Nepaklusęs šeimos patarimams imtis teisių studijų Lietuvoje Martinas išvyko į Angliją uždarbiauti fabrike, kad galėtų išvykti į Australiją mokytis virtuvės šefo specialybės. Po 6 mėnesių Martinas gavo išskirtinę 55 tūkstančių Australijos dolerių stipendiją bei darbą-praktiką viename geriausių Sidnėjaus restoranų.
Vos atvykusio į vieną didžiausių pasaulio miestų Martino laukė išbandymas – susirasti darbą restorane, neturint jokios patirties. Martinas pasakoja, kokius sunkumus teko įveikti, norit užkilti į sėkmės viršūnę.
– Kaip prasidėjo tavo kelionė į Australiją?
– Galima sakyti, kad kelionė į Australiją prasidėjo prieš pusantrų metų, kai pabaigęs mokyklą susikroviau lagaminą ir išskridau į Jungtinę Karalystę. Ten kartu su draugu įsidarbinome fabrike, kad galėtume susitaupyti gyvenimo pradžiai.
Po metų parašiau Artūrui į „Svajonių Australiją“ ir prasidėjo mano tikroji kelionę į kitą Žemės pusę.
– Kodėl pasirinkai virtuvės šefo specialybę? Juk galėjai tapti teisininku.
– Baigdamas mokyklą dar nežinojau, kuo noriu būti, bet norėjau padaryti kažką drąsaus, kažką kitokio nei visi. Studijos Lietuvoje atrodė labai nuobodžiai, todėl užsimojau išvažiuoti į Australiją.
Mamai visuomet padėdavau virtuvėje ir man tai patiko, jaučiausi gerai, todėl ir pagalvojau, kodėl nepabandžius tapti virtuvės šefu? Svajojau apie tokią specialybę, kad kiekvieną dieną nubudus nereikėtų sakyti: „o ne, ir vėl į darbą...“
– Gyveni Sidnėjuje, tai didžiulis miestas. Kaip sekėsi įsikurti ir susirasti darbą?
– Viskas buvo kiek sudėtingiau, nei tikėjausi, nes neturiu darbo patirties. Ieškojau darbo restorane, melavau, kad esu patyręs, žiūrėjau „Youtube“ įrašus, kad bent kiek suprasčiau apie virtuvės darbus restorane.
Po kurio laiko buvo, kas manimi patikėjo, man pasisekė įsidarbinti, o laimėjus stipendiją atsivėrė dar vienos durys. Neįsivaizdavau, kaip viskas vyksta virtuvėje – sunku, bet labai įdomu.
Per koledžą gavau darbą prestižiniame „Mizz B`z“ restorane, kur mane moko šefas, dirbęs dviejų „Michelin“ žvaigždučių restorane. Apie tokią patirtį net nedrįsau pasvajoti.
– Kokią stipendiją laimėjai ir ką darei, kad pasiektum savo tikslą?
– Tai koledžo suteikta unikali stipendija už pažangą ir gerus rezultatus. 55 tūkst. Australijos dolerių skirti apmokėti mano studijoms, apgyvendinimui ir smulkioms išlaidoms.
Iš tiesų labai stengiausi. Kaip ir minėjau, nebuvo lengva, bet stengiantis čia viskas įmanoma.
– Kokiomis sąlygomis gyveni dabar?
– Dirbu 5 dienas per savaitę, mano praktika apmokama, ir 2 dienas lankausi paskaitose. Nors kol kas gaunu minimalų atlyginimą, bet viso to užtenka. Užteko net ir prieš gaunant stipendiją – susimokėdavau už studijas, maistą, transportą ir dar išlėkdavom kur su draugais. Laimėjęs stipendiją esu motyvuotas, labai stengiuosi.
– Ar džiaugiesi atvykęs į Sidnėjų ir pasirinkęs šefo studijas?
– Taip, paskaitos labai įdomios, daug naujų dalykų. Vėlgi stengiuosi nenuleisti kartelės – juk mokausi iš geriausių. O Sidnėjus man labai patinka, tiek daug čia visko. Su draugais jau buvome nuvykę į Kanberą, Džarviso įlanką, visur labai gražu. Savaitgaliais stengiamės pamatyti ką nors naujo.
– Koks pirmasis Australijos įspūdis?
– Galvojau, kad bus baisu. Laukiau ir norėjau. Vos atvykęs nuvažiavau pamatyti paplūdimio. Buvo keista gruodžio mėnesį būti paplūdimyje, kai taip karšta. Vėliau keliavau į miestą apžiūrėti naujų vietų.
– Kokie tavo ateities planai?
– Kol kas stengsiuosi kuo daugiau išmokti, o vėliau greičiausiai reikės dar patobulėti, kad galėčiau atidaryti savo restoraną.
– Ką patartum atvykstantiems į Australiją?
– Negalvokit, kad bus lengva, bet stenkitės, ir viskas bus gerai. Nepamirškite pasimėgauti gyvenimu Australijoje.
„Martinas jau daugiau kaip pusmetį gyvena, studijuoja ir dirba Sidnėjuje. Perspektyvos, atsivėrusios Australijoje, skatina stengtis tapti profesionalu, nesvarbu, ką darai“, – teigia „Svajonių Australija“ agentūros įkūrėjas Artūras Mickus. Informaciją apie galimybes studijuoti, dirbti ar keliauti Autralijoje rasite www.svajoniuaustralija.lt
