Anot danų, jie iš karto gali atskirti dviračius minančius atvykėlius, kuriems tai gana nauja patirtis. Tad kaip išvažiuoti į dviračiams pritaikytų miestų gatves ir neprajuokinti vietos gyventojų? Šis „pradžiamokslis“ patars, ką reiktų žinoti vos tik pradėjus gyventi ant dviejų ratų ir, žinoma, kaip nenusilaužti sprando.
Kodėl dviratis
Persikrausčius gyventi svetur, vienas iš pirmų ir pagrindinių sprendimų tampa, kokiu transportu ketinate naudotis. Danijoje šis pasirinkimas labai paprastas. Viešasis transportas, nors ir punktualus bei patogus, gali atsieiti gana brangiai. Be to, jeigu gyvenate ne sostinėje, maršrutų grafikas nėra itin palankus – autobusai kursuoja retai. Automobilis čia taip pat brangus malonumas, o ypač kai mokesčiai priklauso nuo automobilio vertės. Kuo ji didesnė, tuo daugiau mokesčių reikės mokėti. Todėl ne veltui šalies svečiai nustemba pamatę, kokie automobiliai juda gatvėmis.
 |
| Gerdos Kalpokaitės nuotr./Dviračiai Danijoje |
„Išvydęs, kokiais senais automobiliais važinėja danai, tikrai nustėrau. Žinojau, kad Danija itin pasiturinti šalis, tačiau automobiliai čia tokie patys, kokius mačiau Rumunijoje. O juk joje pragyvenimo lygis kur kas žemesnis“, – įspūdžiais dalijasi Maksimas, mokytis į Odensę, trečią pagal dydį miestą šalyje, atvykęs iš Prancūzijos.
Taigi, išvada viena – dviratis pigiausia, greičiausia ir patogiausia transporto priemonė Danijoje. Pats tampi sau ponas, nepriklausomas nei nuo viešojo transporto grafikų, nei nuo kuro kainų. Belieka tik keli klausimai: kaip ir kokį dviratį įsigyti?
Kaip išsirinkti tinkamą
Lietuvoje esame linkę mąstyti: jei reikia dviračio, lai jis būna kokybiškas, gal kiek brangesnis, bet patvarus. Apsidairius Danijoje, įmantresnių dviračių – vos keli. Patys danai dažniausiai mina gana nusidėvėjusius ir senesnio modelio dviračius. Vėlgi kyla klausimas: kodėl? Visų pirma, Danija gana plokščia šalis ir priešingai nei mums Lietuvoje, į kalvas čia ropštis nereikia. Taigi nėra prasmės ir dairytis dviračio su daugiau nei trimis bėgiais. Tiesą sakant, galima visiškai puikiai išsiversti ir su vienu.
 |
| Gerdos Kalpokaitės nuotr./Dviračiai Danijoje |
Antra, nors Danai giriasi, kad savo šalyje jiems nėra prasmės net durų rakinti, dviračiai čia vagiami gana dažnai. Žinoma, daugelis dėl to dantį griežia ant atvykėlių, mat būtent jie taikosi nudžiauti prašmatnesnius dviračius. Tačiau patys danai suskumba apginti dažnai nesąžiningais linksniuojamus užsieniečius: „Dviračius turime saugoti ir nuo savų. Dažniausiai dviračiai dingsta pasilinksminimų metu prie barų ir klubų, miestų centruose. Todėl pentadienio ar šeštadienio vakarais, išėjus į miesto centrą, geriau palikti dviratį atokiau ir saugiai prirakinti. Dažniausiai niekas neturi intencijos dviračių vogti, tačiau įkaušus ir prisilinksminus, namo kažkaip parsigauti reikia. Ir tuomet daugelis paima tai, kas po ranka“, – šmaikštauja danė Luisė.
Kita priežastis perdaug į dviratį neinvestuoti yra ta, kad ir visiškai nauji, jie vis tiek genda. Matyt, tai ir klimato įtaka. Nors Lietuva tituluojama lietaus šalimi, Danijoje lyja kur kas dažniau. Be to, čia vyrauja jūrinis klimatas ir nuolatinė ore tvyranti drėgmė dviračio „kaulams“ nepadeda.
 |
| Gerdos Kalpokaitės nuotr./Dviračiai Danijoje |
Pirkti naują ar antros jaunystės
Naujas vidutinės kokybės dviratis Danijoje kainuoja apie 1000 – 1500 kronų (apie 450 – 700 litų). Jų rasite ant kiekvieno kampo. Taip, privačių parduotuvių čia gausu. Tiesa, jose dominuoja miesto dviračiai, sportinių ar profesionalių – kur kas mažiau. Tad jei ieškosite ko nors ypatingesnio, teks pasidomėti ir kur tai rasti.
