Konkursas „Šauniausias dviračių maršrutas“. Savaitgalio kelionė iš Kaišiadorių į Jonavą

„Pamatęs skelbiamą konkursą, prisiminiau įspūdžių pilną vasarą, kuri tokia tapo aktyvios kompanijos ir dviračių dėka. Jeigu laimėčiau dviratį, padovanočiau jį savo merginai, taip pat labai mėgstančiai keliauti. Jai praverstų naujas patikimas dviratis kelionėms, nes dabar tenka skolinti saviškį. O aš važiuoju su ne tokiu patikimu – šioje kelionėje teko dažnai klijuoti pedalą su lipnia juosta“, – rašo dar vienas konkurso „Šauniausias dviračių maršrutas“ dalyvis Andrius Morkūnas.
Išlipus iš traukinio Kaišiadorių geležinkelio stotyje
Išlipus iš traukinio Kaišiadorių geležinkelio stotyje / Andriaus Morkūno nuotr.

„Šis maršrutas rekomenduojamas žmonėms, kurie nori aktyviai praleisti visą savaitgalį gamtoje. Kad kelionė vyktų sklandžiai, jai reikia iš anksto pasiruošti. Patyrusiam keliautojui galbūt ir neiškyla jokių rūpesčių dėl kuprinės talpos ir svorio ar reikalingiausių daiktų. Tačiau jei savo numintus kilometrus vis dar pavyksta prisiminti ir suskaičiuoti, tuomet gali tekti sukti galvą, sprendžiant ką būtina pasiimti. Jeigu važiuojate su grupe, tuomet naudinga daiktų sąrašą susidaryti iš anksto ir susitarti kas ką pasiims, kad galėtumėte pasiskirstyti svorį ir nereikėtų visiems tempti tų pačių daiktų“, – pataria A. Morkūnas. 

Apie konkursą ir jo taisykles daugiau galite sužinoti čia.

Pirma diena. Kaišiadorys – Žasliai (10 km)

Savo kelionę nusprendėme pradėti taške, kuris patogus visiems keliauninkams – ir kauniečiams, ir vilniečiams. Kadangi didesnė dalis mūsų ketvertuko yra kilusi iš Kaišiadorių, tai kaip tik šis, geležinkeliu iš daugelio Lietuvos kampelių puikiai pasiekiamas miestas, ir buvo pasirinktas. Kaišiadorys yra visokeriopai įdomūs. Mėgstantiems poilsį gamtoje, siūlyčiau apsilankyti Girelės poilsiavietėje, meno gerbėjams rekomenduočiau sudalyvauti Kaišiadorių trumpametražių filmų festivalyje „Kas čia daros?", o besidomintys dvasiniais reikalais turbūt norėtų nuvykti į kiekvienais metais vykstančias pamaldas arkivyskupui Teofiliui Matulioniui atminti.

Iš šio, turbūt kiekvienam turistui patrauklaus miesto, išvykome apie 23 val. Kodėl taip vėlai derėtų išvykti? Todėl, kad atvykus norisi kuo daugiau pamatyti, o Kaišiadorių rajonas gali pasiūlyti apie 200 įvairaus pobūdžio lankytinų objektų. Dar viena priežastis yra ta, kad atstumas nuo Kaišiadorių iki Žaslių tik apie 10 km ir tokiu metu nesutiksi nei vieno automobilio. Be to, važiavimas po žvaigždėtu dangumi vėsią vasaros naktį  yra vienas tų dalykų, kuriuos malonu prisiminti lietingais rudens vakarais. 

Andriaus Morkūno nuotr./Pakeliui i Čiobiakį
Andriaus Morkūno nuotr./Pakeliui i Čiobiškį

Antra diena. Žasliai – Čiobiškis – Musninkai – Kernavė – Paneriai (50 km)

Išsimiegojus ir išlindus iš palapinės pribloškia rytinės saulės spinduliais papuoštas ežerėlis, gaivi žaliuojanti gamta bei užplūstanti energija ir užsidegimo pažinti Žąslių kraštovaizdį pojūtis. Ši vietovė labai ežeringa, o ant Žąslių ežero kranto stovi jauki neogotikinė bažnyčia. Pavalgius ryte ant laužo virtos sriubos, atsigėrus žolelių arbatos ir susipakavus mantą, pajudam link Čiobiškio.

