Kai išgirdau žodį „blukis“, tuo metu dar nežinojau, kad taip senovės lietuviai vadino kelmą, kuris būdavo velkamas iš kiemo į kiemą, iš kaimo į kaimą. Anot legendos, tas kelmas būdavo velkamas tam, kad surinktų visus bendruomenės rūpesčius ir negandas. Apkeliavęs visos bendruomenės kiemus, jis būdavo sudeginamas, tikintis, kad su tuo kelmu supleškės ir visos surinktos problemos.
Dar viena svarbi šiai legendai detalė: kelmo deginimo procedūra vykdavo ilgiausią metų naktį. Taigi menami protėviai tokiu būdu atšvęsdavo ir pergalę prieš tamsą, paminėdavo saulės sugrįžimą. Kaip tuo metu man pasakojo „Burning Man LT“ regioninis atstovas Lietuvoje Giedrius Kavaliauskas (Goku), šiuo projektu norėta papasakoti apie vieną įdomiausių ir nepelnytai pamirštų lietuviškų papročių, turinčių sąsajų ir su mitologija, ir su kolektyvinėmis apeigomis.
 |
| Burning man LT nuotr./2012 m. Nuotraukos kairėje – putoplastinis blukis ant ratukų, tempiamas po dykumą, o dešinėje – medinis, iš asimetriškų plokščių sukonstruotas blukis, aprašinėtas runomis |
Taigi su tokiomis idėjomis galvose lietuviai dykumoje pastatė kelmo formos paviljoną, kuriame skulptorius Duonis vedė „Fluxus“ molio ir keramikos dirbtuves. Veikė Griaustinio kalvė, kurioje buvo galima nusikalti monetų, Tomas Dobrovolskis rengė perkusijos pasirodymus ir kūrybines dirbtuves, o Gintaras Sketerskas (DJ Subflu) ir Džiugas Bražiūnas (DJ Kim Wild) linksmino paviljono lankytojus elektronine muzika.
Tiesa, tąkart į dykumą buvo nusitemptas ir putoplastinis blukis-kelmas ant ratukų. Džiugino „festivalininkus“ jis, mat turėjo ir vietą atsisėsti, be to, kelmą buvo galima tampyti po visą „Black Rock City“ miestą. Į dykumą keliavo ir Jonas Dovydėnas, kuris įrengė ten Velokino instaliaciją: lietuviški filmai buvo rodomi „burneriams“, minantiems dviračių pedalus.
 |
| Burning man LT nuotr./2011 m. eilė prie bulvinių blynų |
Kitais metais „Burning Man LT“ bendruomenės kūrybiniai eksperimentai tęsėsi. Ir štai dizainerė Ieva Marija Dautartaitė blukio legendą atkuria medinėje skulptūroje – juodoje, iš netaisyklingų briaunų plokščių sudėliotoje, runomis raižytoje. Tai – buvo pirmasis CORE (Circles of Regional Effigies) projektas, kuris degė kartu su 33 kitomis įvairius regionus pristatančiomis skulptūromis. Ieva pristatė ir meninę instaliaciją „Sapnų gaudytojo sapnas“, kurią turėjo progos pamatyti ir lietuviai, festivalių „Tebūnie naktis“ ir „Degantis Jonas“ metu.
 |
| Burning man LT nuotr./2012 m. Blukis – CORE skulptūra, kuri buvo sudeginta vienu metu su kitomis 33 skulptūromis |
Abu kartus dykumoje kepti bulviniai blynai sulaukė didelio „burnerių“ dėmesio, nors gaminti juos 30 laipsnių karštyje buvo nelengva.
Tai yra pagrindiniai „Burning Man LT“ bendruomenės projektai Juodosios uolos mieste (angl. Black Rock City). Kam daug – kam mažai, tačiau darbo su jais nuo festivalio iki festivalio gana daug, mat derinti reikia ne tik iš ko, kaip ir kur išpjauti ar susirinkti skulptūros elementus, kaip surinkti montavimo ir įsikūrimo, ar skulptūros deginimo komandą, bet ir apie išgyvenimą ten: užsakyti vandenį, numatyti stovyklos išplanavimą, susirinkti visus reikalingus daiktus, maistą...
 |
| Burning man LT nuotr./2012 m. Ievos Marijos Dautartaitės instaliacija „Sapnų gaudytojo sapnas“ |
Galbūt tik sustovyklaviete ir jos įkūrimu jau šiek tiek paprasčiau, mat jos nereikia pradėti įrenginėti nuo nulio: dalis stovyklos įrangos, nusipirktos ankstesniais metais, kasmet, festivaliui pasibaigus, „užšaldoma“ konteineryje ir laukia metus, kol lietuviai iš Lietuvos, Amerikos ir kitų pasaulio kampų grįš į dykumą ir norės ką nors sudeginti.
