Dėl Europos Parlamente pasiekto susitarimo penktadienio vakarą dar diskutavo ir ES šalių ambasadoriai, galiausiai prieitos bendros išvados. Nemažai kelionių reikalavimų visgi bus palikta pačių valstybių žinioje – pavyzdžiui, ar leisti keliauti be izoliacijos turint tik dalinę vakcinaciją, ar COVID-19 testai bus mokami.
Oficialiai „žaliasis pasas“ vadinsis „ES skaitmeninis COVID sertifikatas“. Pavadinimas šiek tiek pakeistas nuo anksčiau buvusio – „Skaitmeninio žaliojo pažymėjimo“. Tačiau jo esmė išlieka ta pati – jame bus pateikiama informacija apie žmogaus vakcinacijos statusą, COVID-19 testo (PGR) rezultatą ar pasveikimo nuo koronavirusinės infekcijos faktą.
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė kalbėdama su 15min teigiamai vertino pasiektą susitarimą ir vylėsi, kad kliūčių jo patvirtinimui nebus. Dar reikės sulaukti formalaus patvirtinimo iš dviejų institucijų – galutinio balsavimo EP ir Europos Tarybos pritarimo. Viliamasi, kad sertifikatas pradės galioti liepos pradžioje.
„Žinoma, visko būna, bet norėčiau tikėti, kad nebus nesklandumų. Visi, ypač pietinės valstybės (o dabar pirmininkauja kaip tik Portugalija), labai nori sertifikato vasaros sezonui“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Jos teigimu, didžiausios įtampos diskusijose dėl „žaliojo paso“ buvo kilusios dėl COVID-19 testų kainų. Kai kuriose šalyse jie yra labai brangūs, ne visi žmonės gali juos įpirkti.
„Buvo du kraštutinumai. EP siūlė testus daryti nemokamus, o valstybės narės norėjo pasilikti tai savo kompetencijoje“, – aiškino europarlamentarė.
Galiausiai pasiektas kompromisas – ES skirs 100 mln. Eur (jeigu reikės – ir dar 100 mln.), kad būtų perkami testai. „Tai testai bus arba nemokami, o jeigu mokami – kad nebūtų kosminių kainų“, – reziumavo pašnekovė.
Nors anksčiau buvo žadama, kad „žaliasis sertifikatas“ galėtų įsigalioti prasidedant vasarai, dabar starto data nukelta į liepos pradžią. R.Juknevičienė aiškino, kad tiesiog nebuvo įmanoma proceso paskubinti – jau ir taip buvo pritaikyta pati skubiausia procedūra.
Testai - arba nemokami, o jeigu mokami – kad nebūtų kosminių kainų.
R.Juknevičienė prasitarė, kad dar prieš ankstesnį svarstymą visų europarlamentarų el.pašto dėžutes užplūdo galybės „žaliojo paso“ kritikų laiškų. Tokia akcija buvo akivaizdžiai koordinuota.
„Aš net negalėjau rasti savo normalių laiškų, nes jų tiek buvo, ir visi beveik vienodi. Ir labai panašių veikėjų, kaip pas mus buvusio maršo – kažkokie šeimų gynėjai, vaikų gynimo organizacijos ir pan. Jos tikriausiai iniciavo akciją, o jų gerbėjai siuntė laiškus, rašė, kad mes kažką išduodam, kad nediskriminuotumėm žmonių“, – pasakojo pašnekovė.
Ji tik pasidžiaugė, kad niekas, panašu, nekreipė į tokią akciją dėmesio. Anot jos, visame EP, kurį sudaro 705 žmonės, nebuvo girdėti jokių „antivakseriškų“ kalbų.
Kas žinoma apie „ES skaitmeninį COVID sertifikatą“
Kaip atrodys sertifikatas?
Kaip ir nuo pirmadienio Lietuvoje įsigaliosiantis galimybių pasas – tai bus QR kodas išmaniajame įrenginyje, jį bus galima ir turėti atspausdintą.
Ko reikės, kad jį gautumėt?
Vieno iš trijų dalykų: būti paskiepytam nuo COVID-19; būti pasveikusiam nuo koronaviruso; turėti neigiamą COVID-19 testo rezultatą.
Kokį COVID-19 testą ir kiek laiko likus iki kelionės reikės pasidaryti?
Sertifikate yra numatyta galimybė atlikti PGR ir RAT (greituosius antigenų) testus. Kokio senumo jie gali būti, kol kas palikta spręsti kiekvienai valstybei atskirai, vieningų rekomendacijų nėra. Skirtingose šalyse ir dabar yra skirtingi reikalavimai – kai kurios nustačiusios 72 val. ribą, kai kurios – 48 val.
Ar COVID-19 testai neturintiems imuniteto bus mokami?
To norėjo europarlamentarai, tačiau toks įpareigojimas šalims narėms nebuvo pasiektas.
Kaip 15min informavo Lietuvos nuolatinė atstovybė ES, dėl testavimo apimčių ir principų kiekviena ES šalis sprendžia pati. ES negali įpareigoti valstybių, tačiau gali pateikti rekomendacijas.
Artimiausiu metu EK visos ES vardu pradės testų pirkimo procedūras, pasinaudodama Skubios paramos priemone (angl. ESI- Emergency Support Instrument).
Tačiau pabrėžiama, kad su EK pagalba įsigyti testai pirmiausiai turi būti naudojami dažnai keliaujantiems darbo ar sveikatos tikslais asmenims. Susitarime numatyta siekiamybė, kad testai ir vakcinos turėtų būti prieinami.
