Šiaurės Korėja daug metų bandė JAV, Pietų Korėjos ir kitų kaimyninių valstybių kantrybę, neatsisakydama savo branduolinės programos. Įtampa pasiekė viršūnę šių metų kovą, kai Pchenjanas atliko keturių raketų bandymus.
Trys iš jų nukrito arti Japonijos krantų, o Šiaurės Korėjos režimas tai pavadino pratybų smogti JAV karinėms bazėms Japonijoje dalimi.
Jei ką per daug sau leisdavau, tai smulkus dvidešimtmetis studentas bandydavo paraginti judėti greičiau ar to nefotografuoti, ar taip nedaryti.
Tuo metu, kai JAV ir Šiaurės Korėja viena kitos atžvilgiu svaidėsi perspėjimais, o kai kurie ekspertai net pradėjo svarstyti šių šalių karinio konflikto scenarijų, Šiaurės Korėjoje lankėsi lietuvis Jurgis.
Vaikinas sakė, kad kelionei į vieną labiausiai nuo pasaulio atsiribojusių valstybių jį pastūmėjo ir galimybė dalyvauti kasmetiniame Pchenjano maratone.
„Šiaurės Korėja mano norimų aplankyti šalių sąraše seniai užėmė pirmą vietą. Praėjusių metų pabaigoje aktyviai pradėjau domėtis apie geriausią metą ten nuvykti, susiradau kelionių organizavimo įmonę ir išsirinkau dešimt dienų trunkantį turą“, – 15min sakė Jurgis.
17 valandų kelionė autobusu
Jurgis aiškino, kad patekti į Šiaurės Korėją – paprasčiau, nei gali pasirodyti.
Visą kelionę Šiaurės Korėjoje už mokestį organizuoja specialios įmonės, kurioms reikia iš anksto pervesti pinigus už turą izoliuotoje šalyje. Jurgiui reikėjo tik pasirūpinti kelione į Kinijos sostinę ir tam reikalinga viza, kurią jam taip pat parūpino kelionių agentūra.
Tiesa, Jurgis pripažino, kad netikėtumų išvengti nepavyko. Suplanuotas skrydis iš Pekino į Pchenjaną buvo atšauktas, todėl jam teko iškęsti varginančią 17 valandų kelionę autobusu iki Dandongo tilto, už kurio prasideda Šiaurės Korėja.
„Muitinės procedūros užtruko ilgokai – teko visiems išimti turimas knygas, deklaruoti elektroninius prietaisus, tačiau nesklandumų visiškai nekilo“, – pasakojo Jurgis.
Pasienyje lietuviui užsibūti neteko, nes pirmoji jo kelionės stotelė buvo karinis oro uostas, iš kurio senutėliu Šiaurės Korėjos avialinijų „Air Koryo“ lėktuvu jis išskrido į Pchenjaną.
Apgyvendino saloje
Jurgis dar būdamas ore suprato, kad Pchenjanas yra didžiulis miestas, palyginti su kitais Šiaurės Korėjos miestais, o nusileidus Pchenjano oro uostas vaikinui pasirodė „ne ką blogesnis nei Vilniaus“.
„Trūko tik vieno dalyko – žmonių. Tą dieną švieslentėje degė 4 skrydžiai, spėčiau, kad tai buvo užimta diena. Išėjus į lauką parūkyti, mačiau tik mūsų laukiantį autobusą, kelis darbuotojus, rūkančius prie įėjimo, bet jokių taksi“, – sakė Jurgis.
Vaikinas pasakojo, jog Pchenjane ir kitur teko laikytis griežtos dienotvarkės – numatyti pietūs, kelionė į viešbutį ir visas dienos planas. O kadangi jau kitą dieną po atvykimo, balandžio 9-ąją, turėjo vykti Pchenjano maratonas, pakeliui į viešbutį organizatoriai turistams aprodė bėgimo trasą.
Kad ir kaip norėtų, lietuvis ir kiti turistai laisvai naršyti Pchenjano negalėjo – jie buvo apgyvendinti saloje, todėl plano vakarieniauti už viešbučio ribų teko atsisakyti.
„Mes šiek tiek nepataikėme su laiku – apie 20 val. 30 min. prieš mus pagrindiniu keliu judėjo paprasti sunkvežimiai, pilni kareivių. Manyčiau, kiekviename jų buvo apie 50 kareivių. Laukėme apie 20 minučių. Sunkvežimiai vis judėjo vienas po kito ir galo nebuvo matyti“, – sakė Jurgis.
Anot jo, galiausiai gidas „nusprendė“ vakarieniauti viešbutyje, nes, anot jo, šis procesas galėjo trukti iki dviejų valandų.
Jaunas gidas buvo pristatytas kaip pirmąkart bendraujantis su užsieniečiais, tačiau jam nesunkiai sekėsi prižiūrėti, kad turistai nepadarytų ko nors draudžiamo. „Jei ką per daug sau leisdavau, tai smulkus dvidešimtmetis studentas bandydavo paraginti judėti greičiau ar to nefotografuoti, ar taip nedaryti“, – sakė Jurgis.
15min primena, jog pernai Šiaurės Korėjoje amerikietis studentas Otto Warmbieras buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme už propagandinio plakato vagystę. 21-erių vaikinas teigė, kad plakatą norėjo parsivežti kaip suvenyrą, tačiau toks pasiteisinimas nesuminkštino Šiaurės Korėjos režimo, kuris ilgiems metams pasiuntė amerikietį į sunkiųjų darbų kalėjimą.
