Daugiau apie lietuvių sukurtą „Lituanicos paukščių“ skulptūrą ir kitus nuotykius „Burning man“ festivalyje – skaitykite čia.
Festivalio meno kuratorė Elizabeth Scarborough, kitaip vadinama Bettie June, sakė, jog šiemet festivalyje „Burning Man“ užregistruoti 372 nepriklausomi meniniai projektai.
„Burning Man“ festivalis remia patikusius ir atranką praėjusius meno projektus: festivalio organizatoriai iš dalies finansavo 90 projektų, kuriems skyrė apie milijoną dolerių. Šiemet kaip niekad daug skulptūrų ar statinių buvo sudeginti. Jų priskaičiuojama iki pusšimčio.
Meno projektai „Burning Man“ stulbina savo įvairove. Niekada nežinai, ką rasi ir ką galvosi juos pamatęs. Tačiau kaip pasakoja jau ne pirmus metus ten keliaujantieji, visada būna keletas projektų, kurie išsiskiria iš visos gausybės. Apie juos pradeda kalbėti visi, ir pats prie tų kalbų prisidedi, rekomenduoji nemačiusiems.
Jau nuo pirmųjų vakarų akį traukė meno kuratorės sakraliais pavadinti pastatai.
Prie „Bažnyčios spąstų“ (iš angl. k. Church Trap) pirmąkart nukeliavau naktį, kai vyko bandymai su bažnyčios apšvietimu. Vienas susirūpinęs žmogus stovėjo priekyje, o už jo – dar keletas kitų, taip pat grąžančių rankas iš susijaudinimo. Sustojau, nukreipiau akis ten, kur jie žiūri, ir pamačiau ant bažnyčios bokšto įvairiomis spalvomis mirksinčią lempelę, kuri, keliskart sumirksėjusi, ėmė ir pavirto klaustuko ženklu: „?“. Tada aš išgirdau riksmą. Rėkė priekyje stovėjęs žmogus, kuris tuo metu staigiai metėsi atgal ir apsikabino visus, stovėjusius už jo. Tada porąkart apibėgo apie bažnyčią, dar kartą sustojo, dar kartą įsitikino, kad klaustukas, esantis ant bažnyčios bokšto vietoje kryžiaus, vėl įsižiebė...
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr./„Bažnyčios spąstai“ |
„Bažnyčios spąstai“ interaktyvi skulptūra-instaliacija, kurios autorė Rebekah Waites pakvietė maištauti prieš religiją. Visus „burnerius“ ji apstulbino savo konstrukcija, mat bažnyčia į žemę rėmėsi tik viena sienos briauna, trys kitos buvo ore. Taigi bažnyčia išties atrodė tarsi milžiniški spąstai žmonėms.
Ši skulptūra buvo vienas meninių projektų, kuriems buvo skirta festivalio „Burning Man“ parama. Skulptūros kūrėjai, dar prieš teikdami jos projektą tvirtinti „Burning Man“ organizacijai, daug laiko vargo spręsdami instaliacijos saugumo klausimus: didelė dalis konstrukcijos, kybančios ore, buvo paremta tik vienoje vietoje. Reikėjo užtikrinti, kad pastatas nesugrius ir nesužeis žmonių.
Bažnyčios viduje buvo vargonai, kuriais grojant pindavosi ir vyniodavosi spalvotos LED šviesų gijos. Vienu metu, kai mūsų kompanijos audringi, tačiau gana nemokšiški improvizaciniai pagrojimai baigėsi, o prie vargonėlių bažnyčios centre atsisėdo žmogus, mokantis jais groti, „Playa“ dalis prisipildė tokio garso, jog norėjosi išskristi į kosmosą. O vėliau prie greta esančio mikrofono-sakyklos pritūpė žmogus, kuris išklojo pusę savo gyvenimo istorijos, padeklamavo eilių.
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr./ „Bažnyčios spąstai“ |
Šią bažnyčią statydama autorė norėjo pasakyti, kad dogmos, hierarchija, atgaila, visa kita, kas susiję su bažnyčia kaip organizacija, reikia apmąstyti ir įvertinti iš naujo. Tačiau užvis žalingiausia praktika autorė laiko ne religijos klausimus, o žmonių užsidarymą ir baimę klausti: „Žmonės tiesiog aklai paklūsta tam, kas jiems liepiama, jie neklausia. Manau, kad tai yra daug pavojingiau nei religija“, – sakė projekto autorė R.Waites. Galiausiai ši „bažnyčia“ buvo sudeginta.
