Asmenų judėjimas tarp savivaldybių nuo gruodžio 16 iki sausio 3 d. yra draudžiamas. išskyrus, kai vykstama:
- į savo gyvenamosios vietos savivaldybę;
- į kitą savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties;
- atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje;
- į tarptautinius keleivių maršrutus aptarnaujančius oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų;
- dėl sveikatos priežiūros paslaugų;
- dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykti į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę neišvengiamai būtina;
- į kitą savivaldybę, kurioje asmuo ar jo šeimos/namų ūkio nariai turi nekilnojamojo turto.
– Ar galiu išeiti pasivaikščioti į parką, pažintinį taką?
Taip, bet numatyta svarbių apribojimų. Išeiti pasivaikščioti galima vienam, su savo šeimos/namų ūkio nariais arba su vienu asmeniu, su kuriuo kartu negyvenama. „Gali du kartu negyvenantys lauke, pavyzdžiui, eiti pasivaikščioti. Žinoma su kaukėmis ir laikydamiesi atstumo“, – BNS pirmadienį sakė premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Kitas apribojimas – likti tik toje savivaldybėje, kurioje esate registruotas ar turite nekilnojamojo turto. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto gyventojai neturėtų vykti į Šilėnų pažintinį taką, kuris yra jau Vilniaus rajono savivaldybėje.
– Ar policija tikrins visus, važiuojančius iš vienos savivaldybės į kitą?
Prie įvažiavimų į savivaldybių centrus bus įrengta apie 250 kontrolės postų. Postai bus įrengti nuo gruodžio 18 d. 13 val. iki gruodžio 20 d. 21 val., nuo gruodžio 23 d. 13 val. iki gruodžio 27 d. 21 val. ir nuo gruodžio 31 d. 13 val. iki sausio 3 d. 21 val.
Dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis. Bus įrengtos kameros ir draudžiamieji ženklai. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, kad policija turi ir neviešų priemonių.
Pavyzdžiui, žmogus, užfiksuotas viršijantis greitį kitoje savivaldybėje nei gyvena, ne tik turės susimokėti baudą, bet ir pasiaiškinti, kodėl ten lankėsi.
Daugiau apie tai skaitykite čia: Prie įvažiavimų į savivaldybių centrus bus įrengta 250 kontrolės postų, policija žada ne bausti, o kalbėtis
Štai kaip toks blokavimas atrodė pavasarį:
– Kokių įrodymų reikės vykstant į kitą savivaldybę?
Išsamios tvarkos, kurioje numatytos visos įmanomos situacijos, nėra. Tiesiog reikėtų naudotis sveiko proto principu. Jeigu vyksti į oro uostą – su savimi turi turėti skrydžio bilietą ar rezervacijos patvirtinimą. Jeigu važiuoji darbo reikalais – komandiruotės lapą ar kitą įrodymą, kad tavo darbo atlikimui būtina judėti šalyje. Vykstant namo iš kitos savivaldybės – turėti nekilnojamojo turto dokumentus. Važiuojant dėl sveikatos priežiūros paslaugų – dokumentus iš medicinos įstaigos.
R.Požėla patarė, kad nebūtina turėti popierinių dokumentų – pakaktų ir jų fotografijos išmaniajame įrenginyje. Policija turės galimybę duomenis apie asmenį patikrinti ir duomenų bazėse – pvz., kur žmogus yra registruotas.
– Ar liks tarpmiestinis viešasis transportas?
Taip, nors jis keisis. „LTG Link“ atstovė Rūta Atroškaitė 15min patvirtino, kad traukiniai tarp Lietuvos miestų kursuos ir sugriežtinto karantino metu, nors atsiras pokyčių reisuose. Kokie jie, žadama paskelbti šią savaitę. Traukiniai, tikėtina, kursuos rečiau, kai kurie reisai galėtų būti laikinai stabdomi.
Panašūs pokyčiai turėtų būti ir su tarpmiestiniais autobusų reisais – jie gali retėti, kai kurie laikinai sustabdyti.
„LTG Link“ atstovė pabrėžė, kad žmonės viešuoju transportu tarp savivaldybių turėtų keliauti tik būtinais tikslais – tais, kurie įvardyti Vyriausybės. Tačiau kaip pavyks užtikrinti, ar žmonės vyksta tikrai tik dėl numatytų išimčių draudime, dar nežinia.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovo Gintaro Nakučio teigimu, kol kas vežėjai nėra įpareigoti aiškintis, kur keleiviai važiuoja ir tikrinti, ar jie turi teisę važiuoti. „Jeigu policija patikrintų, keleivis būtų išlaipintas ir grąžintas atgal“, – sakė asociacijos vadovas.
Kai judėjimo ribojimai buvo įvesti Velykų metu, važiuojančių viešuoju transportu asmenų policija netikrino.
