Aš pats praėjusią vasarą Krokuvą aplankiau po dvidešimties metų pertraukos, todėl iš esmės jaučiausi kaip niekada nelankytame mieste, nes iš vizito prieš dvidešimt metų atsimenu tik neryškius epizodus. Be to, tada buvau labai jaunas ir galvoje vėjai švilpavo. Dabar galvoju, kad tuomet nieko apart vėjų galvoje ir neturėjau apskritai.
Ilgas nesilankymo Krokuvoje laikotarpis didele dalimi buvo nulemtas fakto, kad Krokuva yra toli. Nesu tolimų kelionių mėgėjas, todėl į keliolikos valandų sėdėjimą automobilyje ar autobuse visad žvelgiau kaip į katorgą. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Krokuvą niekada nebuvo ir dabar nėra, o susisiekimas su Europa traukiniu yra vertas atskiros temos, kurios, kad ir kokia plati ji bebūtų, paskutinė išvada vis tiek užsibaigs apibūdinimu „apgailėtina“. Kai dirbtinis intelektas netrukus dirbs už mus mūsų darbus, mes vis dar negalėsime pasiekti savo artimiausios kaimynės traukiniu.
Artimiausios kaimynės sąvoką čia taikau ne tik atstumo, bet ir daugybės kitų niuansų, tokių kaip charakterio, mentaliteto, istorinio ir šiuolaikinio pasaulio supratimo prasme. Tamprūs ryšiai su Lenkija užsimezgė dar kai kunigaikštis Jogaila, suviliotas saldžių pažadų, dovanų ir Lenkijos karūnos, nusprendė paversti Lietuvą amžina Lenkijos vasale arba jaunesne ir kvailesne seserimi.
Kai dirbtinis intelektas netrukus dirbs už mus mūsų darbus, mes vis dar negalėsime pasiekti savo artimiausios kaimynės traukiniu.
Nors jo pusbrolis Vytautas Didysis šiam sprendimui atkakliai priešinosi ir jo įgyvendinimą nukėlė ilgam, finalas vis tiek toks buvo toks, kokį suplanavo karalius Jogaila. 1569 m. Liublino unijos aktu mūsų valstybės tapo viena – Abiejų Tautų Respublika, o šios temos herojus Krokuvos miestas dar spėjo pabūti mūsų bendros valstybės sostine. Neilgam, tiesa, nes sostinė greitai buvo perkelta į Varšuvą.
Taigi, kad ir kaip šiuolaikiniai susiraukėliai apmaudautų, savanoriška Lietuvos ir Lenkijos santuoka tęsėsi gerokai ilgiau nei vėliau sekęs intymus priverstinis ryšys su carine Rusija ir Sovietų Sąjunga. Galbūt būtų tęsęsi ir amžinai, jei ne rytinio kaimyno nesivaldymas, kas čia žino. Būtent dėl ilgo gyvenimo vienoje valstybėje, su visa pagarba mūsų ne taip seniai broliais tapusiems latviams, lenkus vadinu artimiausiais kaimynais ir dar didesniais broliais.
Na, o Krokuvoje Lenkijos sąsają su Lietuva, žinoma, labiausiai simbolizuoja Vavelio pilyje besiilsintys karaliaus Jogailos palaikai. Tiesa, kad ir kaip bebūtų gaila, lenkai faktą, kad Jogaila buvo lietuvis, stengiasi nutylėti, nes o kam čia reikia tos reklamos.
Grįžtant prie susisiekimo su Krokuva, tai pasirodo, kad jis gali būti netgi visai neblogas, jei pasirinksite variantą „lėktuvas plius traukinys“. Kai aš jį sugalvojau, labai nusistebėjau, kad apie tai nebuvau pagalvojęs anksčiau. Taigi, jį įgyvendindamas vieną ankstų rytą nuskridau į Varšuvą, kurioje iš oro uosto traukinuku nuvykau į vieną iš miesto stočių ir joje perlipau į greitąjį Krokuvos traukinį. Toks traukinys 300 kilometrų atstumą iki Krokuvos įveikia per 2,5 valandos, o bilietas kainuoja apie 12 eurų į vieną pusę.
Tiesa, šią kainą gauti pavyksta ne visiems. Lenkijoje traukinių bilietai pradedami pardavinėti likus mėnesiui iki kelionės. Tada ir siūlau pirkti, nes greitųjų traukinių bilietų kainos tuomet yra mažiausios. Vėliau jos sėkmingai auga kasdien. Tokio bilieto kaina kelionės išvakarėse jau bus apie 30 eurų. Medžioklė verta kainos skirtumo.
