Tiek laiko neprireikė – balandį pradėję savo kelionę per keturis mėnesius pakeleivingomis mašinomis Algirdas ir jo draugė Olga Koskarova išmaišė 14 Europos šalių. Per visą kelionę jie įveikė maždaug 11 000 km.
„Mūsų kelionė prasidėjo balandžio 14 d. Marijampolėje. Iki to laiko niekada nebuvome keliavę autostopu. Tačiau iš karto sau pasakėme, kad turime tikslą aplankyti kuo daugiau miestų išleisdami kuo mažiau pinigų.
Nuo to laiko jau aplankėme 30 didžiausių ir gražiausių Europos miestų Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Monake, Italijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Ukrainoje“, – pasakojo Algirdas.
Išskirti vietas, kurios paliko didžiausią įspūdį, sunku – kiekvienas jų ypatingas.
„Granada, Monakas, Venecija, Budapeštas – tikriausiai tie miestai, kurie užbūrė. Tačiau labiau nei miestai patiko Ispanijos kaimų kaita, einant Švento Jokūbo keliu.
Su juo susijusi viena įdomi istorija – likus mėnesiui iki kelionės aš pamačiau kino filmą „Kelias“ ir garsiai pasvajojau, kad norėčiau nueiti šį kelią. Svajonė greit išsipildė, nors iki tol niekada nebuvau nei girdėjęs, nei galvojęs apie tokias vietas“, – pasakojo pašnekovas.
Kantrybė, kantrybė ir dar kartą kantrybė
Daug metų keliaujantys autostopininkai moka puikiai planuoti savo keliones, tad išvengia daug netikėtumų. Algirdui ir jo draugei ši kelionė per Europą autostopu buvo pirmoji. Nieko keisto, kad teko patirti įvairių situacijų.
„Mums sekėsi: pradėję tranzuoti sušalome – lauke stovėjome apie 2 val. Tačiau sustojęs vairuotojas mus iš karto nuvežė 1000 km – tiesiai į Berlyną.
Dienai buvome nutarę skirti ne daugiau nei 10 Eur abiems, tačiau laikytis šios taisyklės buvo sunku. Kartais išleisdavome 30 Eur, o kartais net tris dienas pavykdavo neišleisti nė euro!“, – pasakojo Algirdas.
Kaip ir visi tranzuotojai, kelionės metu jiedu dažniausiai nakvojo palapinėje. Kelioninėje viryklėje šildydavosi maistą – daugiausia kruopas ir makaronus.
Pašnekovas įsitikinęs, jog keliaujant autostopu reikia pamiršti išdidumą ir priimti „dovanas“ – neretai pavežę žmonės pasiūlo ne tik nakvynę, bet ir pamaitina, o kartais – įduoda pinigų „ateičiai“.
„Pietumis buvome pavaišinti ne kartą. Viena amerikiečių pora davė 20 Eur“, – pasakojo vaikinas.
Jis neabejoja, jog autostopas – viena geriausių patirčių gyvenime. Žinoma, kantrybės taip keliaujant reikia turėti ne vieną maišą.
„Sunkiausia būdavo laukti mašinos, kuri paims. Kartais nereikėdavo laukti nė minutės, bet, pavyzdžiui, Prancūzijoje niekas nestojo net 15 val.”, – pasakojo Algirdas.
Dar vienu išbandymu jis vadina dušą, tiksliau tai, kad neretai net keletą dienų neturėdavo kur nusiprausti.
„Kadangi hosteliuose nakvodavome retai, o vasara pietuose buvo ypač karšta, dažniausiai prausdavomės upėse ar degalinių tualetuose“, – sakė keliautojas.
Su mergina keliauti lengviau
Šie ir kiti nemalonūs potyriai jau beveik pasimiršo. Kur kas giliau įsirėžė ypatingi susitikimai, pavyzdžiui, su dvasininku, kuris porą palaimino. „Tai buvo 1000 km piligriminis žygis Šv. Jokūbo keliu. Jame dalyvavo žmonės iš viso pasaulio ir mes buvome to dalimi – kartu ėjome, nakvodavome vienuolynuose, čia gaudavome maisto. Patirtis neįkainojama“, – sakė Algirdas.
Tokios kelionės tikrai ne kiekvienam ir nė iš tolo neprimena atostogų – juk ant pečių tempiesi 25 kg sveriančią kuprinę ir praktiškai niekada nežinai, kur nakvosi, įsitikinęs jis.
„Nežinojimas, kur naktį padėsi galvą, kartais vargindavo“, – prisipažįsta Algirdas.
Tiesa, kaip ir dauguma keliautojų jiedu neretai naudodavosi Couchsurfing'o bendruomenės paslaugomis – taip rasdavo nakvynę svetingų nepažįstamųjų namuose.
Tokios kelionės tikrai ne kiekvienam ir neprimena atostogų – juk ant pečių tempiesi 25 kg sveriančią kuprinę ir praktiškai niekada nežinai, kur nakvosi.
Porą savaičių teko padirbėti Katalonijos kalnuose, Ispanijoje, esančiame ūkyje, kur prižiūrėjo arklius. Helpx.net organizacija už šias paslaugas savanoriams suteikia nakvynę ir maistą.
Ar nesigaili, kad į kelią leidosi ne vienas, o su drauge? Algirdas tvirtina, jog tikrai ne.
„Tranzuoti su mergina daug lengviau, nes vairuotojai kitaip žiūri – mažiau bijo. Tiesa, pati kelionė merginai turbūt didesnis išbandymas nei vyrui. Jie labiau įpratę gyventi be patogumų ir įveikti didesnius atstumus“, – sakė vaikinas.
Šios kelionės įspūdžiais tebegyvenantys Olga ir Algirdas neabejoja, jog ši kelionė buvo pirma, bet ne paskutinė. „Mums dar tik 25-eri, tad turime daug laiko keliauti“, – sako jie.
Šiuo metu Danijoje dirbantis Algirdas jau planuoja kelionę autostopu po Aziją.
„Keliavimas tranzuojant padeda atsakyti į esminį klausimą: ko nori iš gyvenimo. Taip pat išmoko džiaugtis smulkmenomis ir džiaugtis kiekviena nauja diena“, – sako vaikinas.
