Vietovė laikoma viena šiurpiausių visame pasaulyje, kadangi kasmet čia nusižudo daugybė žmonių, o jų kūnai mėtosi ant žolės arba vis dar kaba ant šakų, kai kurie iš jų tokie seni, kad galima išvysti tik sutrūnijusius drabužius ir subyrėjusius kaulus.
Kraują stingdanti atmosfera
Aokigahara nejauki ne tik dėl keistai didžiulio savižudybių skaičiaus, bet ir dėl savo tamsios ir niūrios atmosferos. Mat ši giria gana sena, todėl yra tankiai apaugusi šakomis, kurios net ir saulėtą dieną neleidžia prasiskverbti šviesai, o pilkšva ir gūdi aplinka vietovę padaro dar siaubingesnę.
Teritorija kalnuota ir duobėta, todėl vaikštinėti čia nėra labai paprasta ir malonu. O baisiausia tai, kad keliaujant miško takeliais jūs galite išvysti ne vieną savižudžio kūną arba ketinantį sau gyvybę atimti žmogų. Turint lakią fantaziją ir atsidūrus mistinėje vietovėje vėlų vakarą arba naktį, galima ne juokais išsigąsti. Tačiau tai netrukdo smalsuoliams iš viso pasaulio, kurie plūsta į Minamitsuru rajoną, kad galėtų bent akies krašteliu pažvelgti į šiurpųjį mišką.
Valstybė bando padėti
Keliaujat apžiūrėti įžymiojo miško pasitinka lentelė su užrašu: „Jūsų gyvybė – jūsų tėvų dovana. Pagalvokite apie savo tėvus, giminaičius, vaikus. Pasikalbėkite apie savo problemas, nelaikykite to savyje“. Taip vietinė valdžia stengiasi bent šiek tiek sumažinti savižudybių skaičių, kuris, pavyzdžiui, 2010 metais siekė 57.
Ir išties, atvykėliai nusižudo tikrai ne visada: kai kurie neišdrįsta, o kiti persigalvoja, tad vaikštinėjant galima aptikti tuščių palapinių ir stovyklaviečių, kurias greičiausiai paliko gyvenimą, o ne mirtį pasirinkę lankytojai.
Tačiau, nors kai kuriuos ir pavyksta išgelbėti, skaičiai gąsdinantys: manoma, kad nuo 1950 metų šiame Japonijos miške sau gyvybę atėmė daugiau nei 500 žmonių.
Nusikaltėlių mėgstama vieta
Teigiama, kad mirties miškas išpopuliarėjo pasirodžius Seicho Matsumoto novelei „Liūdnųjų medžių jūra“. Knygoje pasakojama, kaip du pagrindiniai veikėjai atvyksta į Aokigaharą nusižudyti. Po istorijos pasirodymo čia pradėjo plūsti šimtai žmonių, norinčių pasikarti ant medžių šakų. Bėgant laikui kūnų vis daugėjo ir valdžia 1970 metais pirmą kartą nusprendė sutvarkyti mišką: tada buvo rasti 78 kūnai.
2002 metais pakartojus miško valymo darbus pasklido gandai, kad besimėtančių drabužių kišenėse galima rasti pinigų. Tuomet mirties giria labai greitai išpopuliarėjo tarp kišenvagių ir įgavo pavojingos vietos reputaciją.