Alternatyva – įsigyti padėvėtą dviratį. Jų paklausa čia labai didelė. Tokio dviračio kaina svyruoja nuo 200 iki 800 kronų (apie 90- 400 litų). Žinoma, jeigu perkate padėvėtą dviratį, perkate katę maiše. Vis dėlto jie genda labai dažnai ir kada už taisymą reikia pakloti tiek pat ar net daugiau nei mokėjote už patį dviratį, belieka nuryti kartėlį.
 |
| Gerdos Kalpokaitės nuotr./Dviračiai Danijoje |
Blogiausia kas nutinka sugedus dviračiui yra tai, kad liekate stovėti ant kojų. O jomis, deja, labai toli nenueisite. Pripratus prie dviračio ir prie malonumo visur nusigauti be didelio rūpesčio, pasijausite ne tik it be kojų, bet ir be rankų. Tad, kad išvengtumėte tokios nemalonios situacijos, paranku turėti atsarginį dviratį. Tuomet nereikės paskubomis ieškoti, kada ir kaip kursuoja autobusai, arba dar blogiau – kviesti taksi. Pastarasis variantas jums gerokai patuštintų piniginę. Taigi, jeigu perkate pigų padėvėtą dviratį, apsvarstykite iš karto įsigyti du.
 |
| Gerdos Kalpokaitės nuotr./Dviračiai Danijoje |
Beje, greičiausias ir veiksmingiausias būdas rasti padėvėtų dviračių – skelbimai internete. Panaršykite ir vietinių universitetų puslapiuose, kadangi vykstantys namo iš svetur atvykę studentai paprastai per didelės kainos neužsiprašys. Žinoma, geriausias laikas dairytis tokių skelbimų – sausio, vasario mėnesiai ir vasaros pradžia.
Vien dviračio – neužtenka
Jeigu gyvenate dviračių šalyje, galima sakyti, kad turite ant jo perkraustyti ir visą savo gyvenimą. Tad be dviračio krepšio neišsiversite. Taip pat teks pasukti galvą ir dėl apsaugos nuo lietaus. Pirmiausia, paranku pamąstyti, kaip apsaugoti patį dviratį, todėl įsigykite apdangalą sėdynei. Didesnė problema yra kaip apsigaubti nuo lietaus jums pačiam. Mat važiuoti dviračiu ir tuo pat metu laikyti skėtį neįgudusiems dviratininkams nepatartina. Jeigu šis komentaras pasirodys juokingas, turėkite mintyje, kad kai kurie danai puikiausiai tai sugeba. Jie, it triukų meistrai iš cirko pasirodymų, sugeba ne tik vairuoti, bet ir tuo pat metu kalbėti telefonu ar net rūkyti. Vairavimas be rankų čia tai pat gana dažnas triukas.
 |
| Gerdos Kalpokaitės nuotr./Dviračiai Danijoje |
Grįžtant prie lietaus, susitaikykite, kad teks dviračiu važiuoti net ir tuomet, kai pila kaip iš kibiro. Ir tam, kad atvykęs į reikiamą vietą, neatrodytumėte kaip išniręs iš jūros, jums reikės lietaus drabužių. Pamirškite apie permatomus „celofaninius“ lietpalčius – jie tikrai nepadės, nes tenka įveikti ir gana stiprius vėjus. Dėvėdamas tokį apdangalą vėjuotą dieną tikrai nesijausite patogiai ir veikiausiai „skambėsite“ tarsi malūnsparnis.
Todėl persikrausčius gyventi ant dviračio, tenka pasukti galvą ir kaip rėdytis. Patartina įsigyti sportinį vandeniui atsparų kostiumą. Jie nėra itin pigūs, tačiau Danijoje gausu padėvėtų drabužių parduotuvėlių, kur tikrai kažką rasite ir neišleisite per daug pinigų. Be to, apie dailią išvaizdą verta tiesiog pamiršti ir stiliaus aukštumų neieškoti – lietaus drabužiai vargu ar gali būti labai dailūs. Beje, šioje srityje naudinga nevengti ryškių spalvų. Lyjant lietui, ryškus lietpaltis gali būti labai naudingas dalykas ir apsaugoti kelyje.
 |
| Gerdos Kalpokaitės nuotr./Dviračiai Danijoje |
Būti matomam keliuose itin svarbu. Nors beveik visur galite važiuoti dviračiu takais, kartas nuo karto teks pavažiuoti ir gatvės ruožu. Žinoma, atšvaitai nepakenks, bet svarbiausias dalykas tamsiu paros metu – dviračio lempos. Be jų sutemus iš namų nekelkite nė kojos. Ne tik dėl savo saugumo, o dėl to, kad policijos pareigūnai Danijoje šiuo klausimu labai griežti. Jeigu važiuosite be šviesų, baudos teks pakloti apie 700 kronų (daugiau nei 300 litų).
Pirmenybė dviračiui
Tam, kad keliuose jaustumėtės saugus, turite paisyti taisyklių. Sunkiausia yra naujokams, kurie anksčiau dviračiu tevažinėjo laisvalaikiu ar sporto sumetimais. Gyvendamas tokioje šalyje kaip Danija ir važinėdamas dviračiu, tampate pilnateisiu eismo dalyviu. Taigi svarbiausia nepamiršti rodyti sutartų signalų: pavyzdžiui, posūkių metu ar prieš sustojant. Kadangi danai yra įpratę laikytis taisyklių, jeigu važinėsite atsainiai, sukelsite problemų ne tik kitiems, bet ir būsite palydėtas piktais žvilgsniais. Tiesa, automobilių vairuotojai ant dviratininkų užsirūstina gana retai. Priešingai nei Lietuvoje, dviračiams čia teikiama pirmenybė ir pagrindinė galiojanti taisyklė skelbia: dviratininkas visada teisus. Tad užuot prisibijojęs automobilių, čia pasijausite it kelių karalius.
 |
| Gerdos Kalpokaitės nuotr./Dviračiai Danijoje |
