Rasizmas – tai įsitikinimas, kad rasė yra pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso žmogaus gabumai, kad tam tikra rasė yra viršesnė arba kad su žmonėmis reikia elgtis priklausomai nuo jų rasinės kilmės. Institucinis rasizmas reiškia teisių tam tikroms tautinėms grupėms atėmimą, privilegijų skyrimą priklausomai nuo rasės, sistemišką tam tikros tautinės grupės atstovų išstūmimą į visuomenės užribį (pvz., būsto, įsidarbinimo, švietimo ar kitose srityse).
Skirtingose šalyse rasizmo problema ir jos mastai suvokiami skirtingai. Vis dėlto pasaulyje nėra nė vienos vietos, kur su nebūtų šios problemos. Tačiau kai kurios šalys su stereotipais išmoko kovoti labiau ir skirtingų rasių atstovams ten gyventi, mokytis, dirbti ir keliauti, lengviau. Kokios tai šalys?
Atsakymą į šį klausimą parengė organizacija „Mind Hacks“, sudariusi rasizmo paplitimo pasaulyje žemėlapį. Jis sudarytas remiantis rezultatais, gautais iš asociacijų testo – respondentų reakcija pagrįsto psichologinio tyrimo, kuriame buvo vertinama rasinė įtaka. Tyrime, kuris atliktas Harvardo universiteto mokslininkų, dalyvavo 288 076 baltieji europiečiai. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2002 iki 2015 metų. Vėliau gauti rezultatai susumuoti ir išsamiai išanalizuoti bei apibendrinti.
Žemėlapyje rasizmo apraiškos nurodomos spalvomis. Šviesiai mėlyna spalva pažymėtose šalyse nustatytas mažiausias rasinės neapykantos lygis, raudonos – didžiausias. Deja, kaip matyti iš žemėlapio, Lietuva (taip pat ir jos artimiausios kaimynės) „raudonuoja“. T.y. čia nustatytas didelis rasizmo lygis.
Mažiausias rasizmo lygis nustatytas Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Kroatijoje. Tuo metu Rumunijoje, taip pat praktiškai visose Rytų Europos šalyse rasizmo lygis gana didelis.
„Mind Hacks“ teigimu, testai, kuriais remiantis sudarytas šis žemėlapis, rodo, kad nemažai daliai europiečių tamsi odos spalva dažniausiai siejasi su „blogiu“ ar „velniu“, o ne „gėriu“ ir „grožiu“.
