Neprilygstama nugalėtoja šiame sąraše – Kanada. Ten pirmiausiai ir reiktų keliauti, norint atrasti didžiausius pasaulio kraterius.
1. Baringerio krateris Arizonoje, JAV
Šis krateris pasižymi savo taisyklinga forma gerai išsilaikiusiu kraštovaizdžiu. Taip yra dėl to, kad tai vienas jauniausių kraterių žemės istorijoje. Nors nėra ką lyginti su Tunguskos meteoritu nukritusiu 1908 metais Rusijos glūdumose, tačiau ir Arizonos krateris sąlyginai yra vienas jauniausių.
Prieš 49 tūkst. metų milžiniškas, keletą šimtų tūkstančių tonų svėręs, meteoritas 65 tūkst. kilometrų per valandą greičiu rėžėsi į žemę. Rezultatas – 55 kilometrai į rytus nuo Flagstafo, Arizonoje išmuštas Baringerio krateris. Jėga, kuri sukūrė tokią duobę žemėje prilygo 20 mln. tonų trotilo.
 |
| 123rf.com nuotr./Baringerio krateris |
1,2 km skersmens ir 175 metrų gylio krateris dar turi ir į 45 metrų aukštį virš dykros pakilusius kraštus. Krateris atras 1902 metais ir pavadintas sėkmingo kasyklų inžinieriaus Danielio Barringerio vardu.
2. Bosumtwi krateris Ganoje, Vakarų Afrika
Ši beveik 10 km skersmens duobė įsitaisiusi apie 30 km į pietryčius nuo antro didžiausio Ganos miesto Kumasio. Krateris dabar yra tapęs vieninteliu šalies natūraliu ežeru. Prieš 1,3 mln. metų meteorito ištaškyta skylė po truputi, ilgainiui prisipildė vandens ir tapo ežeru, kokį matome dabar. Apsuptas atogrąžų miškų šis ežeras Ašanti kultūros žmonėms buvo šventas.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Bosumtwi ežeras Ganoje |
3. Gilioji įlanka, Kanada
Šis 13 km skersmens krateris aptinkamas į pietvakarius nuo Laukiniu elnių ežero Saskatčevane, Kanadoje. Šis neįtikėtinai apvalus ir gilus ežeras turi pakankamai nelygų dugną ir vietomis yra visai seklus.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Gilioji įlanka Kanadoje |
4. Aorounga krateris, Čadas
Aorounga krateris žemės gyvavimo masteliais skaičiuojant tėra randas likęs nuo kometos ar didelio meteorito. Manoma, kad šis randas atsirado Sacharos dykumoje prieš 2,3 milijardų metų. Dabar tai šiaurinė Čado dalis.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Aorounga krateri Čade |
5. Stačioji Gosses uola, Australija
Maždaug prieš 142 milijonų metų didelis asteroidas trenkėsi į žemę 40 km/s greičiu vos ne pačiame Australijos centre ir sukūrė masišką energijos pliūpsnį, prilygstantį 22 tūkst. megatonų trotilo. Štai taip ir buvo suformuota viena įspūdingiausių Žemės struktūrų Stačioji Gosses uola. Jos dydis taip pat įspūdingas: 24 km skresmuo, o gilyn leidžiasi apie 180 metrų. Tiesa tai jau erozijos paveiktas vaizdas. Prieš milijonus metų šis krateris galėjo atrodyti dar įspūdingiau.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Statusis Gosses krateris Australijoje |
6. Mistastin ežeras, Kanada
28 km skersmens milžiniška duobė susidarė maždaug prieš 38 mln. metų, kai meteoritas atsitrenkė į vietovę Kanadoje dabar vadinamą Labradoru. Judant ledynams duobės kraštai pranyko, o pačiame centre susidarė 16 km skersmens ežeras. Viduryje ežero yra lenkta sala, kuri tikriausiai yra centrinė viso kraterio struktūros dalis.
7. Skaidraus vandens ežerai, Kanada
Maždaug prieš 290 mln. metų net ne vienas, o visa pora asteroidų trenkėsi į Žemę taip suformuodami du apvalius ežerus Kvebeke, šalia rytinės Hudsono įlankos pakrantės. Didesnis iš ežerų yra 32 km skersmens, o mažesnysis 22 km.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Skaidraus vandens ežerai Kanadoje |
8. Kara-kulas, Tadžikistanas
 |
| Wikimedia.org nuotr./Karakulo ežeras Tadžikistane |
Šis platus ežeras įsitaisęs beveik 4 km aukštyje virš jūros lygio, Pamyro kalnuose, Tadžikistane netoli Kinijos sienos. Įdomiausia, kad 26 km skersmens ežeras, kuris taip pat yra meteorito išmuštas krateris, buvo atrastas visa neseniai, padarius nuotraukas iš kosmoso.
9. Manikouganas, Kanada
Dar vienas krateris Kanadoje, kuris dažnai pavadinamas Kvebeko akimi, nes tai žiedo pavidalo ežeras centrinėje regiono dalyje. Tai iš tiesų įspūdingo dydžio krateris išmuštas maždaug prieš 212 mln. metų. Beveik 5 km skersmens asteroidas išmušė net 100 km skersmens skylę, kuri apsitrynusi per ledynmečius virto ežeru.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Kanados akis |
10. Čichulubo krateris, Meksika
Palaidotas po Jukataono iškyšuliu Meksikoje krateris dabar yra šalia Čichulubu miestelio. Šis senų laikų palikimas yra tiesiog toks didelis, kad net sunku suvokti – jo skersmuo siekia apie 170 km. Maždaug prieš 65 mln. metų miesto dydžio asteroidas atsitrenkė į žemę, sukeldamas viską griaunančius ugnikalnių išsiveržimus, žemės drebėjimus ir megatsunamius. Manoma, kad tai ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių kodėl žemėje išnyko dinozaurai. Pirmiausiai dėl didžiulės ugnies audros ir, antra, dėl staigių klimato pokyčių lėmusiu nepalankias sąlygas didiesiems žemės gyvūnams.
