Po pateikimo Seime, Ekonomikos komitetas pateikė savo pasiūlymus, kurie labiau padėtų turizmo verslui. Kelionių organizatoriams yra pratęsiamas terminas, per kurį jie turi grąžinti pinigus. Be to, kuponus jie galės siūlyti ir didesnės vertės nei kliento sumokėta suma.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas BNS tvirtino, kad Seimas leido agentūroms klientams, kurie dėl koronaviruso neišvyko į keliones, siūlyti ir brangesnius nei kainavo kelionė kuponus.
„Tam, kad motyvuotų juos imti ne pinigus, kurių įmonės neturi, o kuponus“, – teigė parlamentaras.
Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma teigė, kad tik su šiomis pataisomis siūlomas projektas realiai veiks ir padės turizmo verslui pragyventi šį sudėtingą laikotarpį. „Nežinau, ką Vyriausybė galvoja, kai pateikia tokius nerealius projektus“, – apie pirminį projektą sakė konservatorius.
Už Turizmo įstatymo pataisas balsavo 111 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė 1. Už Civilinio kodekso – 115, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymai įsigalios balandžio 10 d.
Tad ką reikia žinoti apie besikeičiančias taisykles?
- Kuponas gali būti išduotas tik abipusio susitarimo atveju. Tai reiškia, kad klientas pats privalo sutikti su tokia alternatyva pinigų grąžinimui. Buvo svarstoma ir privalomo kupono galimybė, tačiau toks variantas neturi palaikymo iš Europos Komisijos.
- Jeigu klientas kupono nenori, kelionių organizatorius turi grąžinti sumokėtus pinigus. Pagal iki šiol galiojusią tvarką, tą jie turėjo padaryti per 14 dienų, tačiau turizmo verslo atstovai prašė šį laikotarpį prailginti. Seimas pritarė Civilinio kodekso pataisoms – pinigus klientams reikės grąžinti ne vėliau nei per 6 mėnesius.
- Kupono vertė negali būti mažesnė nei sumokėta pinigų suma kelionių organizatoriui. Pritarta Seimo nario Mykolo Majausko siūlymui, kad organizatoriai gali siūlyti ir didesnę kupono vertę nei klientas jau yra sumokėjęs. Taip esą kuponai bus patrauklesnis variantas keliautojams.
- Kuponas galiotų metus – per tą laiką jį galima panaudoti vienai ar kelioms kelionėms arba juo padengti dalį sumos. Naujos kelionės pradžia turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių pasibaigus apribojimams.
- Kupono nepanaudojus per 12 mėnesių, kelionių organizatorius per 14 dienų įsipareigoja grąžinti jo vertę pinigais.
- Būsimai kelionei taikomos tos pačios kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sąlygos, kokios būtų taikomos, jeigu už būsimą kelionę turistas būtų sumokėjęs pinigais.
- Kuponą galima būtų perleisti kitiems žmonėms. Tą padaryti būtų galima pagal sutartyje nustatytas organizuotos turistinės kelionės sąlygas ir tvarką.
- Kodėl kelionių organizatoriai nori kuponų galimybės? Jiems kilę rimtų finansinių problemų, kelionių paklausa iš esmės lygi nuliui – o tai reiškia kad nėra pajamų. Vienu metu pinigų reikalauja daug klientų, o tuo tarpu pačios bendrovės jų nebeturi – didžioji dalis pinigų perduoti apgyvendinimo, transporto ar kitiems paslaugų teikėjams. Šie savo ruožtu dėl kilusios krizės taip pat neskuba jų grąžinti. Kai kurie kelionių organizatoriai dėl koronaviruso sukeltos krizės turizmo sektoriuje jau priversti atleisti žmonių.
- Kodėl keliautojams būtų naudinga sutikti su kuponais? Organizatoriams dėl minėtų finansinių sunkumų yra kilęs nemokumo ar net bankroto pavojus. Vartotojams taip pat nebūtų naudinga, jeigu turizmo verslas susitrauktų – būtų mažesnė organizuotų kelionių paklausa, išaugtų kainos. Draudimai keliauti nesitęs amžinai, tad per metus turėtų atsirasti ir galimybių, ir noro kuponu pasinaudoti. Kita vertus, jeigu to keliautojais nepadarytų – pinigai nedingtų, jie po metų būtų grąžinami.
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 252 kelionių organizatoriai, iš jų 116 – išvykstamojo, 40 – vietinio, 96 – atvykstamojo turizmo. Šiuo metu kelionių organizatoriams fiziniai asmenys už būsimas keliones yra sumokėję daugiau nei 30 mln. eurų. Šie pinigai yra apdrausti, draudimas (dėl nemokumo ar bankroto) galiotų ir kuponams.