Susidomėjimas kalnais kasmet pastebimai auga, rašoma pranešime spaudai. Šimtai žmonių savo atostogoms pasirenka kalnų žygius arba kopimus į didelės alpinistinės patirties nereikalaujančias viršūnes. Dažnais atvejais tokias keliones organizuoja kelionių agentūros ar organizatoriai, kurie samdo ne visada reikiamas kompetencijas ir pasirengimą turinčius kalnų gidus. Jų trūksta, todėl asociacijai žinomi atvejai, kai grupes į kalnus lydi tam pakankamai patirties ir žinių neturintys asmenys.
LAA yra gavusi ne vieną neigiamą atsiliepimą dėl gidų darbo kalnų žygiuose. Skundžiamasi, kad juos lydėję kalnų gidai gerai neišmanė maršruto, neturėjo kompetencijų teikti pirmąją medicininę pagalbą, nevaldė grupės, neturėjo ryšio įrangos, leidžiančios nutikus nelaimei iškviesti gelbėtojus, nebuvo tinkamai psichologiškai pasirengę ar kitokiais būdais kėlė pavojų grupės saugumui.
Tokius atvejus LAA vertina itin neigiamai. Alpinistų bendruomenė skatina pradėti diskusijas ir nedelsiant imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų užtikrinti gidų, lydinčių grupes kalnuose, profesionalumą ir tinkamą paruošimą Lietuvoje. Kalnų gidams negalima taikyti tų pačių reikalavimų, kurie keliami įprastiems gidams. Kalnų gidų priimami sprendimai gali daryti įtaką grupės saugumui, todėl čia svarbi patirtis, profesionalumas ir neabejotinas savo darbo išmanymas.
„Net ir nesudėtinguose kalnų maršrutuose visada yra rizika. Ypač, jeigu keliauja nepatyrę, pirmą kartą kalnuose esantys asmenys. Kalnuose gali nutikti bet kas, todėl saugumas čia turi būti pirmoje vietoje. Atvejai, kuriuos mums pasakoja grįžę iš turistinių žygių kalnuose, šokiruoja ir verčia rimtai susirūpinti, nes nuo vedlio sprendimų gali priklausyti grupės saugumas”, – sako Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas, alpinistas Kęstutis Skrupskelis.
Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje kalnų gido kvalifikacija yra teisiškai nereglamentuota. Į kalnus komercines grupes vedantys asmenys nėra sertifikuojami, licencijuojami ar kitaip įpareigojami turėti specialias kompetencijas, baigti specialius kursus, nuolat kelti kvalifikaciją ar bent jau mokėti pirmosios, būtinosios pagalbos teikimo įgūdžius. Visa tai paliekama asmeninei gido savimonei. Maža to, LR Turizmo įstatyme apskritai nėra įteisinta „kalnų gido” sąvoka. Nėra aiškios sistemos ir kontrolės, kuri užtikrintų, jog į kalnus lietuvius lydėtų tik tinkamai pasirengę, profesionalūs kalnų gidai. Vadinasi, teisiškai mūsų šalyje grupes į kalnus gali vesti bet kas.
„Lietuvoje yra labai nedaug profesionalių kalnų vedlių, kurie turi reikiamas kompetencijas ir patirtį, savo žinias gilina užsienyje ar mūsų alpinistų rengiamuose kursuose, nuolat domisi alpinizmo naujovėmis. Vis dėlto, manome, kad atsakingos institucijos, kelionių organizatoriai turėtų rūpintis tokios gido specializacijos įteisinimu Lietuvoje ir padaryti viską, kad žmonės, perkantys keliones į kalnus, būtų patikimų ir šią sritį išmanančių gidų globoje”, – sako K. Skrupskelis.
Kaimyninėse šalyse kalnų gidai šiam darbui ruošiami specialiuose kursuose, kuriuose tiek teorines, tiek praktines žinias gilina ne mažiau nei pusę metų. Tik išlaikę specialų egzaminą gauna leidimą užsiimti šia veikla ir vesti grupes.
LAA skatina atsakingas institucijas nelaukti tragiškų įvykių ir susirūpinti šios tvarkos įvedimu. Alpinistų bendruomenė yra pasirengusi bendradarbiauti, konsultuoti ir kitaip prisidėti rengiant, įteisinant ir įgyvendinant šią tvarką.
