Prieš keletą metų įgyjau įprotį keliauti dviračiu, kuris neišblėso ir iki pat dabar. Vietovių Žemaitijoj apkeliauta nemažai, o akį patraukdavo net ir patys paprasčiausi objektai. Tačiau maršrutas, apie kurį kalbėsiu, išsidėsto daug kartų mano pravažiuotose gimtinės vietovėse – šiaurinėje Varnių regioninio parko pusėje. Kelias yra ilgesnės distancijos, vidutinio sunkumo – čia apstu ir kalnų, ir žvyrkelių, ir miško keliukų. Pagrindinis kelionės tikslas – susipažinti su šiame krašte esančiais piliakalniais, kalvomis bei aplankyti pakeliui esančias lankytinas vietas. Nors šis maršrutas yra žiedinis, bet nesunkiai pritaikomas ir keliaujantiems iš Telšių į Varnius.
Kelionę pradėsime sostinėje. Žemaitijos sostinėje. Pradedame važiuoti dviračių taku Rainių link (A) ir maždaug už poros kilometrų, dar nepasiekus Rainių miestelio, iš tolo matosi Rainių Kančios koplyčią. Antrojo pasaulinio karo metu, naktį iš 1941 m. birželio 24 d. į 25 d., Rainių miškelyje Raudonoji armija nužudė apie 80 kalinių (intelektualų, teisininkų, politikų ir kitokių „liaudies priešų“, uždarytų į Telšių kalėjimą) – čia vyko Rainių žudynės, o 1991 m., minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines, buvo jau pastatyta ir pašventinta Rainių Kančios koplyčia.
Toliau keliaujame Varnių link. Rainiuose dviračių takas baigiasi – mūsų laukia plentas, bet labai daug automobilių juo nevažiuoja. Pravažiuojame posūkį į Viešvėnus ir netrukus pamatysime Viešvėnų tvenkinį. Pasukę keliuku esančiu prieš jį ir kiek pavažiavę atrasime maudyklą, kurioje karštą dieną atsigaivinti tikras rojus.
Paplaukioję judame tolyn keliuku į pačius Viešvėnus. Jų centre sukamės link Luokės. Nuo čia prasidės kalvotas maršruto ruožas – pasiruoškime apšilti kylant kalvomis ir kažkiek pailsėti besileidžiant nuo jų. Jeigu beminant pradėtų kamuoti troškulys ir baigtųsi vandens atsargos – neišsigąskite. Už poros kilometrų nuo miestelio centro, kairėje kelio pusėje, atrasite sustojimo vietą su šaltinėliu (D). Atsigaiviname, prisipildome vandens atsargas ir judame tolyn.
 |
| Petras Jonaitis/D Saltinelis-001 |
Minant kalvomis dešinėje pusėje galite pasigrožėti nuostabiu tolimu kraštovaizdžiu, kyšančiais namų stogais. Tik nepamirškite likti budrūs kelyje! Už 4.5 km nuo šaltinėlio, pravažiavus Rūdupius pamatysite išskirtinę pušį stūksančią šalia posūkio į dešinę. Pasisukame ir važiuojame tolyn mišku, kol išvysime ženklą link Laumės pėdos (E). Tai natūrali griova, atsiradusi šaltiniui plaunant aukštumos šlaitą. Savo forma ji primena žmogaus pėdos atspaudą, todėl sakoma, kad atspaudą senovėje įmynė laumė, o šaltinio vanduo laikomas šventu, turinčiu stebuklingą gydomąją galią, padedančiu susigrąžinti jaunystę ir sveikatą.
 |
| Petras Jonaitis/E Pakeliui link Laumes pedos-001 |
Atjaunėję ir pasveikę judame tolyn į Biržuvėnus. Čia atrasime Biržuvėnų karališkąjį dvarą, kuris minimas jau nuo XIV–ojo amžiaus! Taip pat šiame kaime iki mūsų dienų yra išlikusi dvaro sodybos planinė struktūra: ją sudaro reprezentacinė, ūkinė, gamybinė ir gyvenamoji (kumetynų) zonos, ponų namas, oficina, arklidė. Be šių dalykų dar pamatysite I-ojo pasaulinio karo laikų vokiečių kapines, Biržuvėnų piliakalnį su skardžiu į Virvyčios (Virvytės) upę. Biržuvėnų lankytinų objektų planą rasite Biržuvėnu centre esančiame informaciniame stende (F).
