Tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ savaitgalį pristatydamas savo knygą L.Dapkus teigė, kad ji nėra dar viena kelionių knyga, kurioje aiškinama, kad reikia sukti į dešinę arba pateikiama 10 vietų, kur geriausia pamatyti saulėlydį. „Tai knyga, kurioje kitaip keliami klausimai ir kitaip ieškoma atsakymų, todėl ir knygos antraštė yra apsirūkiusi“, – susirinkusiems klausytojams sakė jis.
L.Dapkus yra aplankęs daugiau nei 70 pasaulio valstybių, bet pripažino skeptiškai žvelgiantis į šį smeigtukų ant pasaulio žemėlapio skaičių. „Tai tuštybės skaičius, – sakė jis. – Kai buvau ne visai brandus keliautojas, man buvo labai svarbu juos įsmeigti – matyti, kiek jau įveikta, kiek dar liko. Gražiai atrodo, nieko čia blogo. Bet man atrodo, kad jis niekur nevedantis.“
Knygos autorius prisiminė neseniai per žiniasklaidą nuvilnijusią naujieną, kai viena jauna mergina paskelbė per metus aplankiusi visas pasaulio valstybes. „Tikrai buvo pašėlusi kelionė, bet tai tikriausiai neturėtų būti keliavimo pavyzdys. Nėra verta šitiek išdeginti aviacinio kuro ir savo neuronų tam, kad pamatytum visas šalis. Kai kuriuos jų yra labai panašios, gal geriau būkite vienoje ir supraskite ją, patirkite geriau“, – siūlė kelionių vadovas.
Kelionės – kančia
Natūraliai knygos kitoniškumas kyla iš to, kad šiais laikais jau turbūt nieko nebenustebinsi, kad keliauji – kelionėmis reikia stebinti patį save, o ne kitus. Gal visa tai ir paradoksalu, anot L.Dapkaus, visuomenėje, kuri yra ištrūkusi iš okupacijos narvo. Dabar gyvename gausos metu, tačiau kartu yra ir nerimo amžius.
„Pasaulis beprotiškai štampuoja daiktus, kurių mums nereikia, užgrūsdamas visas tuščias erdves daiktais, kurių mums gyvenime ir apskritai niekada galbūt neprisireiks, apie kuriuos mes net nežinom, kad mes jų norim – kol reklamos industrija mūsų neužnorina..., – kalbėjo L.Dapkus. – Tuo pat metu egzistuoja ir nerimas, kuris mus lydi nepriklausomai nuo to, kiek gauname pinigų, kaip toli nuvykome ir kiek apdovanojimų už geriausią veiklą gavome.“
Pastarąjį dešimtmetį psichologinės sveikatos specialistai dažnai kalba apie nerimo epidemiją, kuri tapusi kone neišvengiama mūsų vakarietiškos kultūros dalimi. Ir nors jam užvaldžius gali sutrikti net sveikata, lengvas nerimas ir stresas visgi kūnui gali duoti naudos – tiek fizinės, tiek psichologinės.
Specialistai aiškina, kad lengvas nerimas padeda susitelkti, spręsti problemas, net yra naudingas – mažina mirties riziką. Nerimas, anot L.Dapkaus, dažnai gali būti ir viena priežasčių, kuri verčia žmones judėti – „pakilti, skristi, ieškoti prasmės kažkur kitur arba gal net bėgti nuo savęs“.
Į gyvenimo teikiamą malonumą L.Dapkus žiūrėjo filosofiškai ir priminė Viktoro E.Franklo žodžius – tik per kentėjimą ir kančią atsiranda prasmė. Dėl to ir savo knygoje autorius nerašė vien tik apie malonius įspūdžius keliaujant.
„Tai, kas nutinka kelionėse ir mums atrodo nelabai gerai, ko gero kartais pasirodo, kad tai buvo didžiausia vertė iš kelionės, nes jeigu nuvyksti ir vaizdas tik toks – pliažas, baseinas, smėlis, kolibriai ir tukanai vienam kadre, ir taip yra antrą dieną, trečią, ketvirtą... Ir grįžti, tavęs klausia – „Na, kaip?“. Na, gerai, – gūžtelėjo pečiais L.Dapkus. – Bet jeigu kažkas tokio nutinka, kelionės tampa šiuo tuo daugiau.“
Kita vertus, įdomus ir pats angliškas žodis „travel“. Keliautojas paaiškino, kad jo šaknys – senajame prancūziškame žodyje, kuris reiškia kankinimą, kančią. Logiška – senovėje žmonėms kelionių metu kildavo daug pavojų, o dažnai vykdavusios piligriminės kelionės būdavo išties sudėtingos.
