Egzistuoja keli keliautojų tipai: vieni iš jų stengiasi laikytis „Vokiškos tvarkos“ ir susiplanavę visos kelionės maršrutą (kartais net valandų tikslumu) jokiu būdu nenukrypsta nuo nustatytos dienotvarkės.
Kiti nieko neplanuoja ir susikrovę reikalingiausius daiktus vyksta pigiausios ar trokštamiausios krypties link plano sudarymą palikdami likimui.
Yra ir trečias keliautojų tipas, kurie susidėlioja preliminarų kelionės maršrutą palikdami jame erdvės galimiems nenumatytiems nukrypimams arba kitaip – vietos kelioninei laisvei pasireikšti. Pastarąjį keliautojų tipą pasirinkome mes.
„Leidžiant dienas Niujorke netrūko nieko, išskyrus šilto oro. Galbūt ir jo nebūtume taip troškę, jei kelionę būtume pradėję ne po užsitęsusios žiemos Lietuvoje. Būtent dėl šilumos ir vasaros nostalgijos kilo idėja atidėti viešnagę Čikagoje ir nors keletui dienų nuskristi į Majamį, kurio mūsų kelionės planuose net nebuvo“, – sakė Aušrinė ir Gediminas.
Tačiau prieš skrydį ten, kur niekada nesibaigia vasara, pora nukeliavo į Jungtinių Amerikos Valstijų sostinę Vašingtoną.
„Išsinuomojome mašiną, kurią po dviejų parų turėjome grąžinti Niujorke ir tą pačią dieną skirsti į Majamį. Tik išvažiavę į kelią supratome, kodėl niujorkiečiai mieliau renkasi viešąjį transportą. Nors dar nebuvo piko metas, vis tiek iš miesto išvažiavome tik po 4 valandų. Todėl Vašingtoną pasiekėme vėlai vakare.
Radome hostelį, kuris su papildomu mokesčiu už mašinos stovėjimo vietą mums kainavo apie 100 dolerių. Kitą dieną sužinojome, jog hostelio savininkai yra du broliai lietuviai. Gaila, kad tai mums nepadėjo gauti nuolaidos“, – juokiasi Aušrinė ir Gediminas.
Pasak lietuvių, Vašingtonui tikrai užtenka paros, kadangi miestas nėra didelis.
„Aplankėme keletą muziejų, Kapitolijų, matėme Baltuosius rūmus, kurie nustebino savo mažumu. Apibendrinus, galime pasakyti, kad sostinė mūsų nesužavėjo ir, jei neturite pakankamai laiko, daug neprarasite jos neaplankę“, – sakė pora.
Vakarop grįžę į Niujorką jiedu nusprendė naktį praleisti mašinoje taip išvengdami papildomų išlaidų viešnagei, didelių spūsčių ir vėlavimo į skrydį.
„Didžiausia problema buvo rasti vietą, kurioje ramiai ir saugiai galėtume pastatyti mašiną nakčiai. Įvažiuojant į Niujorką kilo idėja pastatyti ją nuomos punkto aikštelėje. Mums pasisekė, kad tuo metu budėjo geros širdies darbuotojas ir be didelių įkalbinėjimų gavome leidimą miegoti aikštelėje. Ir išsimiegojome tikrai ne prastai“, – sakė Aušrinė ir Gediminas.
Norite pažinti Majamį? Neapsiribokite vien paplūdimiu ir turistinėmis gatvėmis
Majamį lietuvaičiai pasiekė vakarop. Ir nors po skrydžio ir nakties automobilyje buvo pavargę, negalėjo sau leisti ilsėtis, todėl patraukė Majamio paplūdimio link. Nors kelias ir nebuvo trumpas – pirmyn ir atgal siekė 20 km – šiltas oras, laimingi žmonės ir vaizdingas maršrutas „atpirko“ įspūdžius su kaupu.
„Majamyje kainos kur kas mažesnės nei Niujorke ar Vašingtone. Išsinuomojome viešbutį su pusryčiais tik už 65 dolerius parai. Žinoma, vėliau sužinojome, kad žadėti pusryčiai yra tik batonas, sviestas, džemas ir pyragas su kava. Na, bet vis tik geriau negu nieko. Antroji diena nebuvo pati geriausia oro atžvilgiu – keletą kartų palijo ir buvo apsiniaukę, todėl tik vakarop patraukėme paplūdimio link. Šį kartą ir visus kitus likusius kartus tausojome savo kojas ir kvietėme Uber'į, kuris čia neįprastai pigus. Tik trečiąją dieną išsiruošėme degintis. Tačiau saulės vonios nebuvo labai malonios, kadangi Gediminas smarkiai nudegė kojas. Todėl likusias dienas nebenorėjome rizikuoti ir paplūdimyje daugiau laiko leidom vakarais“, – sakė Gediminas.
