Seimas turizmo verslą, dabar susidūrusį su itin sunkia situacija, gelbėti planavo bent dviem priemonėmis. Pirmoji – leisti už atšauktas keliones siūlyti ne pinigų grąžinimą, o kuponus. Antroji – jeigu klientas visgi nori susigrąžinti pinigus, jam jų tektų laukti ne iki 14 dienų, o iki pusmečio. Būtent su šiomis Civilinio kodekso pataisomis, kurias inicijavo parlamentarai Jurgis Razma ir Simonas Gentvilas, prezidentas Gitanas Nausėda ir nesutiko.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 252 kelionių organizatoriai, iš jų 116 – išvykstamojo, 40 – vietinio, 96 – atvykstamojo turizmo. Šiuo metu kelionių organizatoriams fiziniai asmenys už būsimas keliones yra sumokėję daugiau nei 30 mln. eurų. Šie pinigai yra apdrausti, draudimas (dėl nemokumo ar bankroto) galiotų ir kuponams.
Prezidentūra: tai būtų nesąžininga vartotojų atžvilgiu
Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė Seime pabrėžė, kad Gitanas Nausėda nepritarė pakeitimams dėl dviejų aspektų. Visų pirma – jis nepritaria pinigų grąžinimo termino pratęsimui. Tai, anot patarėjos, apribotų keliautojų galimybes per protingą laiką atgauti sumokėtus pinigus.
J.Šovienės teigimu, tuomet situacija būtų tokia, kad įmonės galėtų finansuoti savo apyvartines lėšas beprocentiniais vartotojų kreditais. „Tai būtų naudinga verslo įmonėms, bet nebūtų sąžiningas vartotojų atžvilgiu“, – aiškino pranešėja. Be to, tai prieštarautų ES teisės direktyvos nuostatoms.
Antroji veto priežastis – pataisose nebuvo apibrėžta, kad pakeistos sąlygos būtų taikomos tik šios krizės metu. „Laikina situacija yra sprendžiama taikant ilgalaikius sprendimus“, – pabrėžė ji. Seimo nariai vėliau pripažino, kad padarė klaidą – įstatyme neapibrėžė, jog šios priemonės turi būti taikomos tik dėl COVID-19 kilusios krizės.
J.Šovienė atkreipė dėmesį, kad prezidentas nekvestionuoja pačių kuponų kaip alternatyvios kompensacijos galimybės. „Tokie kuponai būtų veiksminga kompensacinė priemonė, kuria siekiama surasti balansą tarp vartotojų ir verslo interesų“, – prezidento nuomonę perdavė vyriausioji patarėja.
Gąsdinama bankrotais ir brangsiančiomis kelionėmis
Tuo tarpu pataisas dėl pinigų termino pratęsimo pateikęs S.Gentvilas tikino, kad prezidento veto reiškia 60-70 proc. turizmo įmonių bankrotą. „Priėmus prezidento veto tiesiog visas sektorius panirtų po vandeniu“, – teigė jis.
Konservatorius atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse – Danijoje, Estijoje, Portugalijoje ir kitose – turizmo verslui yra suteikiamos paskolos su vyriausybės garantija. Lietuvoje jokių priemonių, anot parlamentaro, turizmo sektoriui nėra paruošta. „Tai prives prie turizmo sektoriaus genocido“, – pareiškė jis aiškindamas, kad dauguma žmonių vis tiek norės ne kuponų, o pinigų susigrąžinimo.
Ekonomikos komiteto posėdyje konservatorius Dainius Kreivys antradienį kalbėjo, kad nesiėmus gelbėti turizmo verslo, nukentės ne tik šios sferos darbuotojai, bet ir patys vartotojai. Nemetus gelbėjimo rato, anot jo, kils eilė bankrotų, o tuomet kelionių „kainos augs kartais, dar plius draudimo kaštai išaugs kosminiu dydžiu, visos kelionės bus nepasiekiamai aukštų kainų“.
„Nuo mūsų du dalykai priklauso – ar mes leisime į gatvę išmesti didžiulį kiekį žmonių, sužlugdyti daugybę verslų. Ir kitas dalykas – ar mes leisime mums visiems po to, kai pasibaigs karantinai ir šita krizė, mokėti vėl tris ar du kartus daugiau negu dabar mokėjome už kelionę“, – kalbėjo D.Kreivys. Jis siūlė dar kitokią alternatyvą – kuponus padaryti privalomus, tačiau jų galiojimo laiką trumpinti. Jam pasibaigus vartotojai galėtų susigrąžinti pinigus.