„Aš galvoju, kad čia yra didelė prasmė, nes mes kai išvykstame į kelionę, pasiryžtame kančiai, kad patirtume nušvitimą. Pasiryžtam skirsti ekonomine klase kartais 25 valandas, jeigu nori skirsti į Naująją Zelandiją... Tie, kas organizuoja tokius skrydžius, galėtų nesunkiai dirbti inkvizicijoje, nes žino, kaip mus priversti kentėti. Tuo viskas dar nesibaigia. Reikia dar persukti laikrodį kokia 12-a valandų. Tada pradeda bėgti iš nosies kraujas, nes ten yra labai sausa. Ir tada galvoji – ką aš čia dabar darau? Bet atsakai, kad pats to norėjau. Norėjai kančios, kad patirtum kažkokį prasmės momentą, nes visa tai praėjus atsiranda dalykai, iš kurių gali parašyti knygą arba bent jau papasakoti smagių istorijų“, – kalbėjo L.Dapkus.
Tie, kas organizuoja skrydžius lėktuvais, galėtų nesunkiai dirbti inkvizicijoje, nes žino, kaip mus priversti kentėti.
Įdomias išvadas apie keliavimo prasmę galima darytis ir iš žodžio „tourism“ šaknų – jis kilęs nuo prancūziško žodžio, reiškiančio apvalų bokštą. „Viso turizmo prasmė – keliauti iš taško A į tašką B, bet grįžti į A. Kitaip tariant – apkeliauti ir ratu. Atrodo, visiška beprasmybė – išvykti tam, kad sugrįžtum. Kas iš to? Pinigai išleisti, sveikata pašlijusi, gal dar ir kokia liga prikibusi. Bet praeina kiek laiko, ir vėl norisi save kankinti šitais visais būdais“, – kalbėjo knygos autorius.
Dabar tos pirmosios kankinančios piligriminės kelionės adaptuotos, paverstos malonumu. „Bet esmė nepasikeitusi – mes blaškomės tam, kad surastumėme kažkokią prasmę kasdienybėje“, – savo požiūrį dėstė jis ir priminė autoriaus Tahiro Shaho žodžius – tik judant laike ir erdvėje atsiranda idėjos.
Knyga – per du mėnesius, penkiose šalyse
Keliautojas prisipažino, kad postūmis knygai buvo artimųjų spaudimas, kurie jam tiesiai šviesiai sakė – „baik išsidirbinėti ir parašyk knygą, o ne surašyk į feisbuką ar straipsnius“.
„Idėja kilo labai keistomis aplinkybėmis – miegant. Susapnavau pavadinimą, kuris gimė iš siužeto – mane povandeniniame nuskendusiame laive visą naktį vaikėsi žuvis“, – pasakojo autorius. Susapnavo ne tik knygos pavadinimą, viršelį, bet ir struktūrą – skyrius, net kai kuriuos pavadinimus jiems. „o tada viską užpildyti turiniu – juokų darbas“, – lyg juokais, lyg rimtai sakė L.Dapkus.
Pasiryžęs darbui, jis pats susikūrė naują stresinę situaciją – pasižadėjo darbą pabaigti per du mėnesius. Būtent norėdamas atsisakyti bėgimo gyvenime, L.Dapkus buvo palikęs darbą redakcijose, bet dabar sakė supratęs, kad visgi stresas yra jo dalis. „Nuolat kuriu situacijas, kad reikėtų suspėti ką nors padaryti – pasiimu keturis, penkis darbus, kad palaikytų mane plaukiantį, – prisipažino jis. – Yra indėnų posakis – tik negyvos žuvys plaukia pasroviui. Plaukti pasroviui gal ir faina, bet nelabai gyvybinga.“
Tad L.Dapkui knygą teko rašyti neatidėliojant ir neleidžiant sau surasti pasiteisinimų – per dieną užsibrėžė parašyti po tris noveles. Knygos puslapiai kurti penkiose šalyse (Namibijoje, Botsvanoje, Zimbabvėje, Madagaskare ir Lietuvoje) teko už tokį įsipareigojimą ir sumokėti nemenką kainą sveikatos prasme. „Nereikia rašyti knygos palapinėj, kai yra 41 laipsnis ir dar būnant apsinuodijus, – prisiminė autorius. Bet net ir tokiomis aplinkybėmis jis parašė skyrių apie Italiją.
Plaukti pasroviui gal ir faina, bet nelabai gyvybinga.
Kodėl knygos pavadinime – žuvis ir raktas? L.Dapkus pasakojo, kad jam gyvenime labai patinka simboliai. Štai žuvis žmogui yra labai svarbi, pradedant krikščionybe, praryto Jono istorija, E.Hemingway'aus knyga „Senis ir jūra“, baigiant horoskopo ženklu. L.Dapkaus knygoje žuvis kitokia – ji vis praplaukia skyriuose, taip susiedama istorijas skirtinguose pasaulio kampeliuose.