Po trumpo sustojimo Majamyje keliautojai turėjo patraukti Čikagos link. Tačiau geras oras ir graži gamta dar sykį pastūmėjo svajonių ambasadorius pakoreguoti savo planus. Lietuviai nusprendė pasilinkti čia dar savaitei.
„Vienintelė problema buvo rasti pigesnį nakvynės variantą. Buvome išsiilgę namie gaminto sveiko maisto, todėl ieškojome butuko ar kambario su virtuve. Tačiau nei vieno optimalaus varianto nepavyko rasti. Tuomet ir prisiminėme Couchsurfing.com, kurį mums dar prieš išvažiuojant rekomendavo draugai. Iš pradžių buvo kiek nejauku rašyti nepažįstamiems žmonėms ir prašyti apsistoti jų namuose. Tačiau vėliau pamačius, kokia tai populiari paslauga, išdrąsėjome. Teko išsiųsti nemažai žinučių, kadangi nakvynės prašėme jau kitai dienai, o dauguma žmonių tokius dalykus planuoja bent jau prieš savaitę. Tačiau mums pasisekė ir jau po poros valandų gavome patvirtinimą, jog galime apsistoti vieno Majamio gyventojo namuose“, – sakė lietuvaičiai.
Kitą rytą susipakavę visus daiktus jie atkeliavo į naujus savo namus, kur buvo maloniai nustebę: žmogus, priėmęs pagyventi, pasitiko su plačia šypsena. O pats namas buvo labai tvarkingas.
Viena iš taisyklių buvo neplauti indų rankomis, viską palikti kriauklėje, kad jis pats galėtų sudėti juos į indaplovę. Arba prieš einant miegoti, būtinai nueiti į dušą
„Name radome panelę iš Rusijos, kuris taip pat pasinaudojusi Couchsurfing paslauga čia buvo apsistojusi jau daugiau nei mėnesį. Matėsi, kad namo šeimininkas Miltonas šiuo reikalu užsiima nuolatos ir kad jam besikeičiantys keliautojų veidai namuose suteikia didelį džiaugsmą. Viename iš namo kampų buvo įrengta erdvė su 2 dviaukštėmis lovomis atvykėliams ant kurių gulėjo nauja patalynė ir rankšluosčiai. Šalia lovos buvo paruoštos dėžės daiktams sudėti. Kai susitvarkėme daiktus, Miltonas mums davė sąsiuvinį, kuriame buvo surašytos namų taisyklės. Patikėkite, jų buvo tikrai nemažai.
Vienos iš jų skambėjo labai logiškai ir savaime suprantamai, kai kurių iki šiol neperpratome. Tarkime viena iš taisyklių buvo neplauti indų rankomis, viską palikti kriauklėje, kad jis pats galėtų sudėti juos į indaplovę. Arba prieš einant miegoti, būtinai nueiti į dušą. Na bet vėliau tai visai nebeatrodė keista, kai pagalvoji, dėl indų netgi patogiau“, – sakė Aušrinė.
Namų taisyklių sąsiuvinyje keliautojai rado ir sąrašą lankytinų vietų, kurias rekomenduoja namo šeimininkas. Todėl ilgai nedelsę, išsiruošė vienos iš jų lankyti. Kadangi majamietis pasitaikė itin dosnus ir supratingas, paskolino keleiviams dviračius, kad būtų patogiau pasiekti Coconut Grove rajoną, kuris savo unikalia gamta, primena džiungles.
„Tiesa, Miltonas užsiminė, kad, jei kažką sugadinsime ar sulaužysime, turėsime pataisyti. Iškart šmėstelėjo mintis, kad kažkas čia ne taip. Tačiau nusprendėme vyti neigiamas mintis šalin ir leidomės į kelią. Gaila, kad visų parkų, kuriuos galima rasti Coconut Grove negalėjome apvažiuoti, kadangi Majamyje beveik visi parkai yra užrakinami iki 17 val.. Vis dėlto rajono grožį, jaukumą ir kitoniškumą pavyko pajusti“, – džiaugėsi lietuviai.
