Birželį iš 433 skrydžių daugiau nei 3 valandas vėlavo 9 skrydžiai. Praėjusiais metais per tą patį laiką skrydžių buvo ketvirtadaliu mažiau, o vėlavimai buvo 5.
„Mes nesame tie blogiukai. Tiesiog tie mūsų keli atvejai labai stipriai išreklamuoti – deja, neigiami, o ne teigiami“, – apgailestavo avialinijų vadovas.
Priežastis – ne lėktuvų amžius
„Small Planet Airlines“ skrydžius tenka atidėti kelias ar net keliolika valandų ne dėl orlaivių amžiaus. Vidutinis šių avialinijų lėktuvų amžius – 16-16,5 m.
„Tai yra tikrai ne senas. Nepameluosiu – pakankamai jaunas netgi. Po 12 metų lėktuvas praeina labai detalų techninį patikrinimą, kurio metu būna daug dalių atnaujinamos. Jeigu mums reikėtų rinktis 10 ar 13 metų lėktuvą, mes galbūt net rinktumėmės 13“, – bendrovės vadovas K.Kaikaris sakė susitikime su žurnalistais oro uoste.
Netgi ir visiškai naujas lėktuvas „Airbus“ iš gamintojo atiduodamas su 99,65 proc. tikimybe, kad orlaivis bus techniškai tinkamas iškart skristi. Tuo tarpu nebe naujų – 99,25-99,35 proc. „Tas skirtumas labai nedidelis“, – aiškino jis, pabrėždamas, kad ne amžius yra reikšmingiausias kriterijus.
Viena pagrindinių vėlavimų priežasčių – itin intensyvi vasara ne tik šioms avialinijoms, bet ir visai Europai. Dėl to, pavyzdžiui, jeigu lėktuvas sugenda, greitai surasti pakaitinį nėra taip paprasta net pasitelkus partnerius visame žemyne. Be to, juntamas ir specialistų – pilotų, įgulos narių – trūkumas. Avialinijų atstovai tikino, kad tos pačios problemos persekioja visas Europos aviakompanijas, tačiau ne visų jų vardai patenka į žiniasklaidą.
Kodėl SPA skundžiasi dažniausiai
Susitikimo su žurnalistais šalia „Airbus A320“ orlaivio metu K.Kaikaris svarstė, kad viena iš priežasčių, kodėl jų skrydžių vėlavimu skundžiamasi dažniau nei kitų bendrovių, yra jos veiklos modelis ir specifinė klientūra.
„Skraidome į Graikijos salas ir oro uostus, kurie neturi labai modernios infrastruktūros, negali priimti tiek lėktuvų, aptarnauti tiek keleivių, tad vėlavimų, atidėjimų ir nesklandumų gali būti daugiau“, – sakė jis.
„Be to, esame nereguliarių reisų kompanija – skraidinam šeimas su vaikais, anūkais, močiutes, senelius, tėtušius, tėvus, mamas, poras galbūt po vestuvių į atostogų destinacijas. O keleiviai, skrendantys atostogauti ar grįžtantys po jų, greičiau nusivilia, yra jautresni, tai yra natūralu“, – svarstė K.Kaikaris.
Kitas dalykas – vėlavimų pasitaiko dažniau dėl jau anksčiau minėto sezono intensyvumo ir didesnio skaičiaus skrydžių.
„Yra ir įmonių, kurių verslo modelis yra mūsų nesėkmės, ir jeigu jos suaktyvina savo veiklą, mes galbūt dėl to pasirodom viešojoje erdvėje“, – apie įmones, kurios padeda keleiviams gauti kompensacijas už vėluojančius skrydžius, sakė avialinijų vadovas.
Be to, žmonės dažniau kreipiasi dėl savo teisių – daugiau žino apie jiems priklausančias kompensacijas. „Galiausiai, mes lietuviška kompanija“, – pridūrė K.Kaikaris.
Ne visas priežastis galima išspręsti čia ir dabar
„Nuolat darom, – paklaustas, kokių veiksmų imamasi, kad keleiviams tektų laukti kuo rečiau, tikino avialinijų vadovas. – Visų pirma, analizuojam kiekvieną vėlavimą, nustatom priežastis ir stengiamės jas šalinti – pavyzdžiui, keisdami procesus.“
Jis taip pat pabrėžė, kad 9 vėlavimai birželį nereiškia, kad buvo 9 gedimai lėktuvuose. „Pavyzdžiui, viena techninė problema sukėlė 4 vėlavimus. Tai yra tam tikras domino efektas“, – aiškino K.Kaikaris.
Dėl to yra planuojami pakaitiniai lėktuvai (net ir susitikimas su žurnalistais vyko ne iš anksto numatytame orlaivyje, nes jis turėjo išskristi), tačiau jie ne visuomet gelbsti.
„Atsitinka, kai abu lėktuvai – ir pagrindinis, ir pakaitinis – yra išskridę. Tuomet ieškom rinkoj išsinuomoti“, – problemos sprendimo procesą aiškino K.Kaikaris. Tačiau dėl situacijos rinkoje kartais net ir to padaryti neįmanoma – laisvų lėktuvų tiesiog nėra. Panaši situacija gali būti ir su įgula – trūksta pilotų, tačiau jų tiesiog tiek nėra spėjama paruošti, kokia yra paklausa.
Jis aiškino, kad kartais, deja, greiti vėluojančio skrydžio problemos sprendimai yra daugiau teoriniai nei praktiniai. „Ne viską galima padaryti šiandien, kad rytoj to nebūtų“, – sakė K.Kaikaris.
Daug veiksmų „Small Planet Airlines“ daro, kurie rezultatų duos tik vėliau – pavyzdžiui, ieško naujų partnerių dėl orlaivių, rūpinasi papildomomis įgulomis. „Žiūrint į kitus metus mes net galbūt svarstom, kad reikėtų tam tikroms kryptims, tam tikru laiku netgi skraidyti mažiau“, – teigė jis.
Trumpuoju laikotarpiu avialinijos ištikus problemai mėgina išsinuomoti lėktuvą net ir už didelę sumą. „Bet mes vis tiek skrydžių neatšaukiam. Kartais patys šaunam sau į koją, bet tai yra mūsų principas, mes negalim nenuvežti atostogauti“, – tikino jis ir pridūrė, kad dažnu atveju skrydžius net brangiau atidėti, o ne atšaukti.
„Būna situacijų, apsimokėtų neskristi, bet mes skrendam“, – sakė K.Kaikaris.
Per pirmąjį šių metų pusmetį iš Vilniaus iš viso vėlavo 1,7 proc. „Small Planet Airlines“ skrydžių (2,4 tūkst.) daugiau nei 3 valandas. Praėjusiais metais per visus metus vėlavo 0,8 proc. skrydžių.
