„Lietuvos geležinkeliai“: valstybės valstybėje griūtis
Tai iš tiesų buvo pinigų traukinys – „Lietuvos geležinkeliai“ naudojosi įstatymų spragomis, pinigais maitindami tiek Rusijos įmones, tiek saviškius. 15min paskelbus tokią informaciją ir šiam tyrimui vos įsibėgėjus, iš pareigų pasitraukė ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka. Netrukus jo pavyzdžiu pasekė ir didžioji dalis jo kariaunos vadovaujančiuose didžiausios valstybės valdomos įmonės postuose.
„Lietuvos geležinkeliai“ vėl dirba pelningai. „Lietuvos geležinkeliuose“ davė lauktų rezultatų. Šiemet per sausį–rugpjūtį bendrovė uždirbo 1,3 mln. eurų grynojo pelno. Palyginti su praėjusiais metais, augo tiek pajamos, tiek pervežtų keleivių ir krovinių kiekis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka kratas „Lietuvos geležinkelių“ antrinėje įmonėje Geležinkelių tiesimo centras.
Darbą pradėjusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė atrado itin prastą bendrovės padėtį – per penkerius metus bendrovė „nustekenta“ ir tapo nuostolinga, krito veiklos rodikliai. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška žada reikšmingas permainas ir pirmiausia pradės nuo administracijos valymo – taip sutaupys 9 mln. eurų kasmet, atsisakys 300 etatų.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl maždaug 5 mln. eurų žalos „Lietuvos geležinkeliams“.
„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą: buvę vadovai galimai padarė įmonei žalos už 5 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino paramos teikimo tvarką: daugiausia – švietimui, politikams – nieko.
„Lietuvos geležinkelių“ paramą gavusios įmonės dalį pinigų palikdavo Vytauto Dailydkos kišenėse. Taip, gerai supratote, buvusio generalinio direktoriaus S.Dailydkos sūnaus kišenėse. „Lietuvos geležinkelių“ vadovo S.Dailydkos sūnus Vytautas Dailydka valdo bendrovę „Pinigų mašina“, kurios klientai yra ir su S.Dailydkos parašu paramą nuolatos gaudavusios įstaigos. Tarp jų galima rasti ir įmonių, kurios laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ pirkimus. „Pinigų mašina“ teikia reklamos ir viešųjų ryšių paslaugas. V.Dailydka tikina, kad Lietuva yra mažas kaimas ir čia visi vieni kitus pažįsta, todėl tokios sąsajos stebinti neturėtų.
„Lietuvos geležinkeliai“ kasmet dosniai rėmė buvusio valdybos pirmininko ir viceministro Sauliaus Girdausko įstaigą. Jo viešoji įstaiga „Reventus“ kiekvienais metais gaudavo po 25–28 tūkstančius eurų paramos iš geležinkelių įmonės. Tai rodo „Lietuvos geležinkelių“ paviešintas rėmimo sąrašas. Jame – daugybė organizacijų, parapijų, klubų ir organizacijų. Tačiau, kaip rodo duomenys, dosniausiai „Lietuvos geležinkeliai“ rėmė savo valdybos pirmininko įstaigą. Formaliai viešoji įstaiga veikia S.Girdausko tėvo vardu. Tačiau S.Girdauskas yra įsteigęs „Reventus“, ilgai buvo jos valdybos pirmininkas.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis raštu kreipėsi į svarbiausias šalies saugumą ir finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas dėl „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos tyrimų bei įvertinimo nacionalinio saugumo aspektu.
Nuo poezijos knygų iki politikų fondų. Nuo sambo iki tautinių kolektyvų. „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios bendrovės dosniai dalino paramą įvairioms organizacijoms ir iniciatyvoms, rodo paviešinti duomenys. Pasikeitus valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei, bendrovė paskelbė informaciją apie jos antrinių bendrovių pastaruosius trejus metus teiktą paramą.
Ričardas Čepas gali pasigirti geru vardu, solidžia reputacija ir netgi gautu „Pasaulio lietuvių verslininko“ titulu. Tačiau ant blizgančio munduro dėmę deda ryšiai su „Lietuvos geležinkeliais“. Panašu, kad nepriklausomu valdybos nariu čia dirbęs R.Čepas greitai tapo... priklausomas nuo pačių „Lietuvos geležinkelių“. Į 15min kreipėsi keli jų tapatybės neatskleisti prašę asmenys. Jie suteikė informacijos apie nutylėtus R.Čepo ir „Lietuvos geležinkelių“ piniginius ryšius. Valdybos nario piniginę „Lietuvos geležinkeliai“ esą papildė per vidaus sandorius.
Seimo narys Arvydas Anušauskas kreipiasi į teisėsaugą dėl 15min paviešintų duomenų, susijusių su stambių „Lietuvos geležinkelių“ traukinių pirkimo sandoriu.