Prisilietęs prie metalo ir medžio skulptorius Bryanas Tedrickas daro stebuklus. Dar šis autorius vadinamas simetrijos genijumi. Į „Playa“ jis buvo atvežęs milžiniškas skulptūras pavadinimais „Orgazmas“, „Minaretas“, „Evoliucijos portalas“. Tačiau jo darbai puošia ne tik „Playa“, bet ir daugelį Kalifornijos (JAV) viešųjų erdvių.
Naujausias jo darbas – „Kojotas“ papuošė šių metų „Burning Man“ festivalį. Kūrėjas sakė gaminęs gyvačių, vabzdžių, paukščių skulptūras, taip pat įvairiausius architektūros šedevrus, tačiau niekada nekūrė keturkojo gyvūno skulptūros. Kojotas jam pasirodė pats geriausias sprendimas šiam festivaliui, mat „Burning Man“ vyksta dykumoje.
Didesnę nei septynių metrų aukščio kojoto skulptūrą jis laiko darbu, pasakojančiu apie laisvę bei meilę atviroms erdvėms. Kad rastųsi štai ši skulptūra, menininkas studijavo skeletų sandarą ir struktūrą, ilgai matavo proporcijas. O tada „įjungė“ vaizduotę ir visus nustebino interaktyvia skulptūra, kurią buvo galima išlaipioti kaip žaidimų aikštelę ar joje prisėsti.
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr./Kojotas |
Milžiniškų raidžių meistrai Laura Kimpton ir Jeffas Schombergas jau beveik tapę festivalio „Burning Man“ vizitine kortele. Bene kiekvienais metais nuo 2009 m. jie pristato vis po kitą žodį: buvo MOM, OINK, LOVE, EGO. O šiemet „burneriai“ lankydavo ir fotografuodavo, laipiojo, ilsėjosi ant „BELIEVE“, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia „Tikėjimas“. Kiekvienais metais jų pristatomas žodis yra susijęs su festivalio tema. Priminsiu, kad šiemet visas „Burning Man“ festivalis buvo dedikuotas temai „Krovinių kultas“ (iš. Angl. k. Cargo Cult).
Kai atkeliavome į „Burning Man“, „BELIEVE“ raidės jau buvo sudėliotos. Tačiau didžioji dulkių audra, apie kurią pasakojau ankstesniuose tekstuose ir kuri buvo sunaikinusi mūsų stovyklą, išvartė ir milžiniškas raides: „BELIEVE“ buvo tapęs „BEL EVE“. Kitą dieną atkeliavusi kūrėjų komanda pavargo pusdienį ir vėl raides sustatė į vietas.
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr./BELIEVE |
El Pulpo Mechanico – taip milžiniškas papuoštas „burnerio“ automobilis. Ir nors įspūdingai papuoštų automobilių po Juodosios uolos miestą zuja gal keli šimtai, šis – išskirtinis. Jis buvo pastatytas 2011 m. ir nebuvo nei vienų metų, kad šitas daiktas, sugalvotas Jerry Kunkelo ir jo draugų, pastatytas Kalifornijoje (JAV), nebūtų sužavėjęs festivalio lankytojų.
Milžinišką aštuonkojo galvą turintis, metalinėmis jūros gerybėmis išpuoštas, skinasi jis kelią su jūrų arkliukais priešakyje tarp skulptūrų, instaliacijų. O vakarais pasirodo visu gražumu: pagal skambančią muziką varto akis ir leidžia ugnies kamuolius – mažus ir didelius. Pagamintas jis iš perdirbtų metalo atliekų, kurios rastos vietinėje šiukšlių aikštelėje. Pasirodo, kad jam pastatyti reikėjo trijų su puse mėnesių. Ir per naktį jo ugnies efektams sunaudojama apie 750 litrų propano dujų. Jis ugnimi spjaudė septynias festivalio dienas.
