Kaip rašo „Time“, lėktuve lengviau kuo nors apsikrėsti ir dėl to, kad salone oro drėgmė būna mažesnė nei 20 proc., o paprastai namuose ji siekia bent 30 proc. Sausas oras daro įtaką žmogaus imuninei sistemai – ji tampa pažeidžiamesnė. Vieno 2004 m. tyrimo duomenimis, lėktuve yra 113 kartų didesnė tikimybė pasigauti peršalimą nei sausumos transporte.
Ne tik oro sausumas gali tapti iššūkiu jūsų imuninei sistemai. „Time“ išskyrė 5 vietas, kurios paprastai yra pačios nešvariausios lėktuve.
Atlenkiami staliukai
2015 m. „TravelMath“ tyrė pavyzdžius, paimtus nuo kietų paviršių orlaiviuose, ir nustatė, kad kvadratiniame staliuko paviršiaus colyje būna vidutiniškai 8 kartus daugiau bakterijų (2 155 koloniją sudarančių vienetų kvadratiniame colyje) nei ant nuleidimo mygtuko tualete (127 CFU/kv.in). Ant jų buvo rasta peršalimo, paragripo, noro virusų, net meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko bakterijų.
Ant jų buvo rasta peršalimo, paragripo, noro virusų, net meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko bakterijų.
Tiek daug nešvarumų ant staliukų yra tikriausiai dėl to, kad lėktuvo įgula paprastai neturi pakankamai daug laiko tarp skrydžių tinkamai nuvalyti visus staliukus. Be to, dažnai valoma ne su dezinfekcinėmis priemonėmis, o paprastomis valymo.
Galiausiai, prieš jus toje pačioje vietoje sėdėję žmonės ant staliuko krovė viską – pradedant panaudotomis nosinaitėmis ir baigiant nešvariais vienkartiniais vystyklais.
Patariama įlipus į lėktuvą nuvalyti staliuką dezinfekcine servetėle, o maisto nedėti tiesiai ant paviršiaus – net ir obuolį dėkite ant vienkartinės lėkštės.
Vėdinimo sistema ir saugos diržų sagtys
Du dalykai, kurie būna dažnai naudojami ir kurie dažnai išvis nesulaukia reguliaraus valymo. „TravelMath“ tyrimas parodė, kad ant oro vėdinimo rankenėlių, kurios kiekvienam keleiviui įtaisytos virš galvos, yra daugiau nei dvigubai daugiau bakterijų (285 CFU/kv.in) nei ant klozeto nuleidimo mygtuko. Ant diržų sagčių jų yra 230 CFU/kv.in, kas nestebina – kiekvienas keleivis per skrydį mažiausiai du kartus jas paliečia.
Patariama į lėktuvą pasiimti mažą rankų dezinfekantą ir jį periodiškai naudoti.
Tualetas
Lėktuvų tualetai reguliariai valomi, o tarp ilgų skrydžių bei naktį paprastai dezinfekuojami. Tačiau lėktuve maždaug 50-iai žmonių tenka vienas tualetas, tad nenuostabu, kad jie gali tapti bakterijų susikaupimo vieta.
Kai kurių lėktuvų tualetų kriauklėse, ant nuleidimo mygtukų ir klozetų buvo rasta net E.coli bakterijų.
Žmonėms nelengva išlikti švariems šioje vietoje – kriauklės paprastai būna itin mažos, o vandens nepakanka visiškai švariai nusiplauti rankas.
Patariama bent išeinant duris atidaryti naudojantis popieriniu rankšluosčiu.
Daiktų laikymo vieta kėdės nugaroje
Jeigu ant priešais esančios kėdės yra kišenė daiktams, kai kurie keleiviai ten grūs bet ką – šiukšles, nešvarias nosines ir pan.
Kadangi lėktuvai paprastai ilgai nestovi tarp skrydžių, įgula ne visada turi pakankamai laiko ištraukti visas šiukšles, o ką jau kalbėti apie dezinfekciją. Auburno universiteto tyrimas parodė, kad meticilinui atsparus auksinis stafilokokas kėdės kišenėje gali išgyventi net iki 7 dienų – ilgiau nei bet kur kitur lėktuve.
Geriausias būdas išvengti bakterijų – tiesiog nesinaudoti šia vieta.
Vietos prie praėjimo
Jeigu sėdite vietoje prie praėjimo tarp eilių, galite atsistoti iš savo kėdės bet kada. Bet yra ir šių vietų minusas – viršutinėje jų dalyje paprastai yra daugiau bakterijų, nes praeidami žmonės dažnai už jų prisilaiko. O juk daugiausia žmonės lėktuve vaikšto į tualetą ir iš jo.
Patariama geriau ranka neliesti viršutinės kėdės dalies, o jei ruošiatės snausti – neglauskite prie jos veido.
Sėdint prie praėjimo taip pat yra didesnė tikimybė pasigauti kokį nors virusą, kuris plinta nuo žmonių.
Vieno tyrimo metu buvo aiškintasi, kas sukėlė viruso protrūkį skrydyje iš Bostono į Los Andželą. Pilotai buvo priversti leistis anksčiau, nes keleiviams pasireiškė vėmimas ir viduriavimas. Paaiškėjo, kad tai buvo norovirusas ir juo daugiausia užsikrėtė tie, kurie sėdėjo prie praėjimo.