Mykolas Majauskas Seime tikino, kad nepratęsus termino, kils bankrotų banga. „Atrodo, bandome gelbėti kelionių organizatorius kaip kažkokį tolimą orą. Iš tiesų kelionių industrijoje dirba dešimtys tūkstančių žmonių, iš jų absoliuti dauguma yra prastovose“, – kalbėjo parlamentaras.
„Keliautojams kelionės yra prabangos reikalas, o turizmo bendrovėms – išgyvenimo“, – aiškino TS-LKD frakcijos narys. M.Majauskas tikino, kad jeigu kelionių organizatorius bankrutuos, žalą patirs ir patys vartotojai – esą net ne visi atgautų pinigus.
Pirštu rodoma į Vyriausybę
Dėl 14 d. termino nepritarė ir valstietis Virgilijus Poderys, kuris siūlė visgi ieškoti vidurio kelio. „Vienas iš būdų – kad tą skausmą dalintųsi trys žaidėjai. Kažkiek skausmą patirtų ir turistas, kažkiek skausmą patirtų įmonė, bet ką pamirštam – draudimo bendroves, kurios taip pat gauna įmokas. Kodėl jos lieka be jokio skausmo?“, – svarstė parlamentaras. V.Poderys taip pat vyriausybę ragino pasiūlyti specializuotą paketą tokioms industrijoms kaip pramogų verslas ir kelionių organizavimas.
Vienas iš būdų – kad tą skausmą dalintųsi trys žaidėjai. Kažkiek skausmą patirtų ir turistas, kažkiek skausmą patirtų įmonė, bet ką pamirštam – draudimo bendroves, – sakė V.Poderys.
Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad pratęsiamas terminas išties neatitiktų ES teisės aktų, bet jis ragino aklai nesivadovauti atitinkama direktyva – šiuo metu yra kilusi tokia krizė, kurios niekas nesitikėjo. Jis pabrėžė, kad kai kurios ES valstybės jau priėmė sprendimus, kurie prieštarauja jai.
„Norėčiau iškelti paprasčiausią klausimą – ar šiandien turizmo sektoriuje dirbančios įmonės per 14 d. gali įgyvendinti savo finansinius įsipareigojimus, kurie siekia 14 mln. Atsakykit į šitą klausimą“, – į kolegas kreipėsi A.Butkevičius, ragindamas neleisti šioms bendrovėms patirti bankroto. Jis taip pat ragino Vyriausybę imtis papildomų veiksmų, kaip padėtų turizmo verslui – skirti finansinę paramą, suteikti paskolas lengvatinėmis sąlygomis ir pan.
LSDP narys Julius Sabatauskas dabartinę situaciją lygino su svarstymu, kurį ligonį gelbėti. Iš vienos pusės – turizmo verslas, kuris patiria bene didžiausią krizę, ir nežinia, kada dar jis atsigaus. Iš kitos pusės – pinigus sumokėję žmonės, kurie nebegali pasinaudoti paslauga, o jų pačių finansinė situacija galbūt labai bloga. „Bet negalima gelbėti tik žmonių pinigais“, – teigė parlamentaras, taip pat rodydamas pirštu į Vyriausybę – ši turi priimti sprendimus dėl finansinės pagalbos.
Konservatorius Jurgis Razma prieš balsavimą pareiškė, kad visgi „nėra gerų variantų, kaip balsuoti“. Net ir priėmus prezidento veto, anot jo, vėliau reikės grįžti prie daug diskusijų sukėlusio pinigų grąžinimo termino sugrąžinimo. "Sugrąžinti besąlygiškai 14 dienų yra per stiprus smūgis verslui ir tai nėra kompromisas, kurį, beje, galėtų pripažinti ir vartotojų gynimo organizacijos, kurios siūlė iki 3 mėnesių pratęsti", - sakė jis prieš balsavimą.
Seimas pritarė prezidento veto. Tad kuponai šios krizės laikotarpiu įteisinti, tačiau nebuvo pratęstas laikas, per kurį kelionių organizatorius turės grąžinti pinigus panorusiems.
J.Razma pareiškė, kad visgi „nėra gerų variantų, kaip balsuoti“. Net ir priėmus prezidento veto, anot jo, vėliau reikės grįžti prie daug diskusijų sukėlusio pinigų grąžinimo termino sugrąžinimo
Kodėl Seime siūlyti pokyčiai?