Iš Vilniaus išskridę po 9 val., apie 13 valandą mes jau buvome Krokuvoje. Įskaitant atvykimą į oro uostą valandą prieš skrydį ir neilgą laukimą Varšuvoje, kelionė truko šešias valandas. O kiek užtrunka kelionė į Krokuvą autobusu ar automobiliu? Nuo dvylikos iki penkiolikos valandų. Ir galimai dar vairuoti reikia pačiam. Ir sėdėti susisukus. Ir visą dieną sugaišti. Lėktuvas plius traukinys yra idealus variantas keliauti Lenkijoje, nes Varšuva yra šalies viduryje, ir visos Lenkijos vietovės iš jos yra pasiekiamos greitai. Reikia tik greituosius traukinius rinktis, nes yra ir siaubingai lėtai važiuojančių.
Traukiniai Lenkijoje yra labai patogūs, švarūs, pigūs ir greiti. Važiuok ir džiaukis. Tiesa, šalyje kursuoja ir išskirtinai pigūs, vos už kelis eurus iš Varšuvos į Krokuvą vežantys autobusai, bet kelionė jais trunka apie penkias valandas. Dar galima skristi į Krokuvą su persėdimu Varšuvoje, kas yra irgi labai patogu, bet čia šiek tiek jau gali įkąsti kaina, nes ne visada būna pigių skrydžio bilietų.
Na o ką galima pasakyti apie pačią Krokuvą? Ji Lenkijoje populiari. Krokuva jau aplenkė Lodzę (apie ją skaitykite čia) ir tapo antruoju Lenkijos miestu pagal gyventojų skaičių. Žinoma, pagal populiarumą, darbų pasiūlą ir atlyginimus ji neprilygsta Varšuvai ir turbūt niekada neprilygs, tačiau kitus šalies miestus Krokuva paliko toli už savęs.
Tad nenuostabu, kad ji man pasirodė puikesnė nei prieš tuos dvidešimt metų. Be to, dar gyvesnė, švaresnė, judresnė, gražesnė, dar labiau kalbanti angliškai, turtingesnė, bet vis dar stebėtinai pigi. Lankyti ją geriausia vasarą, nes visas jos žavesys labiausiai atsiskleidžia būtent tada. Ir dar labai patiko, kad Krokuvos senamiestyje yra daug mažyčių maisto parduotuvių. Tai yra nepaprastai patogu, nes užsinorėjus tiesiog atsigerti ar ledų, nereikia kėblinti toli ar specialiai prisėsti kavinėje – jų parduotuvės kainomis galima įsigyti čia ir dabar. Skaičiuoju, kiek tokių yra Vilniaus senamiestyje. Greituoju būdu suskaičiuoju dvi.
Nesileisiu į pernelyg išsamius pasakojimus, ką galima aplankyti mieste. Tokios informacijos yra pilnas internetas. Jei labai trumpai – aplankykite Vavelio pilį. Ten palaidotas Jogaila ir kiti Lenkijos karaliai.
Pasivaikščiokite po žydiškąją Krokuvą ir praleiskite vakarą senamiesčio aplinkoje. Šiltais vasaros vakarais Krokuvos senamiestis yra labai gyvas ir jaukus. Čia gausu kokybiškų barų. Kai kurie jų turi tokias gėrimų kainas, kokios Vilniaus baruose buvo dar „prie lito“. Jei nedomina barai, neturite pinigų ar yra kitų priežasčių į juos neiti – galite tiesiog sėdėti ant suolelio pagrindinėje senamiesčio aikštėje, užkandžiauti, spoksoti į besilinksminančius praeivius ir klausytis gatvės muzikantų išpildomo repertuaro.
Kitas dienas galima skirti išvykai už miesto. Visai šalia Krokuvos yra žymioji Veličkos druskų kasykla. Tai labai populiarus lankytinas objektas, tačiau nenukelkite jo lankymo paskutinei minutei, nes savaitgalių dienomis lankytojų gali laukti anšlagas. Užsidėkite laiko rezervą. O dar geriau – nusipirkite bilietą internetu. (Skaitykite daugiau: Senovinis požeminis miestas – vos už 8 valandų kelionės nuo Vilniaus)
Kita lankytina Krokuvos užmiesčio vieta yra garsi visame pasaulyje. Tai už keliasdešimt kilometrų nuo miesto esantis Osvecimo, vokiškai vadinamo Aušvicu, miestelis su buvusiomis nacių koncentracijos stovyklomis, dabar paverstomis muziejais. Tai vieta, dėl kurios didžioji užsienio turistų dalis ir vyksta į Krokuvą. Apie ją – tik Aušvicui skirtoje kelionių po Lenkiją pasakojimų apie dalyje.
