido Puklevičiaus poziciją.
Vytautas: Na štai – tuomet žinote, kas tai daro.
Turiu bėdų su kepenimis, ir kartais tai paūmėja. Net gydytoją kaip liudininką galėčiau atvesti tiems, kurie netiki...
Maniau, kad jūs – viena komanda...
Vytautas: Sutikau vesti šį renginį vien todėl, kad daug metų dirbu TV3 kanale ir gerbiu jo vadovę Laurą Blaževičiūtę. O su šituo pseudomenininku nieko bendra neturiu. Man tik labai nepatogu dėl Marijono Mikutavičiaus, kuris kažkodėl irgi buvo įveltas į šią istoriją...
Prisiminkime, kaip jums tądien sekėsi?
Vytautas: Puikiai tai prisimenu. Prieš porą dienų buvau patyręs kepenų priepuolį, mane prižiūrėjo gydytojas. Dėl to netgi teko nukelti spektaklį, kurį turėjome rodyti Skuode. Visą dieną pragulėjau lovoje, maniau – praeis. Penktadienį po pietų į „Forum Palace“ atvažiavau „pripumpuotas“ vaistų.
Manėte, kad viskas susiklostys gerai?
Vytautas: Tikėjausi. Esu įpratęs eiti į eterį su ligomis, temperatūromis, skausmais – scenos žmogui tai įprasta. Bet kai paveikia vaistai, žmogus gali tapti neprognozuojamas. Generalinės repeticijos metu skaitydamas tekstą pajutau, kad sunkiai artikuliuoju. Sakiau: „Vyrai, ką nors darykim, juk matote, kas vyksta! Aš negaliu normaliai šnekėti, jau nekalbant apie improvizaciją... Ką nors keiskime, nes septintą valandą išėjęs į eterį kalbėsiu lygiai taip pat!“
Jūs buvote pasiryžęs trauktis? Nebuvo taip, kad įsikibęs laikėtės vedėjo pozicijos ir niekam nenorėjote jos perleisti?
Vytautas: Mielai būčiau perleidęs! Tačiau prodiuseris ramino: „Viskas bus gerai.“ Išėjau į sceną, o tada viskas susidėjo: prasta sveikata, stresas, scenarijaus nežinojimas... Mes juk dorai nerepetavome. Žodžiu, išėjo tikras balandžio pirmosios kliedesys, o paskui staiga išgirdau: Šapranauskas girtas!.. Tai parodykite kraujo tyrimus, kad jau tokie sąžiningi!
Ką jūs veikėte per reklamines laidos pertraukas? Sklido gandas, kad tuomet jums buvo leidžiamos ampulės, kurios esą turėjo išblaivinti...
Vytautas: Ką jūs, nieko panašaus nebuvo! Per pertraukas nulipęs nuo scenos skaitydavau scenarijų. Draugė atvežė prožektorių, kad turėčiau kuo tamsoje pasišviesti.
Laura: Jei prodiuseris matė, kad Vytautas yra blogos savijautos, jis turėjo mus informuoti.
Prodiuseris vėliau užsiminė, kad neturėjo „plano B“ – neturėjo kuo pakeisti laidos vedėjo.
Laura: Bet jei apie tai buvo diskutuojama dar per generalinę repeticiją, buvo galima rasti tą „planą B“. Aš tik sėdėdama tarp žiūrovų pamačiau, kad kažkas ne taip: bėgau į užkulisius ieškoti išeities, bet jau buvo vėlu. Taigi didžiausia klaida ta, kad nebuvo iš anksto imtasi kokių nors priemonių. O prodiuserių klaidą žiūrovai tuoj suverčia televizijai: ne visi suvokia, kad laidos prodiuseris ir televizijos kanalas nėra tas pats.
Jei būčiau buvęs girtas, aš būčiau paprasčiausiai neatėjęs. Taip, prisipažįstu, per mano ilgą gyvenimą yra buvę atvejų, kai į sceną lipau išgėręs, ir tuo nesididžiuoju.
Vytautai, ką jūs veikėte pasibaigus laidai?
Vytautas: Važiavau namo miegoti. Nesidomiu interneto naujienomis – elektroninius laiškus gaunu tiesiai į mobilųjį telefoną, o mano kompiuteris guli apdulkėjęs. Nežinojau, kad čia sprogo bomba ir pasklido radiacija, didesnė nei Japonijoje... Sužinojau, kokia košė užvirė, kai man ėmė skambinti žmonės. Pirmasis žinutę parašė Arūnas Sakalauskas: „Laikykis...“ Kažkas dar atsiuntė frazę: „Geriau vienas girtas Šapranauskas, nei trys blaivūs vilkončiai...“ Bet man tai juoko nekėlė.
Laura: Po laidos visą savaitgalį jaučiau spaudimą. Visi tikėjosi, jog televizija pareikš, kad Vytautas Šapranauskas bus išmestas. Bet supraskite: televizija su Vytautu dirba jau aštuoniolika metų. Tokių situacijų iki šiol nėra buvę. Todėl kai manęs klausia, ar jį atleisiu, jaučiuosi lyg motina, kurios paauglys sūnus pirmą kartą grįžta namo išgėręs bokalą alaus. Ar už tai jį turėčiau išmesti iš namų?..
Vytautas: Tuo labiau kad nebuvo jokio bokalo alaus!
Laura: Vytautas dirba didžiuliu krūviu ir, kad ir koks talentas būtų, jis nėra robotas. Aišku, labai gaila, jei žiūrovams susidarė įspūdis, kad jis buvo girtas. Jei jis iš tiesų būtų buvęs girtas, aš jį priversčiau atsiprašyti žiūrovų.
Vytautas: Jei būčiau buvęs girtas, aš būčiau paprasčiausiai neatėjęs. Taip, prisipažįstu, per mano ilgą gyvenimą yra buvę atvejų, kai į sceną lipau išgėręs, ir tuo nesididžiuoju. Bet tikrai paprasčiau neateiti, negu ateiti girtam. Tiesiog buvau frustracijos būsenos... Atsiprašau žiūrovų, jei juos dėl to įskaudinau.
Supykote ant Valinsko už tą šelmišką frazę: „Kubilius iki to privedė Lietuvą, kad net velnias blaivas į ją negali žiūrėt“?
Vytautas: Oi ne! Valinskas puikiai pajuokavo.
Ar tai taps pamoka ateičiai?
Vytautas: Jei ateityje mane užklups panašios bėdos, pažadu į sceną neiti. Neprisiekiu, kad daugiau gyvenime negersiu nė lašo: kaip ir daugelis žmonių, aš nesu abstinentas, tačiau pramogų su darbu nepainiosiu. Ir dar vienas pasižadėjimas: su prodiuserine kompanija „TVartas“ dirbau du kartus – trečio karto nebus.