 |
| Petras Jonaitis/F Birzuvenu dvaras-001 |
 |
| Petras Jonaitis/F Birzuvenai - Malunas-001 |
Sekantis maršruto tikslas – legendomis apipintas Šatrijos kalnas (G). Jį pasieksime nurodytu maršrutu keliaudami pro Luokę. Nuo kalno galima ne tik grožėtis gražiu nuostabiu Žemaitijos kraštovaizdžiu, bet ir pamatyti kitus didesnius kalnus – Medvėgalį, Girgždūtę, Moteraitį, Sprūdę. Taip pat matosi Žąsūgalos kalno miškingas siluetas, į kurį keliausime vėliau. Ant Šatrijos kasmet rugsėjo 22 d. yra minima Baltų vienybės diena – uždegamas laužas, šaudomi fejerverkai. Laužai uždegami bei matomi ir ankščiau paminėtuose kalnuose. Taip pat nuo 1996 m. trečiąjį liepos šeštadienį senojo žemaičių tikėjimo tęsėjai susirenka ant Šatrijos švęsti Gabijos šventės.
 |
| Petras Jonaitis/G bekeliaujant link Satrijos kalno-001 |
 |
| Petras Jonaitis/G Satrijos kalnas 2-001 |
 |
| Petras Jonaitis/G Satrijos kalnas-001 |
 |
| Petras Jonaitis/I Zasugalos kalnas-001 |
Pasigrožėję vaizdu nuo Šatrijos kalno judame tolyn, grįždami atgal pro Luokę, tik už bažnyčios sukamės keliuku į kairę ir važiuojame juo tiesiai iki pat sankryžos. Toliau važiuosime žvyrkeliu iki Smilgių. Bevažiuojant dešinėje pusėje dar pamatysime paminklą Šatrijos rinktinės partizanams (H).
Netoliese už jo bus ir Smilgių kaimas. Pravažiavę pirtelę su iškastu tvenkinuku kairėje, sukame tiesiu posūkiu į dešinę. Šiuo keliu važiuojame tiesiai iki Baltininkų, kol privažiuosime plentą ir sankryžą. Tuomet sukamės kairėn, važiuojame iki stadiono, o tada į dešinę. Tada visąlaik važiuojam tiesiai, iki kol privažiuosim Žąsūgalos kalno ženklą (I).
 |
| Petras Jonaitis/I Zasugalos kalnas virsune-001 |
 |
| Petras Jonaitis/I Zasugalos kalnas - kylant-001 |
 |
| Petras Jonaitis/H prie paminklo Satrijos rinktines partizanams-001 |
 |
| Petras Jonaitis/H-I informacinis zenklas Baltininkuose-001 |
Apie kalno pavadinimą sklando legendos, jog čia nuolat ilsėdavosi skrendančios žąsys, o apie jo gelmes pasakojama, kad ten velniai gyvena ir pragaro katilus verda.
Šiame kalne visas įdomumas ir grožis slypi ne viršūnėje, o vaizduose įpusėjus kelią į jį. Taip yra todėl, kad visas kalnas yra apsuptas medžių, tad tesimato nedaug aplinkinio horizonto. Bet minant į jį atsiveria nuostabaus grožio kraštovaizdis, kaip ir važiuojant tolyn – ligi Sėbų piliakalnio (J). Iki piliakalnio važiuokite nurodytu maršrutu nuotraukoje.
Ir paskutinis mūsų kelionės tikslas – Jomantų miško pažintinis takas (K), iki kurio jau veda dviračio taku paženklintas kelias.
 |
| Petras Jonaitis/K Jomantu misko takas-001 |
 |
| Petras Jonaitis/K Jomantu misko takas 1-001 |
Jomantų miško pažintiniame take gausu gamtos paminklų. Keli iš jų – Jomantų Didysis ąžuolas, Triliemenis ąžuolas, Jomantų akmuo ir Aklaežeris. Taip pat turėsite galimybę ne tik susipažinti su šio miško įvairove, bet ir pasportuoti įrengtame kliūčių ruože, nusileisti su lynu, pailsėti pavėsinėse, paragauti vietinio šaltinio vandens. Tačiau perspėju – šaltinis yra labai silpnos srovelės, tad pasipildyti vandens atsargų nelabai beišeis.
 |
| Petras Jonaitis/K Jomantu misko takas 2-001 |
Linkiu malonio ir saugios kelionės po kalvotąsias Telšių apylinkes!
Žemėlapio maršrutas - čia.