„Man labai patinka daina iš E.Kusturicos filmo „Arizona dream“, kurią dainuoja Iggy Popas, – prisiminė knygos autorius. – Jis dainuoja apie žuvį, kuri žino viską, todėl nešneka ir negalvoja. Galime gal pasimokyti – turėtume kartais išjungti mintis galvoje, negalvoti ir tuomet viską žinoti. Bet labai mažai tokių momentų gyvenime yra.“
O raktas pavadinime – tai tarsi idėja, kad kiekvienas galės atrasti sau raktą vienoje ar kitoje novelėje. „Senasis simbolis reiškia, kad yra kažkur ir spyna, kad mes turime galimybę atidaryti duris, kurios skiria šį materialų pasaulį nuo nematerialaus, nelaisvę nuo laisvės. Raktas yra ir saugumas, nes gali užrakinti tai, kas tau svarbu – mašiną, turtą, sandėliuką, jachtų pašiūrę. Įsidėti raktą į kišenę ir nešiotis su savimi tarsi savo pasaulio dalį“, – aiškino L.Dapkus.
Kaip įveikti skrydžių baimę ir kiti patarimai
Keliauti gali būti elementariai baisu ne vien tik dėl išėjimo iš savo komforto zonos, bet ir dėl skrydžio baimės, kuriai L.Dapkus skiria dėmesio savo knygoje. „Man ji tiesiogiai siejasi ne tik su baime mirti, bet ir su baime apskritai gyventi“, – teigė autorius ir pasidalijo patarimu, kuris padeda pakeisti požiūri į bet kokią baimę. Turi pakeisti mąstymą – ne būti susinervinęs, o būti susijaudinęs (angl. excited).
„Jeigu virpa kojos ar pila prakaitas, jeigu rankos šąla, nes lėktuvas dabar skrenda 11 km aukštyje, ir jį pašėlusiai purto, galbūt reikia žiūrėti į tai ne į kaip mane ištikusį stresą, o žvelgi kitaip – kad mane tai jaudina, kad aš gyvenu, kad tai liudijimas, jog kažkas vyksta mano gyvenime. Yra labai gerai gyvenime apskritai ką nors jausti – tai tikriausiai ir yra prasmė gyvenimo“, – patarė L.Dapkus.
Nors jo kelionių knyga nėra tradicinė, tačiau joje skaitytojai ras ir daug praktiškų patarimų – paskutiniai keliasdešimt puslapių skirti informacijai apie tas šalis, kurios minimos „Žuvyje, kuri supainiojo duris“.
„Adventur“ jis pasidalijo ir keletu naudingų patarimų, kaip savarankiškai planuotis keliones. Esminis – naudokitės visais įmanomais šaltiniais, pradedant profesionalų patarimais, kelionių knygomis ir įvairiais interneto įrankiais.
Yra labai gerai gyvenime apskritai ką nors jausti – tai tikriausiai ir yra prasmė gyvenimo.
Pavyzdžiui, jeigu žiūrite kelionės vietą per „Google maps“, įsijunkite ir „Google Earth“ – tuomet bus galima pamatyti reljefą, ar prie jūsų viešbučio nestovi kokie nors dideli garažai, netgi galėsite matyti paplūdimį – ar jis akmenuotas, ar smėlėtas. „TripAdvisor“ žiūrėkite visų pirma į blogus atsiliepimus – jie geriau nusako tikrąją situaciją. „Jeigu žmogus rašo, kad buvo tik trijų rūšių kompotas, ir dėl to tai yra baisus viešbutis, tai turbūt ten nėra nieko baisaus“, – patarė L.Dapkus.
Dabar esame įpratę fotografuoti viską ir be perstojo, bet keliautojo nuomone, fotografija yra „dviveidis padaras“. „Pagalvokite kartais, ar tikrai norite akimirką, kuri jūsų gyvenime tęsis labai trumpai, pamatyti per ekrano skystuosius kristalus, ar norit savo akimis pamatyti, kaip išsiveržia geizeris arba kaip sklendžia kondoras“, – rekomendavo savo fotografijos prasmę įprasminti L.Dapkus.
Dabar „Instagrame“ tikriausiai bet kokiam vaizdui rasite tūkstančius žymiai profesionalesnių ir įspūdingesnių nuotraukų, tad aktyvus keliautojas rekomenduoja kreipti dėmesio daugiau į detales – tarkim, į nuotrauką stengtis įtraukti simbolius, kurie buvo svarbūs būtent tavo kelionei. Arba – įduokite fotoaparatą vaikui. „Vaikas kelionėje yra palaima. Gali būti ir prakeiksmas, kai kas sako, bet tiesiog nereikia jam duoti daug šokolado ir nelaikyti uždaroje erdvėje. Duokit jam įspūdžių ir fotoaparatą – vaikas labai įdomiai fotografuoja. Kaip nors iš apačios, iš kitos perspektyvos, pastebės kitus dalykus“, – patarė L.Dapkus.