Turizmo įstatymo pataisos inicijuotos siekiant išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų lėšas. Kuponų idėjai pritarė ir Lietuvos turizmo asociacija.
Organizatoriai sako negalintys nedelsiant išmokėti pinigų už dėl koronaviruso atšauktas keliones – jiems kilę rimtų finansinių problemų. Vienu metu pinigų reikalauja daug klientų, o tuo tarpu pačios bendrovės teigia jų nebeturinčios – didžioji dalis pinigų perduoti apgyvendinimo, transporto ar kitiems paslaugų teikėjams. Šie savo ruožtu dėl kilusios krizės taip pat neskuba jų grąžinti.
Be to, naujų pajamų organizatoriai iš esmės neturi – naujų kelionių pardavimo paklausos praktiškai nėra, visam turizmo sektoriui trūksta apyvartinių lėšų. „Pinigų grąžinimas turistams gali sukelti kelionių organizatorių bankrotų bangą“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Kodėl prezidentas vetavo pataisas?
„Verslo prisiimta rizika net ir ekstremalios situacijos metu negali būti perkeliama vien ant vartotojų pečių, taip pažeidžiant jų kaip silpnesniosios sutarties pusės interesus“, – praėjusią savaitę argumentavo G.Nausėda.
Šalies vadovas siūlė, kad visi turisto sumokėti pinigai turi būti ir toliau grąžinti per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos, išskyrus – jei per šį laiką susitariama dėl kompensavimo.
Prezidentas vetuodamas įstatymą taip pat atkreipė dėmesį, kad pakeitimai turi būti apriboti tik ekstremaliąja situacija, o ne apimtų visus atvejus, kai sutartį nutrauktų kelionių organizatorius.
Kas yra tie kuponai?
Kuponą vietoj pinigų pasirinkęs klientas jį gali panaudoti būsimai kelionei pas tą patį kelionių organizatorių. Kuponas galiotų metus – per tą laiką jį galima panaudoti vienai ar kelioms kelionėms arba juo padengti dalį sumos. Jį būtų galima perleisti ir kitiems žmonėms.
Kupono vertė negali būti mažesnė nei sumokėta pinigų suma kelionių organizatoriui. Jeigu kupono turistas nepanaudotų per metus, jam būtų grąžinami jo vertę atitinkantys pinigai.
Kuponui taip pat galiotų draudimas – tai reiškia, jeigu per metus kelionių organizatorius susidurtų su bankrotu, klientui būtų grąžinami kupono vertę atitinkantys pinigai.
Mano kelionė atšaukta. Ar privalau sutikti su kuponu? Kaip elgtis?
Tai labai svarbu – kuponas gali būti išduotas tik abipusio susitarimo atveju. Tai reiškia, kad klientas pats privalo sutikti su tokia alternatyva pinigų grąžinimui. Jeigu turistas visgi nori pinigų, kelionių organizatorius turi tam paklusti.
Visgi, nors turistas ir turi teisę reikalauti pinigų, net ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba rekomenduoja rasti abiems pusėms naudingą sprendimą – kad finansiškai nenukentėtų turistas, o verslui nebūtų užkelta nepakeliama našta.
VVTAT taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu turizmo sektoriuje pasipiltų bankrotai, tuomet visi pinigų norintys klientai stotų į kreditorių eilę – tuomet pinigų tektų laukti dar ilgiau.
Visgi tai yra kiekvieno pinigus sumokėjusio turisto apsisprendimas – ar jam rinktis kuponą, ar pinigus. Tai priklauso nuo kiekvieno finansinės situacijos ir ateities planų.
Reikia turėti omenyje, kad artimiausiais mėnesiais visgi keliauti į užsienio šalis gali taip ir nepavykti. Tai priklausys ne tik nuo Lietuvos karantino sąlygų, bet ir nuo kitų šalių draudimų.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad šiemet vasaros atostogas verčiau planuoti Lietuvoje. „Manau, kad rizikos kurį laiką dar gerokai išliks. Galbūt reikėtų planuoti, tai mano asmeninis patarimas, šią vasarą keliones po mūsų gražią Lietuvą (...) Bet jei matysime, kad situacija keisis Europoje pakankamai optimistiškai, tai tikrai kelionių ribojimų nebus. Pasibaigs karantino suvaržymai, tikiuosi, kad atsigaus skrydžiai, maršrutai autobusų tarptautinių, keltai, tada bus galima pasirinkti kaip keliauti ir kur keliauti“, – kalbėjo jis.
