Kelionė truko tris dienas. Lankomi objektai – įvairios pilys ir kiti įdomūs objektai. Žinoma, kažkur reikia nakvoti ir valgyti. Maršrute buvo viskas numatyta. Kelionė buvo kupina atradimų.
Nors šis trikampis tarp Jelgavos, Duobelės ir Kuldygos atrodė nuo seno pažįstamas, kelionė pateikė nemažai staigmenų. Šįkart pramogas ir emocines smulkmenas atidėsime kitam kartui, o apžvelgsime tai, kas Lietuvos turizme dažnai būna problemiška – maistas ir nakvynė.
Po gauromečio arbatos Elėjos arbatos namelyje ir šeivamedžio vyno Blankenfeldės dvare – pietūs atokioje sodyboje dar už Tervetės, važiuojant link Duobelės ir pasukus į laukus porą kilometrų.
Dera priminti, kad Tervetėje yra plačiai žinomas pasakų ir nykštukų miškas, kuriame vaikams būtų ką veikti visą dieną. Bet dabar tik pro šalį pravažiuojame – dienotvarkė įtempta.
Sodyba ir restoranas čia vadinasi „Brewery Zoltners“. Taip, čia vietoje gaminamas alus, kuris paprastai iki didžiųjų prekybos centrų nenukeliauja, o virtuvė tiesiog pakerta kelius.
Šviežia šalta daržovių ir vaisių sriuba, antienos kepsnys. Restorano šefui norisi rankas išbučiuoti. Netrukus šeimininkė aprodo ir kitus privalumus – tiesiai už baro bręsta absoliučiai natūralios gamybos alus.
Čia dirbantis vaikinas duoda paragauti kelių rūšių. Nebūtina išgerti visą taurę – paragavai ir pilk į nutekėjimo griovelį.
Šioje sodyboje, kuri kažkada turėjo būti nedideliu dvaru, galima ir apsinakvoti ar rengti šventes, konferencijas. Viskam yra vietos. O svarbiausia – būsit gardžiai ir išradingai pamaitinti.
Dar keli kilometrai – Apgunstės dvaras. Jauna šeima su trimis vaikais yra įsigiję šį dvarą ir išsaugoję ypatingą dvasią. Kai kurias vietas teko tyčia sendinti, kad išliktų autentiškas vaizdas.
Tai ideali vieta meno plenerams, vestuvių fotosesijoms viduje ir išorėje. Tąkart čia darbavosi keramikai iš kelių šalių. Dvaro vaizdai tiek sužavėjo vieną keramikę iš Amerikos, kad ši, atvykdama į plenerą jau ne pirmą kartą, atvežė paaukoti pinigų – kad tik visas grožis išliktų.
Apgunstės dvare galima ir apsinakvoti, ir pavalgyti, jei esi plenero dalyvis. Kambariai turi savo pavadinimus. Kiekvienas yra skirtingas. Dvaras savo dvasia kažkuo panašus į Jakiškių dvarą šalia Joniškio. Abu verta aplankyti.
Tačiau nakvynė – ne čia, o netoliese esančiame Berkenės dvare. Šis dvaras iš tiesų yra prikeltas iš pražūties. šeimininkai taip kruopščiai viską atkūrė, sunku rasti dar kažką panašaus.
Dvaro šeimininkai sako, kad čia dažnai nakvoja lietuviai arba Lietuvos svečiai. Ypač po Žagarės vyšnių festivalio. Nuo šio miestelio – ne taip jau ir toli, o arčiau kažką panašaus nakvynei rasti tikrai būtų sudėtinga.
Berkenės dvaro šeimininkai sako, kad atkurti dvarą jiems padėjo tas architektas, kurio daugelis nemėgsta – neva, per daug reikalauja autentikos. Šiuo atveju požiūriai sutapo. Architektas mėgavosi atkurtomis detalėmis, o šeimininkams norėjosi tikrumo.
Tai labai kruopščiai tvarkomas dvaras su nepriekaištingu maistu ir aukščiausio lygio kambariais. Absoliuti ramybė, prabanga ir estetika.
