„Ateityje mielai šią nuotraukų bazę perduočiau valstybei. Galbūt Lietuva taps pirmąja šalimi pasaulyje, sukūrusia tokį fotografijų banką, kuriame bus galima rasti tūkstančių žmonių vestuvių nuotraukas“, – sako projekto autorius D.Lukas.
– Pradėkime nuo to, kada ir dėl kokių priežasčių išvažiavote į Aziją?
– Dėl visko „kalta“ mūsų jauniausioji dukra Gracija Marija (juokiasi – aut. past.). Kai mano žmona Jurgita, iki tol vadovavusi vertimų biurui ir kalbų mokyklai „Gloria lingua“, išėjo motinystės atostogų, ji daugiausia laiko praleisdavo namuose su mažąja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Azijoje keliaujanti daugiavaikė Šližių šeima: „Išleidžiame mažiau nei Lietuvoje"
Benaršant internete jai užkliuvo už akių skelbimai apie darbo pasiūlymus vokiečių kalbos specialistams. Dauguma jų siūlė darbą Vokietijoje. Bet Jurgita pastebėjo ir intriguojantį pasiūlymą mokyti vokiečių kalbos Malaizijoje.
Išsiuntė gyvenimo aprašymą, po kelių mėnesių pasikalbėjo su būsimais darbdaviais per „Skype“. Ir jau šio pokalbio metu tapo aišku, kad jai pasiūlys darbą. Taip ji tapo pirmąja mokytoja – ne vokiete, kuri Penango saloje veikiančioje Malaizijos-Vokietijos draugijoje moko vietinius vokiečių kalbos.
Jos studentai – kinai, indai, malajai, korėjiečiai, japonai. Daugumai jų Vokietija yra svajonių šalis, į kurią išvyksta studijuoti pramokę vokiečių kalbos.
Žmonai pamokų vis daugėja: dabar ji moko ne tik Malaizijos – Vokietijos draugijos studentus, bet ir vaikus valstybinėje malajų mokykloje bei privačioje tarptautinėje mokykloje.
Aš prieš kelionę Lietuvoje dirbau telekomunikacijų bendrovėje, kurios vadovai mane išleido daugiau nei 2 metams tėvystės atostogų.
Apsispręsti padėjo tai, kad Malaizijoje visą laiką vasara, temperatūra visada 25-32 laipsniai, o mes su Jurgita seniai svajojome pagyventi ten, kur nuolat šilta. Taip pat jau iš anksto žinojome, kad apsistoję Malaizijoje turėsime puikias galimybes aplankyti šalia esančias šalis.
– Kur dabar esate įsikūrę? Kaip atrodo jūsų kasdienė rutina?
– Kai Penango saloje ieškojome būsto, turėjome du reikalavimus: butas turėjo būti netoli žmonos darbo ir su baseinu kieme. Įsikūrėme gana naujos statybos butų komplekse, jis visą parą saugomas, šalia parkas su žaidimų aikštele, kieme – didelis baseinas, sporto salė, kavinė. Butas erdvus, su baldais ir kita būtiniausia įranga. O svarbiausia: žmonai iki darbo – 7 minutės pėstute.
Iš pradžių žmona dirbdavo po 3 valandas vakarais, tad didžiąją dienos dalį praleisdavome visi kartu. Vėliau jai pamokų daugėjo, o aš vis daugiau laiko praleisdavau su vaikais. Čia mane ir gelbėja tas baseinas, kuriame mažieji gali maudytis kasdien po kelias valandas.
Vaikai jau 4 metų moka rašyti, skaičiuoti, kalbėti 2-3 kalbomis (malajų, anglų, kinų). Net ir mūsų mažoji, kai pradėjo kalbėti, prabilo lietuvių ir anglų kalbos mišiniu.
Iš pradžių rūpesčių su vaikais netrūko, juk kai atvažiavome, mūsų mažajai dukrytei buvo tik pusė metų, sūnui – 3,5 metų. Šiuo metu mažoji būna su manimi namuose, o brolį iš ryto nuvedame į darželį.
Vyriausioji 12 metų dukra mokosi nuotoliniu būdu Lietuvos mokykloje. Ji taip pat lanko muzikos mokyklą, kur groja smuiku, dainuoja chore, privačiai mokosi kinų kalbos.