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr./El Pulpo Mechanico |
http://www.elpulpomecanico.com/
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr./ „Tiesa yra grožis“ naktį pradeda žibėti įvairiausiomis spalvomis |
Marco Cochrane'as – žmogus, pastatęs milžinišką moters skulptūrą, pavadinimu „Tiesa yra grožis“ (iš angl. k. „Truth is Beauty“). „Indiegogo“ paramos rinkimo skulptūrai paskyroje autorius rašė tikintis, kad pasaulis šiuo metu netekęs balanso, mat daug kas nekreipia dėmesio į tai, ką kalba moterys.
„Tikiu, kad viena iš to priežasčių – įsigalėjęs visos sistemos smurtas prieš moteris. Manau, kad reikia žengti dar vieną žingsnį žmogaus evoliucijos laiptais ir sukurti joms saugią aplinką“, – rašė autorius.
„Tiesa yra grožis“, kitos autoriaus skulptūros pasakoja apie tai, kad socialinėje struktūroje turi atsirasti pokyčių. Autorius primygtinai siūlo atmesti moters-daikto įvaizdį ir pradėti laikyti moteris žmonėmis. Ir nors ne pirmą kartą pristatomos skulptūros reprezentuoja itin seksualias moteris, autorius tikina, kad tai – idealios moters, besiveržiančios iš jai sukurtų rėmų, poza. Be to, projekto autorius ir jo bendražygiai dalino apyrankes ant kurių užrašyta „Together we stand“. Jos skirtos išreikšti nusistatymui prieš agresiją, vykdomą prieš moteris.
Skulptūra dieną išsiskirdavo iš kitų meno projektų dėl aukščio – siekė daugiau nei 16 metrų, o naktį visus žavėdavo apšvietimu.
Nuotraukų koplyčia (iš angl. Photo Chapel) – dar vienas bažnyčios išvaizdą įgijęs projektas, apie kurį buvo kalbama kiekviename „Burning Man“ festivalio stovyklos kampelyje. Koplyčios autorius Mike'as Garlingtonas pasakojo ją pastatęs su devyniais žmonėmis. Jis sakė, kad tai – didžiausias projektas, kurį kada nors yra daręs. Įdomu tai, kad kūrėjas yra ne tik gerai žinomas dėl savo meninių darbų, bet ir dėl to, kad dirba festivalio statytojų departamente DPW (Department for Public Works). Darbas šiame departamente jam leidžia prabūti dykumoje net keletą mėnesių.
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr./Nuotraukų koplyčia |
Štai čia ir prasideda įdomioji „Fotografijų koplyčios“ istorija. Pasirodo, kad M.Garlingtonas 14 metų fotografavo pasirengimą festivaliui, patį festivalį ir dykumos tvarkymo darbus. O surinkęs šimtus savo nuotraukų atrinko pačias svarbiausias, įdomiausias ir panaudojo jas koplyčios išorei papuošti. Galima sakyti, kad šioje koplyčioje įamžinta didelė dalis festivalio „Burning Man“ istorijos, mat nuotraukose vaizduojami ne tik lankytojai, bet ir festivalio organizatoriai, darbuotojai.
Ir galiausiai norėtųsi paminėti rusų projektą MIR, kuris buvo vienas didžiausių projektų „Burning Man“. Daugiau nei dešimties metrų aukščio piramidėje, primenančioje Melanezijos aborigenų šventyklas, buvo įtaisyta legendinė Rusijos kosminė stotis MIR.
Šį projektą statė rusų statytojų komanda, kuri Rusijoje daugybę metų organizavo festivalį „Pustije Holmi“. Tai buvo pirmasis oficialus tokio dydžio meninis projektas iš Rusijos. Ilgai vargo rusai, kol pastatė šią piramidę, mat vėjas, audros ir dulkių antpuoliai trukdė ją pabaigti.
 |
| Pauliaus Musteikio nuotr./MIR |
Galiausiai visi ja grožėjosi: gigantiškas statinys, pirmieji bandymai užkariauti kosmosą ir neįtikėtino grožio deginimas. Žiūrėdama, kaip dega MIR, suvokiau, pati skulptūra ir jos pastatymas festivalyje „Burning Man“ – tik pusė darbo. Kita pusė, jei tik projektą-instaliaciją rengiamasi deginti, yra suplanuotas ir gražus kulminacinis konstrukcijos sudegimas. MIR projekto komanda viską sudėliojo taip: apdegus visoms keturioms piramidės sienoms ir vienai nuvirtus, iškart domino principu sugriuvo ir kitos trys. Atrodė įspūdingai.