Maratonas įveiktas eite
Jurgis pripažino, kad iki tarptautinio Pchenjano maratono jam nepavyko tinkamai pasiruošti ir atsikratyti žalingų įpročių, todėl bėgti daugiau nei 42-iejų kilometrų distancijos nesiryžo, bet vis tiek jame dalyvavo – ne bėgdamas, o eidamas trasa, kuri leido šiek tiek geriau susipažinti su Šiaurės Korėjos sostine.
„Iš toliau miestas atrodo tikrai neblogai – plačios gatvės, triumfo arka, didesnė už Paryžiaus, švarios gatvės bei mėlynai, žaliai, rausvai bei kitomis spalvomis nudažyti daugiabučiai. Bet priėjus prie pastatų matyti jų „darbų kokybė“, – sakė Jurgis.
Lietuvis aiškino, kad tokią skurdžią pastatų apdailą lemia tai, jog visus darbus Pchenjane atlieka ne profesionalūs statybininkai, o kariuomenė, tačiau su tikruoju Šiaurės Korėjos skurdu lietuvis susidūrė tik ištrūkęs iš sostinės.
Kasryt atiduodama pagarba
Už Pchenjano ribų Jurgis ir jo grupė galėjo praleisti tik tris dienas. Tiesa, leidimų įvažiuoti ar išvažiuoti iš sostinės, pasak lietuvio, reikalaujama ir iš likusių 22 mln. vietinių, kurie gyvena mažesniuose Šiaurės Korėjos miestuose ir miesteliuose.
Anot Jurgio, per tris dienas užmiestyje matytą žemės ūkio techniką jis galėtų suskaičiuoti ant vienos rankų pirštų – tris ar keturis traktorius. Tiesa, kas kelis kilometrus Jurgis regėjo vieną kitą gyvulį, tačiau pastebėjus vietinius jų rankose šmėžuodavo tik kauptukai.
Jurgiui į atmintį įsirėžė viena užmiestyje regėta akimirka – atsikėlę anksti ryte vietiniai ėjo ne tiesiai į darbus, bet prie sienos, ant kurios buvo Kimų dinastijos lyderių atvaizdai, kad atiduotų privalomą pagarbą.
„Ir taip jau 70 metų <...> Vakariečiams pamatyti galimų vietų sąrašas labai lėtai, tačiau po truputį plečiasi, galima suprasti šalies valdžią, kodėl jie tą daro labai atsargiai. Aš tik užjaučiu tuos žmones, kurie neturi jokios ateities ir jokių variantų, kol toks režimas kontroliuoja šalį. Siurrealu, kai važiuoji ir matai jų besieles paprastas akis, o ant kampo – Kimų dinastijos išsiviepę veidai“, – sakė Jurgis.
Kim Il Sungo metinės
Jurgis teigė, kad turas Šiaurės Korėjoje specialiai buvo suplanuotas taip, jog įsiterptų tarp dviejų tarptautinį dėmesį prikausčiusių renginių – pirmasis buvo Pchenjano maratonas, o antrasis – 105-osios valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo metinės. Dėl to likusioms penkioms dienoms Jurgiui ir jo bendrakeleiviams teko grįžti į Šiaurės Korėjos sostinę.
„Per tas dienas aplankėme pagrindines Pchenjano vietas, centrinę aikštę, milžiniškas bronzines lyderių statulas, buvusiuose vado rūmuose įrengtą mauzoliejų bei dar daug įvairių kitų vietų. Memorialai sutvarkyti nepriekaištingai, žmones atėję nusilenkia lyderiui, kas buvo privaloma ir mums“, – sakė Jurgis.
Tačiau, be abejonės, didžiulį įspūdį Jurgiui paliko karinis paradas, kuris buvo tik vienas iš daugelio renginių, vykstančių Kim Il Sungo metinėms paminėti.
Jam teko šansas pamatyti iš arti tai, kas kiek daugiau nei prieš savaitę mirgėjo internete: Pchenjano gatvėmis riedančios kolonos tankų, šarvuočių ir sunkvežimiai kareivių, kuriuos vietiniai sveikino gėlėmis ir draugiškais mostais.
Kariuomenė nepašiurpino
Lietuvis neregėjo vaizdo įrašo, kuris buvo paruoštas specialiai Kim Il Sungo metinėms, tačiau sukėlė nerimo kitapus Ramiojo vandenyno. Propagandiniame filmuke matyti paleidžiamos balistinės raketos, kurios perskridusios vandenyną smogia į miestą, o įrašo pabaigoje matyti liepsnojanti JAV vėliava.
Nors efektingas vaizdo įrašas ir buvo skirtas vidaus vartojimui, jis taip pat turėjo perduoti aiškią žinią Vakarams, jog Šiaurės Korėja nepasiduos JAV ir sąjungininkių spaudimui ir toliau vykdys branduolinių raketų bandymus.
Jurgis atkreipė dėmesį, kad nors renginys ir buvo ypač gerai sustyguotas, labiausiai militarizuotos valstybės pasaulyje kariuomenė jam nepasirodė grėsminga.
„Pabuvus dešimt dienų, galima suprasti, kad jie patys puikiai žino, kad jiems nėra šansų. Kareiviai, kuriuos mačiau per šias dienas, ir jų tikrai buvo nemažai, atrodė kaip smulkūs penkiolikmečiai vaikai, tiesiog „turintys ten būti“, – sakė Jurgis.
