2014 metais viename autentiškiausių salos miestelių Erriadh buvo pradėtas įgyvendinti didžiulis meno projektas „Djerbahood“, kuris kvietė menininkus iš viso pasaulio atvykti čia ir nuspalvinti pastatus. Daugiau nei 150 artistų iš 30 šalių baltas tradicines miestelio namų sienas padengė spalvotais meno kūriniais, paversdami kaimelį muziejumi po atviru dangumi.
Klaidžiojant po gatveles, kurios dažnai primena labirintą, galima atrasti daugiau nei 250 gatvės paveikslų. Penkeri metai kaitrios saulės, natūralios žmonių veiklos ir kitų sąlygų piešiniams suteikė ir tuo pačiu kai kuriems atėmė gyvybę. Nesaugomi ir neįkalinti uždarose patalpose – meno kūriniai gyvuoja, sensta, dulka, nusitrina ir nubyra. Vieni vis dar šviečia iš tolo, o kiti vos palikę kelias žymes po dar kelių metų bus tik istorijos dalis.
Projektas užtikrino siekiamus rezultatus – suaktyvėjo turizmas, ir pasaulis išgirdo apie šią nuostabią mitais, legendomis ir įvairiais epitetais apipintą salą. Vienas jų – „Svajonių išsipildymo sala“. Šį apibūdinimą taikliai naudoja užsienio spauda, teigdama, kad daugeliui čia piešusių menininkų tai buvo tarsi svajonės išsipildymas. Jie gavo visą miestelį, kuris tapo jiems neribotos meninės laisvės ištroškusia drobe.
Dar vienas projekto tikslas – parodyti salos įvairiapusiškumą ir daugialypį identitetą. Čia kartu gyvena ir arabai, ir žydai. Tarp daugybės kupoliukų galima pamatyti ypatingai išpuoštų sinagogų. Viena jų (beje, ir labiausiai saugomų, nes prieš kelerius metus čia buvo įvykdytas išpuolis) – seniausia visoje Afrikoje, pavadinta Gribos vardu.
Tiesa, žydų bendruomenė čia labai sumažėjusi, susiklosčius nepalankioms Antrojo pasaulinio karo istorinėms aplinkybėms. Kalbų įvairovė taip pat skamba darniai. Girdimas arabiškas pokalbis vos už kelių žingsnių pasikeičia į prancūzišką melodiją. Nors neturi jokio oficialaus statuso, prancūzų kalba yra naudojama švietimo sistemoje, spaudoje ir versle, ją moka daugelis išsilavinusių tunisiečių. Įdomu, jog vienas procentas gyventojų yra berberai, ir vis dar kalba berberų kalbų grupei priklausančia kalba. Berberai laikomi pirmaisiais Tuniso gyventojais.
Sala iš vakarų į rytus tęsiasi 25 km, o iš šiaurės į pietus − 22 km. Bendras pajūrio ilgis 125 km. Tai didžiausia iš esančių šiaurės Afrikos pakrantėje Viduržemio jūros salų. Pakrantėse įsikūrusiuose uostuose tvyro šviežios žuvies kvapas. Kiekvieną dieną žvejai tinklais traukia laimikius ir čia pat juos apdoroja. Komercinė žvejyba labai svarbi viso Tuniso ekonomikos dalis. Šioje srityje dirba daugiau nei 50 000 darbuotojų, o valstybė remia žvejus išmokomis, kad šie galėtų įsigyti naujas valtis ir įrangą. Tunas, sardinės, krevetės ir krabai – pagrindiniai eksportuojami produktai.
Lankantis šiame rojaus kampelyje neįmanoma nepastebėti įvairiausių molio dirbinių – nuo didžiulių amforų iki indų bei miniatiūrinių suvenyrų. Itin molingos vietos jau nuo seno išnaudojamos šio amato specialistų, kurie dažniausiai yra vyrai, kadangi molio žiedimas itin sunkus fizinis darbas.
Molis čia įvairiausių spalvų – mirkytas sūriame vandenyje išbalinamas, o gėlame – įvairiausių rudų ir rausvų atspalvių. Turbūt gražiausia šio amato dalis – dekoravimas. Molio dirbiniai puošiami rankomis, spalvinami įvairiausiomis spalvomis ir marginami raštais. Kai kurie tokie užburiantys, jog galima ilgam įsistebėti.
Džerbos miestas Chumt Sukas (Houmt Souk) neoficialiai laikomas salos sostine. Joje gyvena didžioji dalis visos salos gyventojų populiacijos – daugiau nei 80 tūkstančių žmonių. Čia verda gyvenimas, o vietiniai pasiruošę turistams pristatyti savo geriausius produktus ir paslaugas.
Turguje gausybė vaisių, daržovių ir prieskonių. Įvairiausi kvapai ir spalvos, nuo kurių sukasi galva. Be spalvotų keramikos dirbinių čia taip pat daugybė įvairiausių kilimų, patiesalų, rankšluosčių bei tradicinių drabužių.
Prisėsti ir pailsėti kviečia kavinukės (tiesa, jei svečiuositės ramadano metu – dirbs vos viena kita). Čia galima paragauti jų tradicinės stiprios žaliosios arbatos su riešutais, turkiškos kavos su kardamonu, paskanauti vietinių gaminamo originalaus datulių likerio ar jų degtinės, vadinamos bucha. Nevartojantiems alkoholio puiki, sveika alternatyva – „lagmi“ – datulių sultys.
Prie arbatėlių didelis desertų pasirinkimas – chalva, džiovinti vaisiai, riešutai, pyragėliai. Kiauliena čia neegzistuoja, tačiau galima lig soties prisivalgyti avienos ar šviežios žuvies. Beje, kalbama, kad būtent nuo žuvies tuno kilęs šalies pavadinimas. Prie mėsos apstu daržovių ir, žinoma, kuskusas. Mėgstantiems aštriau – ant stalo chariso padažas, gaminamas iš pomidorų ir aitriųjų paprikų.
Sala žavi ne tik augmenija, bet ir gyvūnų įvairove. Galima aplankyti krokodilų fermą arba nuvykti į flamingų lagūną. Tiesa, retas turistas iš tiesų pamato šiuos paukščius. Jų migracijos laikotarpis saloje: spalio – vasario mėnesiai, o turizmo pradžia – balandžio pabaiga, gegužės pradžia. Kupranugariai vaikščiojantys paplūdimiu nieko nebestebina. Čia pat daugybė krabų, kurie šildosi saulutėje ant tiltų nuslūgus jūros vandeniui.
Atvykstantys į salą dažnai keliauja į dykumą. Pasirinkimų ir siūlomų ekskursijų tikrai daug, tačiau dar vienas labai populiarus keliavimo būdas – vietiniai taksi. Nors kiekviename automobilyje įrenti taksometrai, patartina kelionės kainą sutarti iš anksto. Taksistai ne tik nuveš ir aprodys pačias įdomiausias vietas, bet ir padės derėtis turguje ar padarys nuostabių fotografijų. Ir vairuotojas, ir gidas viename.
Jie turi paruošę įvairių programų ir krūvą nuotraukų, kad potencialus klientas suprastų, kaip jam pasiseks, jei leisis į nuotykį su šiuo taksi. Vienas įspūdingiausių kelionės taškų – druskos ežeras, kuriame pasiėmęs kaltą ir tiesiog kur nors šalimais besimėtantį akmenį atkerta gabalą rausvo druskos kristalo, įdeda į maišelį ir merkdamas akį sako, kad tai dovana.
Legenda pasakoja ir apie Odisėją, kuris saloje prisivalgęs haliucinacijas sukėlusių lotosų užsiliko čia net kelis metus ir nenorėjo palikti salos. Ir tikrai, kažkas tarsi stebuklingo traukia bei kviečia sugrįžti į mažytį rojaus kampelį, kuris tuo pačiu toks didelis, jog kyla klausimas: kaip viskas sutelpa penkiuose šimtuose kvadratinių kilometrų?
Daugiau: matulaitis.lt