Darželyje, kurį lanko 3,5 metų Gabrielius Juozapas, beveik visos pamokos vyksta anglų kalba, nors jį daugiausia lanko kinų vaikai. Čia vaikai jau 4 metų moka rašyti, skaičiuoti, kalbėti 2-3 kalbomis (malajų, anglų, kinų). Net ir mūsų mažoji, kai pradėjo kalbėti, prabilo lietuvių ir anglų kalbos mišiniu.
– Žmona dirbo, o jums būti tik tėčiu neužteko. Būtent Malaizijoje ir gimė idėja apie savo projektą. Papasakokite, koks jis?
– Šalia mūsų namų yra gražus parkas, kuriame kasdien galima sutikti 1-2 jaunavedžių poras. Jaunieji čia fotografuojasi prieš vestuves – tai labai populiaru. Į vestuvių iškilmes atėję svečiai jau gali vartyti gražių nuotraukų albumus, neretai tokiomis nuotraukomis išpuošiamos sutuoktuvėms skirtos salės, prie įėjimo pastatomos žmogaus ūgio jaunavedžių fotografijos.
Stebėdami tas fotosesijas abu su Jurgita prisimindavome ir mūsų vestuves, jų nuotraukas. Buvo liūdna, kai supratau, kad neturiu jokios galimybės tų fotografijų parodyti čia sutiktiems naujiems mūsų draugams. Visos nuotraukos namuose, albume kažkur stalčiuje, kabo ant sienų.
Pačias svarbiausias gyvenimo akimirkas įamžinusios nuotraukos visiškai nepasiekiamos!
Pradėjau domėtis, kur vestuvių nuotraukas saugo kiti. Internete atlikta apklausa parodė, kad vestuvių nuotraukas beveik pusė lietuvių laiko specialiuose albumuose, kas dešimtas jas saugo bendruose albumuose, o daugiau kaip trečdalis – skaitmeninėse laikmenose.
Tačiau net 97 proc. apklaustųjų nurodė, kad mėgsta žiūrėti kitų asmenų vestuvių nuotraukas, ypač jei jos profesionalios (taip atsakė 32 proc. respondentų) arba jose įamžinti pažįstami žmonės (42 proc).
Lietuvos, kurioje žmonių mažėja, atveju, šį projektą vertinu kaip socialinį. Džiaugsiuos, jei ši idėja padės nors truputį sustabdyti gyventojų mažėjimą ir skatins kurti šeimas.
Žinoma, kai kurie vestuvių fotografai kuria savo nuotraukų svetaines, dalis porų sukuria vestuvių internetinius albumus, tačiau iki šiol nebuvo galimybės vienoje vietoje visiems susituokusiems talpinti savo vestuvių nuotraukas, pamatyti pažįstamų, draugų, bendraklasių, praeityje gyvenusių žmonių santuokų akimirkas.
Be to, rodant savo vestuvių akimirkas kitiems žmonėms vėl aplanko malonūs prisiminimai, užplūsta emocijos.
Taip išsikristalizavo nacionalinio vestuvių nuotraukų albumo idėja ir buvo sukurta platforma www.amzinaitavo.lt.
– Koks šio projekto tikslas? Kodėl jis svarbus jums pačiam?
– Šiuo projektu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į demografinę šalies situaciją, skatinti šeimų kūrimą ir stiprinti tradicinės santuokos įvaizdį. Neabejoju, kad tradicinės šeimos puoselėtojus glumina pastarojo laikmečio tendencijos pasaulyje ir kaimyninėse šalyse, kuomet tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą bandoma prilyginti santuokai, o tokiems sprendimams nepritariančių žmonių nuomonė yra paniekinama.
Peržiūrėjau neseniai merais išrinktų asmenų biografijas. Net 52 iš 60 ką tik išrinktų merų ir merių yra susituokę.
Nepaisant įsigalinčios nuomonės, ypač tarp jaunimo, kad santuoka nėra svarbi, statistika rodo ką kita: nors Lietuvoje žmonių mažėja, santuokų daugėja.