Daugiau skaitykite čia: Traukinių ir autobusų reisų mažės, stoja keltai iš Senosios perkėlos
– Ar bus atšaukiami skrydžiai?
Ne. Vyriausybė tokių sprendimų nepriėmė, skrydžius leidžiama organizuoti kaip ir iki šiol. Ar skrydžius vykdyti, ar juos atšaukti – pačių oro linijų sprendimas. Jis priklauso ir nuo kitų šalių draudimų. Pavyzdžiui, buvo atšaukti skrydžiai į/iš Latviją, nes šios Vyriausybė laikinai uždraudė vykdyti keleivių pervežimą į Lietuvą.
– Kur galima dabar nuskristi iš Lietuvos?
Gruodį jau atsirado daugiau krypčių. Yra skrydžių emigrantams aktualiomis kryptimis – į Norvegiją, Airiją, Jungtinę Karalystę. Yra ir į Europos pietus – Ispaniją, Italiją. Visą krypčių sąrašą rasite čia.
– Ar galiu vykti į oro uostą, net jei jis yra kitoje savivaldybėje nei aš esu registruotas?
Taip. Tokia išimtis numatyta nutarime. Turėkite su savimi skrydžio bilietą ar rezervacijos patvirtinimą.
– Kas gali manęs atvažiuoti pasiimti iš oro uosto, esančio kitoje savivaldybėje?
Atsakymų į visas kylančias situacijas kol kas nėra, tad daug kas priklausys nuo pačių pareigūnų sprendimo. Nuosekliai skaitant Vyriausybės nutarimą peršasi išvada, kad pasiimti iš oro uosto galėtų tik jūsų šeimos/namų ūkio narys – juk bendrauti galima tik su jais. Jam važiuojant vertėtų turėti įrodymų dėl kelionės tikslo – pavyzdžiui, jūsų lėktuvo bilietą. Tačiau ar tai bus pakankama, kol kas neaišku.
Policija žada sudaryti ir paviešinti dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų į juos sąrašą. R.Požėla nurodė, kad nebūdami tikri, ar gali vykti į kitą savivaldybę, žmonės visada gali pasikonsultuoti policijos informacijos numeriu 8 700 60000.
– Ar bus draudžiama atvykti į Lietuvą?
Ne. Lietuvos piliečiai į Lietuvą grįžti gali visada. Tačiau grįžus privalu laikytis nustatytų taisyklių – tiek sugriežtinto karantino, tiek ir jau anksčiau galiojančių reikalavimų atvykstantiems. Būtina registruotis NVSC. Priklausomai nuo to, iš kurios šalies atvykstate, gali reikėti saviizoliuotis arba darytis COVID-19 testą. Šalių sąrašas skelbiamas kiekvieną penktadienį, įsigalioja nuo pirmadienio.
– Ar bus draudžiama išvykti iš Lietuvos?
Ne. Kelionių į užsienį Vyriausybė riboti neketina, tačiau rekomenduoja nuo jų susilaikyti, jeigu jos nėra būtinos.
Bet jei Lietuva nedraudžia išvykti – dar nereiškia, kad kita šalis jus priims. Juo labiau, kad sergamumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Prieš kelionę svarbu išsiaiškinti tos šalies taisykles atvykstantiems – ar priimami turistai iš Lietuvos, ar reikės laikytis izoliacijos, ar reikės COVID-19 testo. Testo iš esmės reikia vykstant jau beveik į bet kurią šalį. Aktualią informaciją apie kitų valstybių taikomas taisykles rasite čia.
– Esu poilsiui užsisakęs viešbutį/sodybą/apartamentus. Ar galiu į juos išvažiuoti?
Vyriausybė atsisakė griežto draudimo dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo. Nors sekmadienį buvo skelbta, kad jos gali būti teikiamos tik izoliacijos tikslais, galutiniame variante atsirado gerokai švelnesni draudimai.
Nuo trečiadienio draudžiama apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtų patalpų nuoma, subnuoma ar panauda, skirta privatiems renginiams, šventėms ar kitiems susibūrimams organizuoti.
Taip pat svarbu – viename kambaryje privalės apsistoti ne daugiau nei vienos šeimos/namų ūkio nariai.
Tad verslui draudimo teikti apgyvendinimo paslaugas vienam žmogui ar šeimai/namų ūkiui nėra. Tačiau patiems potencialiems klientams galioja kitas draudimas – draudžiama palikti savo gyvenamąją vietą. Tą padaryti leidžiama tik tam tikrais atvejais:
- vykstant į darbą (darbo reikalais);
- vykstant į prekybos vietą;
- vykstant į tarptautinius keleivių maršrutus aptarnaujančius oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų;
- vykstant į nuosavą nekilnojamo turto objektą;
- vykstant į laidotuves;
- dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų;
- dėl kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykti neišvengiamai būtina;
- vykstant pasivaikščioti atvirose vietose ne daugiau kaip vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams;
- vykstant prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.
