Anksčiau čia – vidury Kazachstano, apsuptas stepių stovėjo nedidelis Celenogrado miestas, jo gyventojai gamindavo ir remontuodavo kombainus ir kitas žemės ūkio mašinas. Ten, kur buvo Celenogradas – dabar Astanos senamiestis, taip vadinamas kairysis krantas. O dešiniajame Jesilo upės krante – naujas modernus miestas.
Astana statoma su polėkiu. Garsiausi JAV, JK, Japonijos ir Korėjos architektai turėjo puikias erdves savo fantazijoms. Ir miestas – lyg architektūros parodos poligonas. Aš viską matau kaip neutralus stebėtojas – pagrindinis Astanos bulvaras prasideda prezidento rezidencija vadinama Ak Orda, aplink kurią sutelkti visi valstybiniai pastatai. Ak Orda – labai panaši į Baltuosius rūmus Vašingtone, tik gal dvigubai didesnė. Šalia – parlamento ir vyriausybės pastatai, bulvaro vidury stovi Normano Forsterio (JAV) projektuotas šimto metrų apžvalgos bokštas, tapęs miesto simboliu – Bai Terek – su apvalia lyg obuolys apžvalgos aikštele, kurios pagrindinė atrakcija – bronzos luite išlietas Prezidento rankos atspaudas. Atėjęs ten gali savo ranką pridėti prie to atspaudo ir tarsi savotiškai pasisveikinti su Prezidentu. Reikia laukti gan ilgoje eilėje.
Vidury bulvaro stovi didingą arką suformuojantys naftininkų rūmai, apsupti gal kelių hektarų ploto fontanų, krentančių kaskadomis į abi puses. O baigiasi bulvaras vėlgi to paties Normano Forsterio pastatyta milžiniška plieno ir stiklo stilizuota jurta Khan Shatyr, kurioje yra prekybos centras ir kamerinis vandens parkas su smėlio paplūdimiais ir pirtimis.
Keisčiausi pastatai – tiesiog yra Astanos įvaizdžio dalis ir kazachai džiaugiasi bei didžiuojasi savo sostine, nors kai kuriems pastatams duoti ir liaudiški vardai – štai apžvalgos bokštas Bai Terekas vadinamas „Čiupa – čiupsu“, šalia stovintis verslo centro dangoraižis vadinamas Žiebtuvėliu. Tolėliau esantys du ministerijų pastatai dvyniai – Arbatinukais. O aplink, keisti lyg milžinai ir gan gremėzdiški gyvenamųjų namų kvartalai/kompleksai pavadinti keisčiausiais vardais – Žydroji Pakrantė, Paryžius, Highvill, Auksinė šviesa ir pan.
Statybiniai kranai stiebiasi visame mieste. Gyvenamų namų, matyt, trūksta, nes nekilnojamasis turtas gana brangus. Kaip mums pasakojo, penki tūkstančiai dolerių už kvadratinį metrą. O buklete, kurį radau viešbučio fojė, vieno namo pardavėjai kiekvienam, įsigijusiam butą, žadėjo po automobilį „Rolls-Royce“ dovanų.
Beje, laisvalaikį Astanoje leisti yra gana sudėtinga. Nors koncertinių salių, teatrų yra daugybė ir dažnai gastroliuoja žymiausi pasaulio atlikėjai, bilietai labai brangūs. Esu buvęs įvairiuose koncertuose žymiose salėse Europoje ir JAV – Astanoje bilietai beveik dvigubai brangesni. Turint galvoj, kad vidutinė valdininko alga (o Astana iš esmės yra valdininkų miestas) – maždaug pustrečio tūkstančio litų – tokios pramogos tikrai išskirtinės.
Dar laisvalaikiu galima eiti valgyti, arba į prekybos centrą, arba į diskoteką. Alus klube kainuoja dešimt penkiolika litų, degtinės taurelė – apie dešimt. Įėjimas į diskoteką – beveik dešimt eurų. Taigi, pagrindinė astaniečių pramoga – pasivaikščiojimai miesto parkeliuose, aikštėse, upės pakrantėse. Vaikšto kazachai dideliais būriais, šeimomis, jaunuolių kompanijomis, senolių kompanijomis. Vaikšto pasipuošę, lyg podiumu. Merginos degina žvilgsniais vaikinų būrelius, o jie blizgina popietės saulėje savo puošeiviškus kostiumus. Solidūs tėčiai globoja įvairiaspalviai papuoštus vaikučius, o senoliai susiėmę rankomis, matyt, negali atsistebėti, į ką gi pavirto jų senasis Celenogradas.
Ir mes su draugais perėjom gal kelių kilometrų promenadą šalia Jesilo upės. Daugybė puikių personažų aplink, daugybė šypsenų aplink. Merginos mielai fotografuojasi. Oras puikus. Surandam kavinę sukonstruotą iš kelių butų daugiaaukščio apačioje – paprašom kelnerio įjungti TV, nes tuoj transliuos futbolo rungtynes. Subėgę padavėjai atgabena dideliausią televizorių – dar užsisakom nacionalinį patiekalą KURDAK, kurį pakomentuoja kavinukės šefas vardu Almazas.
KURDAK gaminamas taip – avienos širdis, inkstai, kepenys, plaučiai, kiti subproduktai, supjaustyti dideliais gabalais, sudedami į didelį puodą ir verdami sūdytam vandeny. Paskui visa tai supjaustoma smulkiais gabalais ir karštoj keptuvės pačirškinama įkaitintame lajuje. Pridedama apkepintų bulvių, morkų, svogūnų, pipirų ir druskos.
Puikiai tinka prie alaus. Gerai praleidome dieną, patyrinėjom Astanos istoriją ir architektūrą, labai skaniai pavakarieniavome. Gaila, kad Belgijos komanda, už kurią sirgom mes ir visas baras – pralaimėjo.
Gaila ir dėl to, kad ryt jau skrendu atgal. Visiems, kam atsirastų galimybė – siūlau apsilankyti Kazachstane ir Astanoje. Nors patirsite lengvą civilizacinį šoką, bet viską atpirks skonio ir vaizdų ir antropologijos kokteilis.