Ar turint sertifikatą nereikės izoliuotis kitoje šalyje arba grįžus atgal į Lietuvą?
Dėl to buvo daug diskusijų, nes sveikatos apsauga yra šalių narių kompetencijoje. Galiausiai pasiektas kompromisas – valstybės neturėtų įvesti papildomų kelionių apribojimų dėl COVID-19 pandemijos (tokių kaip karantinas, saviizoliacija ar testavimas), tačiau palikta išlyga – tą padaryti galima, jeigu tai yra būtina ir proporcinga saugojant visuomenės sveikatą.
Skelbiama, kad tokiu atveju reikės atsižvelgti į mokslinius tyrimus, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) epidemiologinę statistiką. Be to, kitos šalys ir EK turės būti informuojamos apie papildomas kontrolės priemonės ne mažiau nei prieš 48 val.
Kitaip sakant, sveikatos apsauga palikta valstybių kompetencijoje. Nors pastarosios savaitės rodo, kad kiekvienos ES valstybės narės interesas yra kuo greičiau atsiverti. Gerėjant epidemiologinei situacijai valstybės viena po kitos skelbia atlaisvinimus, lengvina karantino sąlygas. Pietų Europos valstybės – Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija, Austrija – jau atsiveria keliaujantiems.
Kol kas neaišku, kada (ir ar) Lietuva keis savo tvarką atvykstantiems žmonėms. Nors pasiskiepijusiems ir persirgusiems izoliuotis nereikia, tačiau pagal dabar galiojančią tvarką net ir turintys neigiamą COVID-19 testo rezultatą atvykusieji privalo saviizoliuotis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis trečiadienį kalbėjo, kad yra „užsukę tarpinstitucinę grupę dėl izoliavimo peržiūros“. Tačiau, anot jo, dar reikia ir bendro ministerijų sutarimo bei epidemiologinių aplinkybių įvertinimo.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė aiškino, kad saviizoliacijos nereikalavimas po neigiamo PGR testo yra epidemiologiškai pats rizikingiausias aspektas. „Žmogus atvykdamas dar gali neturėti simptomų, net testas gali dar nefiksuoti, o atvykimas iš užsienio kalba apie mutacijų įvežimą“, – aiškino viceministrė Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje.
Ž.Simonaitytė aiškino, kad saviizoliacijos nereikalavimas po neigiamo PGR testo yra epidemiologiškai pats rizikingiausias aspektas.
Anot jos, išplitus mutacijoms, kurias prasčiau veikia vakcinos, „galim turėti gerokai nejuokingą situaciją, kai nebeveiks vakcinos, ir dėl turizmo turėsim visą ekonomiką smarkiai riboti“.
Ar bus galima gauti sertifikatą pasiskiepijus kita – ne ES patvirtinta – vakcina, pvz., „Sputnik“?
Susitarime numatyta, kad sertifikatą galės gauti pasiskiepiję Europos vaistų tarnybos (EMA) autorizuotomis vakcinomis. Kol kas jos yra keturios – „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Janssen“.
Tačiau sutarta, kad valstybės narės gali pripažinti ir tas vakcinas, kurias Pasaulio sveikatos organizacija yra įtraukusi į leidžiamų naudoti ekstremalios padėties sąlygomis sąrašą. Pavyzdžiui, tokia yra pripažinta Kinijos „Sinopharm“, tačiau ne Rusijos „Sputnik V“. Numatyta ir galimybė pripažinti tik nacionaliniu lygmeniu autorizuotas vakcinas.
O jeigu turiu dar tik vieną skiepo dozę – ar galėsiu gauti sertifikatą?
Nors po ketvirtadienio EP sprendimo buvo džiugiai pranešta, kad pakaks tik vienos dozės, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES 15min informavo, kad visgi tai palikta spręsti kiekvienai šaliai.
Dėl to, kiek dozių reikia, kad vakcinacija būtų pripažinta (t.y. po vienos ar abiejų dozių) galės spręsti valstybės narės, kol kas vieningų rekomendacijų šiuo klausimu nėra.
Kada sertifikatas įsigalios?
Planuojama, kad nuo liepos 1-osios. Iki tol jis gali jau būti pradėtas testuoti kai kuriose šalyse.
Ar jis galios tik ES šalyse?
Ne tik. Schema apims ir Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją bei Šveicariją.
Sertifikatas gali būti išduodamas ir kitų šalių piliečiams, legaliai esantiems ES.
Dėl to, kiek dozių reikia, kad vakcinacija būtų pripažinta (t.y. po vienos ar abiejų dozių) galės spręsti valstybės narės
Ar tokios ir bus kelionės ateityje – tik su šiuo pasu?
Numatyta, kad šis dokumentas galios 1 metus.
Ar nėra nerimo, kad atlaisvinus keliones kils dar viena banga – juk testavimas nėra tolygu imunitetui?
Visoje ES sparčiai vykstant vakcinavimo procesui dauguma keliaujančių žmonių tikriausiai bus turintys imunitetą – t. y. arba paskiepyti, arba persirgę COVID-19.
R.Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu ir padėti skiepyti ne tik ES šalis.
„Didžiausia problema yra skiepijimas kitose, besivystančiose šalyse. Mes juk esame tarp turtingiausių pasaulyje, nes esame ES. O kitur yra ir tik keli procentai paskiepyti. Jose virusas plinta, jis gali ir mutuoti. Didžiausias nerimas – kad kitose šalyse plisdamas virusas mutuos, ir tuomet naujos formos gali kelti grėsmę. Todėl reikia vakcinuoti ir kitas pasaulio šalis.“
