Viskas buvo labai spontaniška: apsispręsti dėl skrydžio padėjo prieš mėnesį žiūrėtas filmas „Traukinių žymėjimas 2“ ir beprotiškai pigūs bilietai į Škotijos sostinę Glazgą iš Palangos. Tiesioginiai skrydžiai pirmyn–atgal žmogui kainavo vos 10 eurų.
Esu pietų kraštų mėgėja: Ispanija, Portugalija, saulė, jūra ir vėjas – mano atostogų komponentai. Tad Škotija nebuvo svajonių sąraše.
Vis dėlto bilietus nusipirkau. Jau iš karto suplanavome nelikti Glazge ir su traukiniu judėti link Edinburgo – bent jau tą jūrą pamatyti. Nors ir Šiaurės. Taigi, iš anksto nusistatymų neturėjau jokių: džiaugiausi artėjančia pigia kelione ir paslapčia prašiau Škotijos dangaus mūsų pagailėti – nedovanoti lietaus.
Skrydis iš Palangos oro uosto – smagi atrakcija. Aišku, gyvenantiems Vilniuje, jis nėra patogus, o ir kainuoja galų gale daugiau nei visa kelionė į Škotiją.
Bet praleisti naktį dar sezono (skridome gegužę) neužpildytame Lietuvos kurorte ir „užsidėti pliusiuką“ Palangos oro uoste buvo smagu.
Pačios kelionės daug neplanavome. Porai naktų užsisakėme nakvynę Edinburge ir užsirašėme nakvynės vietos adresą. Tad Palangoje teko degančiomis akimis ieškoti banko, nes likus porai valandų iki skrydžio supratome, kad juk ne visur tie eurai yra nacionalinė valiuta!
Beje, škotiški svarai (taip, egzistuoja ir tokie) yra pakeičiami mums visiems puikiai pažįstamais svarais.
Prieš kelionę reikėtų prisiminti ir tuos nuostabius angliškus elektros lizdus bei nepatingėti savojo adapterio paieškoti namų stalčiuose (juk visi turime bent po vieną). Nes Škotijoje šis malonumas gali kainuoti nuo 3 iki 6 svarų.
Taip pat prisiminkite jų dvigubus vandens čiaupus – bus mažiau burbėjimo atvykus.
Besiruošiant pirmajam pokalbiui su vietiniais škotais, patreniruokite savo ausų būgnelius. Taip, suprasti, ką jie šneka, yra itin sudėtinga: atrodo visas kūnas įsitempia gaudydamas garso bangas. Nors visada galite, kad ir šimtą kartų sakyti: „Sorry? Sorry? What? Sorry?“. Škotai pasirodė nepaprastai draugiški žmonės, kurie nepatingės pakartoti tai, ką sakė (o tu nesupratai).
Lietus? Koks dar lietus!
Nežinau, ar mano maldos padėjo, bet į Škotiją atvežėme saulę ir karštį. Gerinome net Palangos rekordus. Gegužės pabaigoje Edinburge buvo 28 laipsniai šilumos. Škotai sakė, kad to nematė bent 50 metų.
Labai keista, nes dabar mintyse pagalvojusi apie Škotiją prisimenu nuo karščio ištinusias kojas ir prakaitu smirdančius marškinius. Taigi, oras buvo nuostabus.
Tačiau ne tik jis maloniai nustebino. Edinburgas paliko pigesnio ar bent jau vienodų kainų, kaip Vilniuje, miesto įspūdį. Miesto dydis irgi priimtinas vilniečiui – visur kuo puikiausiai nukeliausite pėstute.
Vienas už kitą gražesni saulėlydžiai ir „VIP“ vietos stebėti juos
Mieste pilna senovinių pastatų: pilis, bažnyčios alsuoja viduramžiais ir, jei ne žmonės ar reklamos, primenančios kokiame amžiuje gyvename, galėtum kuo puikiausiai pasijusti grįžęs į senuosius laikus.
Miestas įsikūręs prie Šiaurės jūros, apglėbtas jos įlankos, apsuptas kalnais. Pačiame miesto centre nuo Edinburgo pilies kalvos atsiveria nuostabi panorama, taip pat nuo Kaltono kalvos galima stebėti nuostabius saulėlydžius į kalnus.
Tačiau kartą užlipus ant Artūro kalvos viskas nublanksta. Patikėkite, iš čia vaizdas nerealus. Neįtikėtinas! Tai atperka ir nuperka visą kelionę į Edinburgą.
Atrodo, sėdėtum ir žiūrėtum amžinai.
Žmonių, lipančių kartu palydėti saulės, taip pat nemažai, bet atmosfera smagi. Saulei pasislėpus už kalvų ją palydi „žiūrovų“ plojimai.
Taigi, miestas kelių dienų kelionei yra idealus: visur nukaksite pėstute, o vakarais galėsite pasimėgauti pribloškiančiais saulėlydžiais.
Tiesa, Edinburgas garsėja ir savo galerijomis, menu, tad leidžiant čia laiką ilgėliau taip pat nenuobodžiausite.
Vietoje paplūdimio – apsipirkimas prekybos centruose
Patarsiu: neapsigaukite su paplūdimiu, esančiu visai šalia miesto centro, skambiu pavadinimu „Portabelo“, nes ten nieko labai įspūdingo. Palangos paplūdimiai geresni ir švaresni.
Tačiau įdomumo dėlei galima pavažiuoti keletą sustojimų nuo miesto centro ir pasižvalgyti. Na, o jei netyčia turite dar vieną kitą laisvą valandėlę, ją galima išnaudoti ir užsukant į prekybos centrą. Ne paslaptis, kad škotai, kaip ir britai, turi keletą pigių drabužių tinklų, kuriuose, nemeluoju, visam vasaros sezonui įsigysite rūbų už keliolika eurų.
Man asmeniškai Edinburgas paliko itin draugiško, saugaus, švaraus, apsupto gamtos ir gražių žmonių miesto įspūdį, į kurį tikrai norėčiau grįžti dar ir dar kartą. Tikiuosi, ir tuomet nelis, tad stereotipiškas lietingos Škotijos įvaizdis nepasitvirtins.