Apie konkursą ir jo taisykles daugiau galite sužinoti čia.
Savo darbovietei pasiekt (Karaliaus Mindaugo pr. 11, koordinatės 540 53‘ 42.40“ Š 0230 53‘ 37“ R) renkuosi iš dviejų, man saugiausių ir maloniausių kelių – Laisvės alėja, arba Nemuno krantine.
Kelią per Laisvės alėją pradedu iš Alsėdžių g., sukdamas kairėn į Prancūzų g. Ši, gerai apšviesta gatvė yra vidutiniškai apkrauta neskubiu judėjimu, todėl dviračiu ja riedėt gana saugu. Toliau pasuku dešinėn į menkutę Jasiūnų gatvelę ir už keliasdešimties metrų, kairėn į Lentvario g. Lentvario gatvelė yra gana stati. Ja galima važiuoti, tačiau aš veduosi dviratį, nes tiesiog gaila stabdžių kaladėlių. Toliau viaduku kertu Tunelio gatvę, laiptais nusinešu dviratį žemyn ir tęsiu kelionę Girstupio g. pro Stoties turgų link Ramybės parko.
 |
| Kęstučio Želnio nuotr. /Alsėdžių Karaliaus Mindaugo |
Ramybės parkas turi turtingą istoriją bei daug lankytinų objektų. Parkas išsamiai aprašytas čia. Perėjęs pėsčiųjų perėją Vytauto pr., tęsiu kelionę Griunvaldo gatve, kuri, kirtusi Gedimino g., remiasi į Akropolio prekybos ir pramogų centrą. Prie įėjimo į Akropolį yra aikštė, kurioje kiekvieną penktadienį susirenka ūkininkai parduoti maisto produktų. Čia apsiperku ir, susikrovęs gėrybes kuprinėn, riedu Gedimino gatve pro Karinio oro pajėgų štabą link Įgulos bažnyčios. Nuo čia jau eina dviračių takas per visą Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę.
Birštono gatvę kertu požemine pėsčiųjų perėja. Vilniaus gatvė, kaip ir Laisvės alėja yra skirta pėstiesiems. Ir Laivės alėja, ir Vilniaus gatvė yra pilnos įvairių mažų parduotuvėlių, kioskų, užeigėlių, kirpyklų ir t.t., kur galima gauti daugumą kasdienių prekių bei paslaugų ir pasišnekėt su ten dirbančiais žmonėmis. Tai žymiai maloniau, nei dideliuose prekybos centruose, kur karaliauja tik beveidė komercija. Na, bet riedam toliau. Tuoj už požeminės perėjos suku kairėn į Palangos gatvelę, ramią ir jaukią, kaip ir visos Kauno senamiesčio gatvelės. Kertu Kurpių gatvę ir suku dešinėn į VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro kiemą.
 |
| Kęstučio Želnio nuotr. /Krantinė |
Kelias Nemuno krantine prasideda, kaip ir pirmasis, tik aš jau nesuku dešinėn iš Prancūzų gatvės, o riedu pakalnėn L. Ivinskio gatve, suku dešinėn į Geležinkelio gatvę, kertu geležinkelio pervažą ir dešinėn A. Juozapavičiau prospektu iki artimiausios pėsčiųjų perėjos. Eismas A. Juozapavičiaus prospektu gana intensyvus todėl reikia būti atsargiam. Net pėsčiųjų perėja nėra labai jauku eit, nes automobilių vairuotojai stabdo nenoriai – labai skuba Karliaus Mindaugo pr., kur gali „paspausti“ iki 60 km/val.
 |
| Kęstučio Želnio nuotr. /Panemunė |
Jau netoli... Nemuno krantine jau galima riedėti „atsipūtus“ ir grožėtis ramiai tekančiu, rytiniais rūkais alsuojančiu Nemunu, Nemuno sala, tolumoje kyšančiu Vytauto bažnyčios bokštu, pasilabinti su pakrantėje rymančiais žvejais ir pasiteiraut ar kimba. Ties Vytauto bažnyčia kratausi akmeniniu grindiniu aukštyn link Rotušės aikštės ir dardu Vilniaus gatve iki Palangos gatvės, nuo kur mano kelionės tikslas jau čia pat.
Mano rekreacinis kelias rangosi A. Panemunės šile, kurį pasiekiu Prancūzų gatve ir pėsčiųjų tiltu. Šilas priraizgytas lygių, asfaltuotų keliukų. Riedu ir traukiu į plaučius miško aromatą, grožiuosi puslaukine gamta, Nemunu, smėlėtais paplūdimiais, neriu į vėsų upės vandenį. Gražu.