Grįžtant namo Gedimino dviratis pradėjo skleisti keistus garsus, todėl teko sustoti. Problema buvo akivaizdi – vienoje iš padangų oro buvo perpus mažiau negu turėtų būti, todėl likusį kelią įveikėme pėsčiomis vežantis dviračius šalia.
„Grįžus papasakojome Miltonui apie mūsų nuotykius su dviračiais ir jis be jokios nuostabos pasakė, kad kitą dieną galės padėti mums jį pataisyti. Taip ir nesužinojome, ar toks ir buvo mūsų svetingo draugo planas, ar visgi likimas materializavo mūsų be reikalo atsiradusius baimes“, – sakė Gediminas.
Viešėdami savo naujuose namuose keliautojai sužinojo apie kitokį, daugumai turistų nepažįstamą Majamį. Todėl likusias dienas svajonių ambasadoriai praleido bandydami atrasti šį saulėtąjį miestą iš visų galimų jo pusių.
„Iš tiesų Majamis gali būti visai kitoks, jeigu neapsiriboji vien tik paplūdimiu ir Ocean Drive gatve, kuri labai primena Palangos J.Basanavičiaus gatvę, tik yra kur kas didesnė. Jokiu būdu nesakome, kad pastarosiose vietose neverta lankytis, jas privalu pamatyti, tačiau vien jomis nereikia apsiriboti, kadangi Majamis yra kur kas įdomesnis kitose vietose.
Mums teko lankytis menininkų rajone Winwood, kuriame menas kuriamas visur: gatvėse, ant sienų ir pastatų. Įspūdingas jausmas vaikščioti rajone, kuriame paveikslai „gyvena“ ne galerijose, o gatvėse. Mažoji Havana, kurioje susitelkę čia gyvenantys kubiečiai, mums sudarė galimybę pajusti Kubos dvasią bei paragauti vietinių patiekalų. O kur dar Coral Way rajonas, kuriame galima rasti alėjų, kuriose auga medžiai primenantys koralus ir istorinį Venecijos baseiną, kuriame tiekiamas natūralių versmių vanduo. Be abejo verta paminėti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Evergleidso nacionalinį parką, kuriame gali rasti laisvai gyvenančių aligatorių. Jame mes plaukėme oro valtimi, tačiau gaila, kad mums pasisekė pamatyti tik vieną aligatorių“, – pasakojo Aušrinė ir Gediminas.
Paskutinė diena Majamyje buvo viena iš įsimintiniausių. Pora nusprendė atsidėkoti juos priėmusiems namo gyventojams ir pagaminti skanią vakarienę. Kad vakarienė būtų įdomesnė, keliautojai sugalvojo gaminti bulvinius blynus.
„Prieš vakarienę Miltonas mus pasikvietė į šaudyklą, kadangi neseniai buvo įsigijęs naują ginklą ir norėjo jį išbandyti. Smagu buvo dar ir tai, kad šaudykla buvo atvirame lauke. Aušrinė šautuvą rankoje laikė pirmą kartą, todėl iš pradžių šiek tiek bijojo. Šaudykloje praleidome apie porą valandų, tačiau laikas visai neprailgo, puikiai praleidome laiką ir palikome susikaupusias neigiamas emocijas ten kur joms ir vieta. Aušrinė šią pramogą prisimins dar ilgai kadangi po šūvio į jos petį atsimušė kulkos gilzė, kuri nudegino tiksliai kulkos formos odos plotelį“, – sakė Gediminas.
Sugrįžę iš šaudyklos lietuviai ėmėsi plano pagaminti bulvinių blynų. Visas procesas užtruko net 4 valandas, kadangi 4 kg bulvių teko sutarkuoti rankomis ir su trintuve, kuri skirta citrinai. Be to, keptuvės buvo vaikiško dydžio.
„Viską kepėme net 4 keptuvėse vienu metu – kad tik greičiau susisuktume. Tačiau stengtis buvo verta, blynai išėjo puikūs ir jais džiaugėmės ne vien mes, o ir mūsų tuometiniai namiškiai“, – sakė Aušrinė ir Gediminas.
Daugiau nuotraukų ir naujausius poros kelionės įspūdžius galite rasti socialiniuose tinkluose.
