Sėdame į „AirAsia“ lėktuvą ir skrendame 2 valandas iki Javos salos miesto Džokjakartos (Yogyakarta). Miestas įsikūręs geografiškai patogioje vietoje, tad iš čia lengvai pasiekiamos įspūdingo grožio šventyklos, Merapio ugnikalnis ir kiti lankytini objektai. Nusprendžiame apsiriboti miestu ir šventyklomis, tad mieste apsistojam vos dviem naktims, rašo „Kelionės planas“.
Dar planuojant kelionę žinojome, kad Džokjakarta nėra labai populiarus miestas tarp europiečių turistų, tad kaip ir neturėtume nustebti, kad jų čia beveik nėra. Vis dėlto tikrai nesitikėjome mieste sutikti tiek europiečių, kad juos galima būtų suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Pats miestas itin orientuotas į vietinius, tad tarptautinių ženklų čia beveik nėra, užtat vietiniai turi savo „McDonald's“ (tiesiog panašus į kebabinę kioskas), savo CFC (KFC atitikmuo) ir drabužių parduotuvę ZAARA (primena tuos visus bajerius su „Abibas“ ir t.t.). Pasivaikščiojimui yra viena pagrindinė Malioboro gatvė, tačiau joje beveik nėra ką veikti, o ir pereiname ją vos per keliasdešimt minučių. Beje, įdomu ir tai, kad bankomatą surasti čia taip pat nėra labai jau lengva užduotis.
Kadangi europiečių čia labai mažai, visur sulaukiame labai daug dėmesio – pradedant nuo to, kad absoliučiai visi spokso į tave, ir baigiant tuo, kad ant kiekvieno kampo nori su tavim pasidaryti asmenukę. Taigi – atvyksti pažiūrėti egzotikos, o staiga pats tampi egzotika. Pirmaisiais kartais atrodo visai smagu, tačiau, daugiau laiko leidžiant mieste, tai tikrai pradeda varginti. Ypač kai šeimai neužtenka vienos nuotraukos, ir kiekvienas jos narys nori atskiros.
Kavinių ir barų čia taip pat beveik nėra, tad nemažai laisvo laiko praleisdavome ir savo viešbučio bare. Pačiame mieste lankytinų objektų nėra labai daug. Aplankėme 18 amžiaus Taman Sari vandens rūmus, kurie ankščiau priklausė Džokjakartos sultonatui ir tarnavo kaip karališkieji sodai, bei Sumur Gumuling požeminę mečetę.
Į Džokjakartą atvykome vedini tikslo aplankyti dvi pagrindines Javos salos šventyklas. Viena iš jų – Borobudūras. Tai didžiausia budistų šventykla Pietryčių Azijoje, pastatyta VIII amžiuje Javos salos džiunglėse.
Dienos turui pasirinkome vieną kompaniją dar prieš išvykstant iš Lietuvos. Nustebino, kad aplankyti objektus aplink Džokjakartą kainuoja daug. Žmogui bilietas į objektą kainuoja po 25$ – Pietryčių Azijoje tai yra tikrai brangu.
3:30 nakties sėdame į gido automobilį ir pajudame link šventyklos. Sako, kad gražiausia šventyklą aplankyti kylant saulei, tad atvykstant dar tamsu. Nors dieną karštis yra tikrai didelis, pirmą kartą Azijoje paryčiais vis dėlto teko užsivilkti megztinį. Bilietais gidas pasirūpino iš anksto, tad dėl to sukti galvos netenka. Gauname po žibintuvėlį ir keliaujame šventyklos link.
Kiek paėję jau matome iš „Instagram“ tinklo puikiai pažįstamą šventyklą. Užlipame į aukščiausią tašką ir laukiame saulėtekio. Tiesa, skirtingai nuo pačios Džokjakartos, čia pilna europiečių turistų, tad nebesijaučiame egzotika vietiniams. Žmonių tikrai nemažai, visi karstosi, kur tik įmanoma, nepaisydami draudžiančių lipti ar sėdėti ženklų. Deja, su oru mums nelabai pasisekė ir, vos pradėjus švisti, supratome, kad saulės nušviestos šventyklos pamatyti nepavyks. Kaip sakė gidas – vakar oras buvo tobulas, tad ir užtaikyk gi tu taip.
Nepaisant visko, džiaugiamės aplankę šį įspūdingą objektą. Gražiname žibintuvėlį ir už tai gauname po skraistę dovanų. Į bilieto kainą, pasirodo, įtraukti ir švediško stalo tipo pusryčiai, tad pasistiprinę keliaujame į kitą šventyklą.
Prambananas – tai didžiausias Pietryčių Azijoje hinduistinių šventyklų kompleksas. Šventyklos pastatytos apie 850 metus. Dar nespėję įžengti į teritoriją, jau esame užpuolami krūvos vietinių moksleivių ir, kad ir kaip bandome pasidaryti savo asmenukę prie šios šventyklos prieigų, vis turime papozuoti ir kartu su vietiniais. Taip išsirikiuoja eilė norinčių (rimtai!), tad nusprendžiame mesti šį užsiėmimą ir skubiai pasišaliname toliau.
Pati šventykla atrodo įspūdingai, tačiau nėra labai jau didelė, tad apžiūrėti viską pavyksta gerokai greičiau nei Borobudūrą. Nors Borobudūro šventykla paliko didesnį įspūdį, vis dėlto, jei reikėtų rinktis antrą kartą – apsilankytume abiejose.
Turėjome tikslą apžiūrėti kiek kitokią Indoneziją, ir ši trumpa pažintis su Javos sala ir Džokjakarta išėjo smagi kelionės stotelė. Kažkur internete dabar sklando mūsų asmenukės su nepažįstamais vietiniais… įdomu, su kokia grotažyme jas įmanoma surasti.
Daugiau įspūdžių iš kelionių rasite:
Tinklaraštis: https://kelionesplanas.lt/
Facebook: https://www.facebook.com/kelionesplanaslt
Instagram: https://www.instagram.com/kelionesplanas