Po nuostabių pusryčių – Jaunpilis. Tai miestelis su galinga pilimi, kokios galėtų pavydėti daugelis didelių miestų. Čia veikia bent pora restoranų ir nakvynė karališkuose apartamentuose. Jei norėsite, bus ir riteriškų pramogų.
Toliau – pasakiško senamiesčio miestas Kuldyga. Jis tikrai dažnai lieka neįvertintas, nes daugelis skuba kuo arčiau jūros. Šis miestas – vertas ne vienos dienos. O gal ir gyvenimo.
Pietūs ištiko naujame „Goldingen room“ restorane, kurio savininkas dievina itališką virtuvę. Po „Zoltners“ jau niekas nenustebino, tačiau pasirodė, jog maisto srityje fantazijai iš tiesų nėra ribų.
Prabangos mėgėjams Kuldygoje yra medinis Virkos dvaras. Čia įsikūręs tikras viešbutis, kurio kambariuose dominuoja mediniai rąstai ir prabangūs šiuolaikiniai patogumai. Įdomi detalė – vonia ir tualetai nuo kambarių atskirti skaidria stikline siena. Na, juk dažniausiai nakvoja visi savi. Toks sprendimas yra tam, visas medinių rąstų grožis nebūtų paslėptas.
Nakvoti vykstame į Skrundos dvarą. Šį pavadinimą žino nemažai fotografų ir modelių. Ilgai visi fotografavosi apleistame kariniame miestelyje. Vietiniai informavo, jog dabar miestelis jau saugomas, ir ten įsikuria NATO kariai.
Skrundos dvaras – vienas ištaigingesnių dalykų, kuriuos būtų galima rasti šimto kilometrų spinduliu. Nemažai kambarių turi didžiulius pusapvalius langus į Ventos upę. Virtuvė – tiesiog kerta per kojas.
Jaunmokų dvaras yra įsikūręs jau arčiau Rygos. Tai labai patogiai šalia svarbaus kelio stovinti gana nauja pilis. Čia prieš kokį šimtmetį gyveno Rygos meras. Daug erdvės turistams, moksleivių ekskursijoms. Taip pat yra galimybė ir užsukti į restoraną ar pernakvoti. Čia iš tiesų labai lengva pažinti paskutinio šimtmečio Latvijos istoriją.
„Terase“ – taip vadinasi stiklinė pakelės užeiga, kuri savo maistu nustebino kone labiausiai. Ją rasti nesunku – vos už kelių kilometrų į Purės pusę.
Reikėtų pabrėžti, kad maistą gamina ne įstaiga, o žmonės. Tuometinis virtuvės šefas čia dirbo paskutines savo dienas, nes išskubėjo į pagalbą savo pagausėjusiai šeimai.
Visi jo gaminti patiekalai – nedidukės energijos ir skonio bombos. Iš tiesų nebūtina praryti daug, kad pasijustum sotus ir galingas. Vienas originaliausių patiekalų nustebino savo pateikimu.
Vos atvykusiems šefas pasakė, kad nespėjo pasiruošti, todėl tiesiog visiems duos po skardinę kilkių. Nejaugi? Na, kilkės ir šprotai taip pat gana latviškas reikalas.
Atnešė po skardinę, aplink kurią išdėliota krūva įrankių atrodė gana makabriškai. „Vyrai, padėkite moterims atidaryti. Žinoma, tai ne kilkė, o trinta elniena su prieskoniais ir kai kuriomis daržovėmis.“
Ne ką prasčiau galima pavalgyti ir „Valguma pasaule“ – čia porcijos didelės, o skonis – Gustavas iš vaikų laidos tiesiog užsikauktų.
Čia yra įsikūręs pirmasis ir didžiausias Baltijos šalyse basų kojų takas, tačiau apie tai ir įvairias kitas Latvijos pramogas – kitą kartą.
Galima reziumuoti, kad Latvijoje daugybė dvarų veikia kaip restoranai ir viešbučiai. Taip pat būtinai šalia to lygiuojasi ir kokia nors pramoga. Dar daugiau – jie visi tarsi dirba išvien, nors turėtų labai konkuruoti dėl kiekvieno turisto.
