„Du apdraskyti žmonės kalnuose regėjosi lengvu grobiu“
Mus puolė iš karto dvi babūnų gaujos arba viena didžiulė pasidalijusi į grupes.
Apie babūnų elgesį ir jų išgyvenimo ypatumus Alen jau buvo papasakojusi. Šie tolimi žmogaus gentainiai pasižymi bendruomeniškumu ir gebėjimu veikti didelėmis grupėmis. Per ilgą evoliucijos periodą išsiugdę strateginius gebėjimus, kovų įgūdžius aštrina tarpusavio gaujų mūšiuose.
Tolimi žmogaus gentainiai pasižymi bendruomeniškumu ir gebėjimu veikti didelėmis grupėmis.
Jų akims žiūrint du apdraskyti žmonės kalnuose regėjosi lengvu grobiu. Na, gal keletas ir bus nudurti lazdomis, užtat likusieji sotinsis karštu krauju. Gerą trečią dalį savo raciono beždžionės gaudavo iš žmonių atliekų pavidalu arba tai, ką pavykdavo pavogti.
Praūžęs 10 metų karas tą trečdalį ženkliai apkarpė – patiems žmonėms trūko maisto. Babūnai savo išgyvenimą grindė apjungdami pajėgas ir neretai siaubė kaimus. Turėdami 10 kartų jautresnę uoslę nei žmonės, beždžionės aptikdavo vienišus žmones arbe keletą jų ir riaumodami, spiegdami puldavo.
Babūnai vengė tik ugnies ir vandens. Mes neturėjome nei to, nei to. Alen palietė ranka mano petį ir pasakė: „Tu nugalėsi, aš, gali būti, ne“. Tik gerokai vėliau supratau jos mintį.
Babūnai puolą silpniausią vietą. Moteris jiems atrodė lengvesniu kąsniu. Kai nuo pirmų linijų abiejose pusėse iki mūsų liko apie 20 metrų, Alen parodė man kokia poza turime sutikti gaujas. Reikia atsikaupus pasiremti rankomis į žemę, galvą užriesti šiek tiek į viršų.
