Šiukšlynų milijonieriai: atskleistas aukso vertės statybų tinklas
Tai – didžiausias žurnalistinis tyrimas aplinkosaugos srityje. 15min žurnalistai ėmėsi aiškintis, kaip panaudota 127 mln. eurų ES ir valstybės lėšų, skirtų atliekų rūšiavimo gamyklų statyboms. Tyrimas atskleidė ne tik neūkiškumo ir galimų šešėlinių susitarimų elementus, bet ir galimą korupciją – atliekų sektorių kuravęs aplinkos viceministras Almantas Petkus ne tik maitinosi iš šiais projektais tiesiogiai suinteresuoto verslo kišenės: būtent šis verslas jam įrengė loftą sostinės Naujamiesčio rajone.
Aiškėja naujų buvusio aplinkos viceministro, kuravusio atliekų sritį, Almanto Petkaus sąsajų su dešimtis milijonų eurų iš šios srities gavusia įmone. Pasirodo, jog „šiukšlynų milijonieriaus“ Vytauto Banio bendrovė įrenginėjo buvusio viceministro loftą Vilniuje. Tai pripažįsta ir pats A.Petkus.
„Šiukšlynų milijonierių“ istorijos pasiekė ir Seimą. Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė posėdyje nagrinėjo 15min tyrime „Šiukšlynų milijonieriai" pateiktus faktus. Seime buvo kalbama apie neefektyvų gamyklų veikimą ir joms išleistus 127 milijonus eurų Europos Sąjungos lėšų. Dabar situaciją nagrinėja ir STT, kuri sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Aplinkos ministras apie 127 mln. eurų projektą: „Padarėm įrenginius, kurie maltų orą“.
Aplinkos ministras po 15min tyrimo apie „šiukšlynų milijonierius“ kreipėsi į prokuratūrą.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijai kontroliuojant Aplinkos ministeriją, dešimtys milijonų eurų nukeliavo į verslo struktūras, kuriose sukasi su šia partija siejamas verslininkas Vytautas Banys. 15min atskleidžia verslo ir piniginių ryšių voratinklį, kuriuo šis žmogus apraizgė su „tvarkiečių“ elitu glaudžiai susijusias personas. 15min surinkti duomenys rodo, kad mažiausiai vienas žmogus, tiesiogiai kuravęs sektorių, kuriame buvo pilna V.Banio interesų, gali būti vadinamas kišeniniu politiku. Tai buvęs aplinkos viceministras ir buvęs pretendentas užimti ministro postą – Almantas Petkus. Jo verslus visada maitino ir tebemaitina V.Banio ranka. Iš šios rankos atkeliavę pinigai jau seniai ilsisi buvusio viceministro kišenėje. O vienoje įmonėje buvęs aukštas politikas ir statybų magnatas yra tiesioginiai partneriai.
Kauno ir Kėdainių atliekų perdirbimo gamyklų statytoja bankrutuoja.
Po 15min tyrimo apie „šiukšlynų milijonierius“ dėl galimo valstybės turto iššvaistymo kreiptasi į teisėsaugą.
Aiškėja, kad valstybės pinigai nedavė planuoto rezultato. Mat užsibrėžtų tikslų gamyklos nepasiekia, o, pavyzdžiui, nieko mokesčių mokėtojams nekainavusi taromatų sistema šluosto nosį rūšiavimo gamyklų tinklui. Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įrenginiai buvo statomi tam, kad mes kuo mažiau atliekų vežtume į sąvartynus, čia patenka visos į bendrus konteinerius išmestos jūsų šiukšlės. Pagal susitarimus su Europos Sąjunga, iki 2030 metų mes turėtumėm į sąvartynus vežti iki 10 proc. savo atliekų, dabar vežame 54 proc. Gamyklos galėjo tapti išsigelbėjimu Lietuvai, tačiau netapo. Pasirodo, kad milžinišką Europos Sąjungos finansavimą gavusios gamyklos nevykdo savo projektinių pajėgumų, t. y. apdoroja mažesnius kiekius atliekų nei buvo planuota. Dar daugiau, paaiškėjo, jog gamyklos atrenka ir perdirbimui atiduoda vos vidutiniškai 3,4 proc. antrinių žaliavų. Negana to, kad gamyklų statybos kainavo šimtus milijonų, kiekvienais metais milijonai dar teka jų išlaikymui. Žadėta ekologinė revoliucija taip ir neįvyko, didžioji dalis atliekų ir toliau keliauja į sąvartynus, o gamyklos neveikia pagal planą.
127 milijonai eurų – tokia pinigų suma buvo išleista dešimčiai atliekų rūšiavimo gamyklų Lietuvoje. Didžioji dalis lėšų buvo gautos iš Europos Sąjungos. Net 93 milijonai eurų iš šios sumos atiteko saujelei verslininkų, kurie valdo persipynusių įmonių tinklą ir prisidėjo prie septynių gamyklų statybų. Beveik visos sutartys su konkursų laimėtojais buvo pasirašytos 2013 metais. Nuo tada Lietuvoje prasidėjo mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių (MBA) statybų bumas. Tačiau vykę viešieji pirkimai kelia nemažai klausimų, nes daugumoje atvejų konkurencijos nebuvo: didžioji dalis įmonių būdavo atmetamos ir didelės vertės konkursus laimėdavo vieninteliai likę dalyviai. Tiesa, pačių laimėjusių įmonių atstovai teigia, kad jokios institucijos priekaištų dėl konkursų niekada neturėjo. 15min išsiaiškino, kad net septynių gamyklų iš dešimties statybų konkursus laimėjo susijusios įmonės – verslininko Vytauto Banio bei jo verslo partnerių bendrovės ir koncernas „Icor“ (buv. „Rubicon Group“).