Kelionės po Islandiją įspūdžius autorius aprašo asmeniniame tinklaraštyje juozapas.lt
Grįžęs iš Indijos ir susirgęs kepenų uždegimu, ilsėjausi ir vasarą praleidau ramiai. Tačiau keliones planavau. Viena jų buvo į Islandiją. Į ją išsiruošėme kartu su Ingrida. Aš – 15-kai dienų, ji – 16-kai dienų (bilietus pirkau vėliau ir taip buvo pigiau).
Daiktus, kaip visada teko pakuotis paskutinėmis dienomis, nusipirkti įvairių maisto produktų, kurie bent laikinai padėtų išgyventi Islandijoje, kuri yra viena iš brangiausių šalių, kuriose teko pabuvoti.
Susitinkame oro uoste, pereiname patikrą ir laukia skrydis į šalį, kurioje praleisime 2 savaites; į šalį, kurioje, galima pamatyti tai, ko nepamatysi kitur – milžiniškus krioklius, iš žemės iššokstančius geizerius, gigantiškus ledynus, didžiulius ugnikalnius, plotus, nusėtus lava ir jokių miškų!
Laukė kelių valandų persėdimas Norvegijoje, tad nusprendėme surinkti arčiausiai oro uosto esančius geocache’us. Vienas iš jų buvo terrain 4.5 sudėtingumo – dėl jo reikėjo lipti į didelę storą eglę.
Beieškodami lobių radome paspirtuką, kuris buvo puikus daiktas pakelti nuotaikai ir pasilinksminti. O šalia vieno labio radome milžinišką voveruškų plantaciją – Lietuvoje šių grybų daug nevalgėme, tad pririnkome pilną maišiuką ir nusprendėme nusiskraidinti į Islandiją ir pavaišinti vakariene mūsų naująsias drauges (pas jas turėjome apsigyventi kelionės pradžioje).
Islandijoje keliavome, kaip man įprasta, autostopu. Neilgai laukus ant kelio sustojo oro uosto darbuotojas – lenkas, kuris Islandijoje gyvena jau nemažai metų.
-
Nepamirštamoji Islandija: maudynės baseinuose ir karštosiose versmėse, meditacija prie geizerių
-
500 km pėsčiomis per Islandiją keliausiantis Rytis Gedvilas neabejoja – sugrįžęs turės ką papasakoti
-
Kai negali atitraukti akių: penkios gamtos didybe užburiančios vietos
-
Daugiau nei 10 tūkst. Islandijos gyventojų yra pasiruošę priimti pabėgėlių iš Sirijos
Jis pasakojo, kad atvyko čia, kaip ir dauguma imigrantų, ieškodamas geresnio gyvenimo.
Pavežėjęs mus iki artimiausio miesto paleidžia patogioje tranzuoti toliau vietoje. Čia nepalaukus nei 5 minučių sustoja vaikinas su mergina, kurie važiavo tiesiai į Reikjaviko centrą.
Kelionė neprailgo, nes diskutavome įvairiausiomis temomis ir išgirdome įvairiausių neturistiškų istorijų, pavyzdžiui, ar žinote, kad vienas pastatas Reikjavike vadinamas „Fuck You“, nes jo forma panaši į nepadorų rankų ženklą.
Kita gatvė vadinama „Tarp gyvybės ir mirties“, nes vienoje kelio pusėje yra kapinės, o kitoje ligoninė.
Praėjus keliasdešimt minučių mes jau Reikjavike ir pirmiausia aplankome informacijos centrą. Tada patraukiame ieškoti „Center 101″, kuriame gyvena Ieva ir Monika – dvi merginos, kurios nusprendė priglausti du benamius iš Lietuvos.
Pirmasis pasivaikščiojimas vyko turistiniu maršrutu – suvenyrų parduotuvėlių, barų ir turistų traukos gatve Laugavegur.
Mūsų akis užkliuvo už spontaniškai įrengto vienišų pirštinių pažinčių klubo, o nusileidus prie vandens išvydome vieną iš lankytinų Reikjaviko objektų – Jón Gunnar Árnason skulptūrą „The Sun Voyager“, kurią pamatėme esant nuostabiam orui ir ramiam vandeniui. Pasisekė!
Suradę paslaptingąjį namą, kuriame įsikūrusios Monika su Ieva, susipažinome su jomis ir būstu, kuris, pasirodo, yra tikras muziejus! Vakarą praleidome bendraudami, traukdami iš jų informaciją, ką verta aplankyti ir ko negalima praleisti.
Ingridai teko garbė pagaminti grybus, surinktus Norvegijoje. Kai visi skaniai pavakarieniavome, ėjome ilsėtis, nes rytoj laukė sunki diena - planavome kaip reikiant susipažinti su Reikjaviku!
Puikiai išsimiegoję ant minkšto čiužinio pavalgėme pusryčius ir patraukėme susipažinti su Reikjaviku. Tas truko truputėlį ilgiau, nei galėjome tikėtis (maždaug 10 val. ir beveik 25 nueiti km).
Oras pasitaikė ne pats geriausias, buvome kiaurai šlapi, o ir vėjas pūtė stiprokas. Gerai, kad turėjome kur išsidžiovinti drabužius.
Apėjome nemažą ratą, aplankėme golfo laukus, akmenyje esantį karšto vandens baseiniuką, valstybinį baseiną, kuris kainavo vos 4 eurus žmogui, Hallgrímskirkja bažnyčią, pakilome į jos viršų ir užlipome dar aukščiau, negu galima turistams, radome didžiulį „lobį“, pamatėme koncertų salę Harpa, užlipome į Perlan, nuo kurio terasos atsiveria nuostabus vaizdas į Reikjaviką.
Per vieną dieną Reikjavike pamatėme daugumą rekomenduojamų aplankyti vietų, nemažai neturistinių. Galiausiai šiltai išsimiegoję susipakavome daiktus ir patraukėme į 2200 kilometrų kelionę autostopu, per kurią pamatėme tai, ko dar nėra tekę matyti. Iš viso nuėjome 220 kilometrų, sutikome daug nuostabių žmonių. Bet apie tai – kitoje dalyje.
Jei norite paskaityti daugiau Juozapo kelionių istorijų, užsukite į jo feisbuko puslapį.