Andriaus Morkūno nuotr./Pusryčiaujame Žasliuose
Andriaus Morkūno nuotr./Pusryčiaujame Žasliuose

Pakeliui, asfaltuotu keliu, iki Stabintiškiu pravažiuojame 6 ežerus, kuriuose smagu atgaivinti kojas. Stabintiškėse yra parduotuvė, kurioje nepusryčiavę keliauninkai (arba, mūsų atveju, vėl išalkę) gali įsigyti maisto produktų. Tuomet važiuojame žvyrkeliu per Mikalaučiškes iki Čiobiškio kelto. Šis keltas jus perkels per Nerį naudodamasis upės srove. Tai yra vienintelis išlikęs tokio tipo keltas Lietuvoje.

Andriaus Morkūno nuotr./Čiobiakio keltas
Andriaus Morkūno nuotr./Čiobiškio keltas

Persikėlę sukame į kairę ir asfaltu pravažiavę Dariaus ir Girėno tiltą, kuris pastatytas dar tarpukariu, įvažiuojame į  Čiobiški. Tai mažas, bet daug įdomių pastatų bei vietų turintis miestelis. Netoli centro stovi senasis Čiobiškio dvaras, miške galima rasti šimtametį ąžuolą kurio penkiese apkabinti nepavyko. Netoliese esančiame gyvybės pilname natūraliame miške, per kurį teka Rynos upelis, galima aptikti Čiobiškio urvą. Urvas tęsiasi kelis metrus, tačiau panašu kad jis iš smėlio, todėl gali būti nelabai saugu po jį landžioti. Tačiau kopdamas žaliuojančiais šlaitais palei skaidrų sraunų upelį ir atradęs vidury miško keistą, medžiais apaugusią olą, jau turbūt niekad nebebūsi toks tikras, kad viską žinai apie Lietuvos vietoves.

Andriaus Morkūno nuotr./Dariaus ir Girėno tiltas su keliauninkais
Andriaus Morkūno nuotr./Dariaus ir Girėno tiltas su keliauninkais

Atsisveikinę su gražiuoju Čiobiškiu pajudam link Musninkų. Likus  2 km iki Musninkų, dešinėje kelio pusėje stovi medinė pavėsinė su laužaviete. Šalia teka Musės upė, kurią pamėgę baidarininkai. Pavėsinėje galima pailsėti, paplepėti, užkąsti ir atsigaivinus toliau tęsti kelionę. Išvažiavus iš poilsiavietės, dešinėje kelio pusėje stovi senas apleistas malūnas su paslaptingais rūsiais, o kiek tolėliau pravažiuojame pro kairėje kelio pusėje stovinčią baltą koplytėlę. Tuomet jau ir Musninkai.

Andriaus Morkūno nuotr./Čiobiakio dvaras
Andriaus Morkūno nuotr./Čiobiškio dvaras

Žodžiais sunku apsakyti miestelio grožį – reikia pamatyti. Važiuojant pro Musninkų centrą galima pamatyti žavingą tvenkinuką, už kurio tolumoje akį patraukia grakščios bažnytėlės stogai. Į baigianti sugriūti Musninkų dvarą kadaise atvykdavo Barbora Radvilaitė. Iš Musninkų kelias veda į istorinę Kernavę. Apibėgę piliakalnius, pavalgę ir papildę maisto atsargas, pajudam link Panerių, kuriuos pasiekus pradeda temti, todėl reikėtų susirast nakvynę. Paneriai labai ramus, senove dvelkiantis miestelis su labai draugiškais ir paslaugiais žmonėmis.

Andriaus Morkūno nuotr./Čiobiakio urvas
Andriaus Morkūno nuotr./Čiobiškio urvas

Šiame miestelyje užsukus į dvaro parką galima atsipūsti ant suolelio ir paklausyti paukščių giesmininkų. Per medžių alėją vingiuojantis takelis nuveda smalsesnius keliautojus prie XVIII a  įkurto Panerių dvaro. Už dvaro galime išvysti skardžiais apjuostą Neries vingį. Ant kranto yra laužavietės, todėl čia galima apsistoti ir pasigrožėti kitapus upės žaliuojančiom kalvom.