Naujas 15min tyrimas atskleidžia, kad „Lietuvos geležinkelių“ sandorius su Čekijos koncernu lydėjo šešėliniai milijonai. Bendradarbiaujant su Čekijos tiriamosios žurnalistikos centru Investigace.cz, 15min aiškinasi, už ką Čekijos kompanijos milijonai plaukė į mįslingą Jungtinės Karalystės įmonę, glaudžiai susijusią su FNTT tinkluose atsidūrusiu verslininku Juozu Širvinsku. „Škoda Vagonka“ valdantis Čekijos holdingas atsiskaitymus su FNTT narstoma struktūra patvirtina ir tikina, esą milijoninės sumos plaukė „už techninę ir organizacinę pagalbą“ santykiuose su „Lietuvos geležinkeliais“. Naujoji „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė žada atidžiai įvertinti tiek šį, tiek anksčiau 15min atskleistus įmonės sandorius.
Atsižvelgusi į abejones dėl valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ankstesnės veiklos skaidrumo ir Seimo narių pateiktus klausimus, Vyriausybė nusprendė kreiptis į teisėsaugą ir inicijuoti išsamų bendrovės veiklos tyrimą.
„Lietuvos geležinkeliai“ duris parodo ir 30 metų bendrovėje praleidusiam S.Gudvaliui.
Ilgametis valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas atleidžiamas iš pareigų.
Po 15min publikacijų STT pradėjo tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos.
Auditoriai tikina, kad daugiausia abejotinų „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių – su „Gelsauga“.
Bendrovės vadovas Mantas Bartuška stabdo jo kompetencijai priskirtos paramos teikimą ir siūlo bendrovės valdybai neteikti paramos, iki bus patvirtinta nauja, visiems suprantama ir skaidri paramos skirstymo tvarka.
Naujojo susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirta naujos sudėties „Lietuvos geležinkelių“ valdyba imasi darbo iš peties. Nauju „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi paskirtas „Klaipėdos naftai“ iki šiol vadovavęs Mantas Bartuška.
FNTT atliekamame „Lietuvos geležinkelių“ tyrime – rusiškos pinigų plovyklos pėdsakas. Aiškėja naujos detalės FNTT tyrime dėl galimo sukčiavimo išvedant didelius pinigus iš „Lietuvos geležinkelių“. 15min žiniomis, FNTT akiratyje atsidūrusi užsienio įmonių raizgalynė susijusi su viena garsiausių Rusijos aferų ir jai panaudotu pinigų plovimo aparatu.
Atstatydinta visa „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba, ją keičia nauja.
FNTT atliko kratas „Lietuvos geležinkeliuose“. Trejus metus trukusį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ baigia ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Čia teisiamųjų suolas laukia 7 asmenų.
Traukiantis dukterinių įmonių vadovams, „Lietuvos geležinkeliai“ pradeda viešinti milijoninius sandorius. Tiesa, tik šiek tiek. Svarbiausia dėlionės detalė – milžiniškus pinigus gaunantys subrangovai – vis dar lieka už kadro. O tuo pat metu traukiasi dviejų svarbių dukterinių įmonių vadovai, per vidaus sandorius žarstę milžiniškus pinigus.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti grupė „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja su Rusijos koncernu, kurio vienas akcininkų tiesiogiai susijęs su Rusijos karine pramone, o kitas figūruoja teisėsaugos tyrimuose, rodo BNS surinkti duomenys.
Daug kritikos dėl neskaidrių vidaus sandorių sulaukę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pažada paviešinti visus 2015-2016 metais pasirašytus sandorius.
„Lietuvos geležinkeliai“ įšaldo vidaus sandorių sudarymą.
Pasitraukus Stasiui Dailydkai, „Lietuvos geležinkeliai“ švelnina toną dėl vidaus sandorių. Didžiausia valstybės valdoma bendrovė pripažįsta 15min atskleistą informaciją apie keistus pinigų leidimo būdus ir teisinasi – esą viskas atlikta teisėtai, bet pagal ydingą tvarką.
Vis aktyviau viešoje erdvėje šia tema pasisako valstybės vadovai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis labai kritiškai vertina „Lietuvos geležinkelių“ pinigų leidimo mechanizmus. Abu politikai sutaria, kad reikia uždrausti geležinkeliečių abejotinai valdomus vidaus sandorius, per kuriuos nežinia kur kasmet iškeliauja milžiniški pinigai.
15min toliau aiškinasi, kas slypi po „Lietuvos geležinkelių“ pamėgtais vidaus sandoriais. Vis daugėja įrodymų, jog įvairiems darbams samdomos „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės veikia kaip beveik nekontroliuojamas didelių pinigų skirstymo aparatas, pinigus dalijantis savo nuožiūra. Kartais ir absurdiškomis proporcijomis. 15min jau rašė apie vidaus sandorius, per kuriuos „Lietuvos geležinkeliai“ lokomotyvus TEM TMH oficialiai pirko iš savo dukterinės įmonės, Vilniaus lokomotyvų remonto depo. Faktiškai didelė pinigų dalis be jokių konkursų nukeliavo į Rusijos koncerną „Transmašholding“ ir su juo susijusias struktūras. Aiškėja, kad tokiu pačiu principu veikia ne tik remonto depas, bet ir mažiausiai trys kitos „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės. Be to, „Lietuvos geležinkelių“ per vidaus sandorius pradėtame ambicingame statybų projekte figūruoja ir žmogus iš premjero Algirdo Butkevičiaus komandos.
„Lietuvos geležinkelius“ paliekantis S.Dailydka negauna nei išeitinės kompensacijos, nei premijos. Prieš tai S.Dailydka teigė besitikintis gauti išeitinę kompensaciją už darbą „Lietuvos geležinkeliuose“.
Aiškėja, kad Stasys Dailydka paramą socialdemokratų grietinėlei dalijo pats.
Naujienų agentūra BNS ir 15min atskleidžia, kad būrys įtakingų socialdemokratų turi tiesioginių sąsajų su įstaigomis ir institucijomis, kurias pastaraisiais metais pinigais maitina „Lietuvos geležinkeliai“. Sporto klubai, bažnyčios, sąjungos ir federacijos – vienaip ar kitaip įtakingiems socialdemokratams artimos struktūros gali pasigirti gausia valstybinės geležinkelių bendrovės parama.
Kritikos strėlės smarkiai daužo „Lietuvos geležinkelių“ reputaciją. Kritikos neatlaikęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka palieka postą.
Paaiškėjus šiai informacijai Vyriausybėje įvyksta neskelbtas premjero Algirdo Butkevičiaus, susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos susitikimas. Ministras R.Sinkevičius savo ruožtu patvirtino, sulaukęs kai kurių „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narių atsistatydinimo pareiškimų.
„Lietuvos geležinkelių“ pamėgta vidaus sandorių sistema sudaro dideles galimybes piktnaudžiavimui ir lėšų švaistymui, taip po 15min tyrimo teigia Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė. Pasak jos, ši sistema sudaro sąlygas smarkiai permokėti už prekes ir paslaugas, be jokios konkurencijos renkantis sau mielus tiekėjus.
„Nuo jūsų irgi priklauso. Jeigu padėsit iš to naudą turėt, tai čia įsivaizduokit. Tai dar ta nauda galima ir pasidalint, už reklamą gražią ir gerą.“ Tokius žodžius 15min žurnalistas išgirsta iš tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos. Atviru tekstu, be jokių nutylėjimų Stasys Dailydka mano, kad tokiu būdu galima išspręsti šią situaciją. Tačiau 15min – ne ta kontora, kuriai galima laidyti tokius pasakymus. Žurnalistas Šarūnas Černiauskas viešai skelbia Stasio Dailydkos pasiūlymą ir palieka jį įvertinti skaitytojams.
„Lietuvos geležinkeliai“ triukšmingai švenčia 25 metų veiklos jubiliejų. Šventiniai renginiai, pagyros sau, iškilmingos kalbos apie pasiekimus. Tarp jų – daug kalbų apie nuosavų lokomotyvų gamybą. Tik 15min nešvenčia kartu su jais, nes yra viena bėda – didelė dalis pinigų už šiuos lokomotyvus „Lietuvos geležinkelius“ palieka ir be jokio konkurso keliauja į Rusiją. Lokomotyvai, kuriais „Lietuvos geležinkeliai“ taip giriasi – savotiška bambagyslė, didžiausią valstybės valdomą įmonę jungianti su privačiu verslu Rusijoje. „Lietuvos geležinkeliai“ įsigudrino Rusijos koncerną „Transmašholding“ maitinti dideliais pinigais, apeinant konkurentus ir Rusijos įmonei sudarant išskirtines sąlygas. Per keletą metų būtent į šią struktūrą, apeinant Viešųjų pirkimų įstatymą, nuplaukė keliasdešimt milijonų eurų. Vien „Transmašholding“ atstovybė Lietuvoje – bendrovė TMHB – prikaupė kelis milijonus eurų grynojo pelno savo akcininkams, kurių tapatybę slepia Karibų saloje registruota ofšorinė struktūra. Tai atskleidžia15min tyrimas. Nors formaliai naujų lokomotyvų gamybai samdoma „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė bendrovė, didžioji dalis pinigų iškeliauja visiškai kitur. Pirmiausiai – į Rusijos koncerną „Transmašholding“ ir jam atstovaujančią Lietuvos įmonę TMHB.