Tad vien pramogai išvažiuoti į išsinuomotą viešbutį, apartamentus ar sodybą yra draudžiama, nes tiesiog yra draudžiama palikti gyvenamąją vietą. Jeigu jūsų užsakyta nakvynės vieta yra dar ir kitoje savivaldybėje – juo labiau to daryti negalima.
R.Požėla antradienį teigė, kad keliones į kitas savivaldybes, kai žmonės važiuoja poilsiauti į nuomojamas sodybas, pareigūnams teks nutraukti.
„Ypač jei siekiama vykti ir būti toje patalpoje ne vieno šeimos ūkio nariams“, – sakė generalinis komisaras.
Keliones į kitas savivaldybes, kai žmonės važiuoja poilsiauti į nuomojamas sodybas, pareigūnams teks nutraukti.
– Turėsiu važiuoti į kitą miestą darbo tikslais. Ar galėsiu išsinuomoti ten nakvynės vietą?
Taip. Jeigu jums galioja išimtis, kuri leidžia palikti savo gyvenamąją vietą ir savo savivaldybę – tuomet nuomai kliūčių nėra. Tik kambaryje privalu gyventi vienam arba tik su savo šeimos/namų ūkio nariais.
– Šventėms grįžtu į Lietuvą iš kitos šalies. Jau nesu registruotas Lietuvoje, neturiu čia nekilnojamojo turto. Ar galėsiu iš oro ar jūrų uosto nuvykti į kitą savivaldybę?
Taip. Tai bus pakankama priežastis vykti į kitą savivaldybę. Tą dar pirmadienį patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė. „Atvykti žmogus į Lietuvą gali, atvykęs į Lietuvą jis taip pat gali apsigyventi apsigyvendinimo įstaigoje. Bet bendras principas toksai – kad to judėjimo po Lietuvą nebūtų“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė.
Plačiau apie tai skaitykite: Sugriežtintas karantinas Lietuvoje įnešė painiavą emigrantams: ar jie vis dar gali atvykti?
R.Požėla antradienį išplėtė paaiškinimą: „Jei asmuo, gyvenantis užsienyje, neturi Lietuvoje deklaravęs gyvenamasios vietos ar neturi nekilnojamo turto, yra protingumo kriterijai, ir jei asmuo pasakys, kad vyksta aplankyti savo tėvus, pareigūnai tokį asmenį praleis. Bet jei emigrantas turi turtą konkrečioje savivaldybėje, bet vyksta į kitą, formaliai tokią kelionę turėsime stabdyti“.
– Šventėms grįžtu į Lietuvą iš kitos šalies. Ar galiu išsinuomoti būstą?
Taip. Kaip minėta, Vyriausybė atsisakė griežto draudimo dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo.
– O kas mane suseks? Juk prie kiekvieno įvažiavimo į miestą policijos nebus.
Gyvename ne autoritarinėje valstybėje, tad visko sureguliuoti vien draudimais neįmanoma. Šiuo metu reikia visų gyventojų sąmoningumo ir susitelkimo – gąsdinančią situaciją dėl COVID-19 suvaldysime tik tuomet, jei laikysimės sugriežtinto karantino sąlygų.
„Mes neturime tiek policijos pareigūnų, kad jie kontroliuotų kiekvieną žmogų, kaip jis laikosi taisyklių. Mes vis dėlto darome prielaidą, kad žmonės yra pakankamai sąmoningi, mato skaičius, mato labai liūdną mirčių statistiką, mato užsikrėtimų naujus atvejus, girdi tai, ką sako ekspertai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė premjerė I.Šimonytė.
Darome prielaidą, kad žmonės yra pakankamai sąmoningi, mato skaičius, mato labai liūdną mirčių statistiką, mato užsikrėtimų naujus atvejus, girdi tai, ką sako ekspertai, – sakė I.Šimonytė.
Ji karantino sąlygas palygino su atsakingu elgesiu gatvėje, kai taisyklių laikomasi ir tuomet, kai niekas to nekontroliuoja.
„Taip pat kaip nevaikštome per gatvę per raudoną šviesą dėl to, kad tai yra draudžiama Kelių eismo taisyklių – kažkas vaikšto, žinoma, bet didžioji dalis mūsų nevaikšto net jeigu šalia nėra policijos pareigūno. Tai manau, kad taip reikėtų į tuos apribojimus ir žiūrėti“, – sakė I.Šimonytė.
Pirmadienį Vyriausybės patikslintos COVID-19 pandemijos valdymo priemonės