Andriaus Morkūno nuotr./Skruzdėlių ąžuolas
Andriaus Morkūno nuotr./Skruzdėlių ąžuolas

Trečia diena. Paneriai – Vievis – Elektrėnai – Mijaugonys – Žasliai (40 km. Jeigu iki Jonavos – 70 km) 

Paskutinė kelionės diena visiems dažniausiai būna pati sunkiausia, nes po tiek daug patirtų įspūdžių, visi pradeda galvot apie grįžimą namo. O ir kojos jau nebeatrodo labai sportiškai nusiteikusios. Pirmas mūsų kelionės link namų etapo tikslas – Vievis. Išmynus į pagrindinį kelią, netrukus susiduri su gan statoku kalnu. Tačiau pusiaukelėje yra miško keliukas į dešinę. Juo pasukus pasieksit Verpiškių ežerą. Atsigaivinę vandeny ir pagulinėję saulės atokaitoje ant lieptelio, tęsiame kelionę.

Įveikę kelis stačius kalnus, (tik nereikia labai išsigąsti – po to visi jautėmės kaip mažų mažiausiai laimėję Tour de France) pasiekiam Vievį. Lygiagrečiai autostrados dešinėje yra kelias, kuris veda iki pat Elektrėnų. Elektrėnuose, ekstremalių pojūčių mėgėjams rekomenduočiau užsukti į sovietmečiu dvelkiantį atrakcionų parką.  Pakilę Velnio ratu, patys drąsiausi galės pasižvalgyti į Elektrėnų marias ir Lietuvos elektrinę. Ne tokie drąsūs galės bandyti priversti save patikėti, jog jei karuselė atlaiko tris dešimtmečius – tai ko gi ji dabar turėtų subyrėti.

Toliau per Mijaugonis pasiekiame Žaslius. Jeigu vis dar yra noro, galima užsukti į Kietaviškes kur galima apžiūrėti Šv. Trejybės bažnyčią. Toje vietoje pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1504 m. Netoliese galima rasti Zabarijos šaltinį, kuris laikomas stebuklingu. Toliau nuo Žaslių, maršrutas namų link kiekvienam gali būti skirtingas. Galima grįžti į Kaišiadoris asfaltu, bekelės mėgėjai gali minti miškais iki Kauno, Jonaviškiai į Jonavą per Gegužinę ir Ruklą, o iš Jonavos patogu nuvykt į Kauną ar į šiaurinę Lietuvos dalį.

Andriaus Morkūno nuotr./Paneriuose ant skardžio
Andriaus Morkūno nuotr./Paneriuose ant skardžio

Atstumas: nenuklystant nuo maršruto apie 140km. Bet su visais pasižvalgymais, važinėjimu po miestelius ir sugalvojus kur nuklysti išeina apie 200 km.

Trukmė: nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro.

Patarimai: Turėti geras dviračio šviesas, pasirūpinti atšvaitais, pasiimti liemenes, palapines, šalmus, lietpalčius. Geriausia važiuoti liepos pradžioje, kai Kernavėje vyksta amatų dienos, valgyti šiltą sveiką maistą, pasitikrinti dviračius prieš kelionę, pasiimti rinkinukus remontui, atkreipti dėmesį i orus.

Lankytini objektai: Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra,  Girelės poilsiavietė, Žaslių ežerai, Žaslių bažnyčia, Čiobiškio keltas, Čiobiškio dvaras, Dariaus ir Girėno tiltas, Čiobiškio urvas , Skruzdėlių ąžuolas, Musninkų vandens malūnas, XVIII a pasvirusi Barboros koplyčia, Musninkų bažnyčia, Kernavės piliakalniai, Panerių panorama, Panerių regioninis parkas, Panerių dvaras, Vievio bažnyčia,  Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė, Elektrėnų marios, Lietuvos elektrinė, Elektrėnų atrakcionų parkas.

Maršrutas: Kaišiadorys – Žasliai – Čiobiškis – Musninkai – Kernavė – Paneriai – Vievis – Elektrėnai – Kietaviškiai – Mijaugonys  – Žasliai – Jonava.

Maršruto žemėlapį galite pamatyti čia

Andriaus Morkūno nuotr./Panerių panorama
Andriaus Morkūno nuotr./Panerių panorama

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis