Tinka visiems
Treneris įsitikinęs, kad dviratį, kaip sportavimo priemonę gali rinktis visi. Jo nuomone, ankstesni, vienos pavaros dviračiai reikalaudavo daugiau pastangų, o šiuolaikiniai, su keliomis ar keliolika pavarų, susireguliavus ir pasirinkus tinkamą krūvį, tinka visiems. „Bėgant dar gali koją ant akmenuko pakreipti, čiurną išsirakinti, o čia... Na, na, nebent netyčia nukrisi“, – sako G.Volungevičius. Svarbiausia, pasirinkti sau tinkamą krūvį. Tam treneris pataria įsigyti pulsometrą – jis neleis persistengti.
Kokį konkrečiai dviratį pirkti, atsižvelgiant į ūgį, svorį ir poreikius, greičiausiai padės parduotuvės konsultantas. Ratų dydis didelės reikšmės neturės, o štai rėmo aukštis yra vienas svarbesnių matavimų. „Anksčiau buvo viskas aišku: jeigu stovint apžergus rėmą kirkšnies nespaudžia, rėmas tinkamas. Dabar vieną matavimą sunku pasakyti, nes šiuolaikinių dviračių rėmų geometrija kitokia. Ir žmogaus sudėjimas ne vienodas: vieno trumpas liemuo, ilgos kojos, kito liemuo ilgesnis. Tačiau paprastai būna parašyta, kokio ūgio žmogui rėmas tinka, todėl geras pardavėjas pasiūlys tinkamiausią“, – teigia G.Volungevičius.
Vaikams jis pataria pirkti dviratį su šiek tiek aukštesniu rėmu – dviratis tiks ir vaikui paaugus. Rėmo storis priklauso ir nuo žmogaus sudėjimo – kuo stambesnis dviratininkas, tuo tvirtesnis rėmas.
Dviračio balnelį taip pat reiktų rinktis pagal sudėjimą, t.y., klubų plotį. Kietą ar minkštą, rinktis dviratininkui, nes minkštumas ir kietumas, anot G. Volungevičiaus, sąlyginiai dalykai. „Minkštumas reikalingas tik tol, kol sėdimieji gumburai prie sėdynės įpranta. Kaip gitaristas ant pirštų prisitrina „mozoliukus“, taip ir dviratininkas ant sėdimųjų gumburų. Sėdi po kelias valandas ant kieto balnelio ir jokio skausmo nejaučia“, – šypsodamasis aiškina treneris. Pasak jo, kiekvieną pavasarį po pertraukos sėdę ant dviračio kurį laiką jausite užpakalio skausmą, bet po kurio laiko gumburiukai apsipras ir skausmo nebeliks.
Amortizacija – norintiems išsikrauti
Jei dviratis daugiausia riedės asfaltu, amortizacija, specialisto nuomone, jame nėra būtina. Anot trenerio, amortizacija po sėdyne reikalinga leidžiantis nuo kalno, važiuojant per šaknis, kietu ir nelygiu gruntu, bet važinėjant mieste tai neaktualu. „Žinoma, jei norite išsikrauti, susijunkite visą dviračio amortizaciją. Įjungta amortizacija suvalgo trečdalį energijos, sudėtos į pedalą. Todėl po 5 kilometrų važiavimo jaučiamės kaip po kokių 10 ar 7“, – juokiasi G.Volungevičius. Be to, amortizacija didina ir paties dviračio svorį.
Kaip susireguliuoti savo naujojo dviračio sėdynės aukštį? Anot trenerio, tai priklauso ir nuo pėdos dydžio, ir pedaliavimo būdo. Tačiau paprasčiausias matavimo būdas – atsisėsti ant balno ir nuleisti kulną ant pedalo. „Koja turi būti visiškai ištiesta. Jei koją ant pedalo padedi ne kulnu, kojos nykščio pagrindas turi eiti tiesiai per pedalo ašį. Tokiu atveju, sąnarys bus šiek tiek sulenktas. Kuo didesnė koja, tuo sulenkimo laipsnis didesnis. Nuo 43 pėdos dydžio galima balnelį pusę centimetro kilstelėti aukščiau“, – matavimo subtilybes aiškina treneris.
Nugaros skaudėti neturi
Skųstis, kad pavažinėjus dviračiu skauda nugarą, gali tik tie, kurie nemoka taisyklingai sėdėti. Žinoma, skirtingų tipų dviračių sėdėsena skiriasi, bet specialistas aiškina paprastai: jei teisingai sėdime kėdėje, tarp šlaunies ir liemens susirado atitinkamas kampas. Panašus kampas yra ir atsisėdus ant dviračio, pasilenkus dubuo pasvyra į priekį, atsiremiame į vairą ir kūnas atsipalaiduoja. „Jei ant dviračio sėdėsite atsilošę, kaip kartais prie kompiuterio, aukštai pakeltu vairu, apkrausite nugarą, ji įsitemps. Sportininkai pasilenkę išsėdi po kelias valandas ir niekas neiskundžia, kad nugarą skauda. Jei vairas aukštai, nugara įsitempusi, žinoma, ją skaudės“, – kalba G. Volungevičius.
Anot jo, pasilenkimo laipsnis priklauso ir nuo 1-5 juosmeninės dalies slankstelio. „Jei jis lankstus, galima labiau pasilenkti, jei ne arba užaugęs pilvas, irgi nepasilenksi“, – konstatuoja specialistas.
Į dažnai dviračių mėgėjams kylantį klausimą, kaip taisyklingai laikyti kojas minant pedalus, trumpo ir vienareikšmiško atsakymo biomedicinos specialistas neturi. Esą tai priklauso ir nuo kojų formos, ir nuo to, kaip žmogus vaikšto. „Keliai turėtų būti arčiau rėmo. Kuo plačiau kelius nuo rėmo atverti, tuo pasipriešinimas didesnis, tuo daugiau pastangų važiuojant reikia įdėti“, – aiškina G.Volungevičius.
Biomedicinos specialisto teigimu, su laiku kiekvienas dviratininkas atranda sau patogiausią poziciją, svarbu, kad dviratis būtų sureguliuotas pagal jo savininką.