Pernai Lietuvoje įregistruotos 22 908 santuokos, tuo tarpu 2009 – 2013 metais susituokdavo nuo 18,6 iki– 21,3 tūkst. porų.
Peržiūrėjau neseniai merais išrinktų asmenų biografijas. Net 52 iš 60 ką tik išrinktų merų ir merių yra susituokę. Tik vienas jų (Jonavos meras) iki šiol nebuvo vedęs, du yra našliai, ir tik penki – išsiskyrę. Aukščiausi šalies asmenys, išskyrus prezidentę Dalią Grybauskaitę, taip pat yra susituokę.
Nuo idėjos iki projekto www.amzinaitavo.lt starto praėjo metai. Per tą laiką ieškojau partnerių, programuotojų. Galiausiai tapo aišku, kad viskas eis greičiausiai tuomet, kai idėjas pateiks vienas žmogus, o jas įgyvendins samdyti dizaineris ir programuotojas. Taip ir padariau. Į svetainę investavau asmenines lėšas.
Startas buvo džiugus, nes jau antrą dieną savo nuotraukas įkėlė viena šeima. Iš anksto žinojau, kad per mėnesį nesulauksiu tūkstančių albumų. Daugiau nuotraukų bus įkeliama, kai apie albumą žmonės ims kalbėti, vieni kitiems apie jį pasakos „iš lūpų į lūpas“.
Kai žmonės svetainėje pamatys savo bendraklasių vestuvių nuotraukas ir sau užduos klausimą: o kodėl mano nuotraukų čia nėra? Kai svetainėje bus galima išvysti ne tik šių dienų fotografijas, bet ir daug prieš kelis dešimtmečius užfiksuotų vestuvių vaizdų.
Vienas bičiulis paklausė: ar čia naujas Vyriausybės projektas, juk šis nuotraukų bankas turės istorinę vertę? Šis klausimas privertė susimąstyti. Ateityje mielai šią nuotraukų bazę perduočiau valstybei. Galbūt Lietuva taps pirmąja šalimi pasaulyje, sukūrusia tokį fotografijų banką, kuriame bus galima rasti tūkstančių žmonių vestuvių nuotraukas.
– Kaip jūs pats vertinate asmeniškų nuotraukų viešinimą internete? Ar saviškėmis dalinatės viešai?
– Šiuo metu socialiniu tinklu „Facebook“ naudojasi apie 70 proc. Lietuvos gyventojų. Dauguma jų kelia savo asmenines nuotraukas į šį tinklą, o jas mato vidutiniškai 200 – 300 jų „Facebook“ draugų.
Kai būsiu Lietuvoje ir galėsiu pasiekti savo vestuvių nuotraukas, jos tikrai atsidurs www.amzinaitavo.lt. Ten atsiras ir mano tėvų, senelių fotografijos.
Tačiau daugumos profilių privatumo nustatymai tokie, kad ir visiškai nepažįstami asmenys gali peržiūrėti šias nuotraukas.
Spėju, kad dauguma socialinių tinklų naudotojų apskritai nesuka galvos dėl privatumo nustatymo, ir jiems nei šilta, nei šalta, jei nepažįstami mato jų įkeltas nuotraukas.
Aš pats taip pat keliu asmenines nuotraukas, jei manau, kad jos gali būti įdomios kitiems. Kai būsiu Lietuvoje ir galėsiu pasiekti savo vestuvių nuotraukas, jos tikrai atsidurs www.amzinaitavo.lt. Ten atsiras ir mano tėvų, senelių fotografijos.
– Ar šis projektas yra, o gal kada nors bus darbu, duodančiu pajamas?
– Šios veiklos nevadinu darbu, jai skiriu laiką vakarais. Galima sakyti, kad tai vienas laisvalaikio būdų, tačiau turintis prasmę didžiuliam kiekiui žmonių.
Ar iš šio projekto pavyks uždirbti? Jei pavyks – bus šaunu. Jei ne – nieko tokio. Tačiau savo nuotraukas įkėlę žmonės tikrai turės naudos. Populiariausių nuotraukų savininkai vis laimės po 100 eurų.
Kai bendras albumų skaičius pasieks 100 000, vienas asmuo burtų keliu laimės 100 000 eurų. Jokios paslapties dėl prizinio fondo nėra. Nuotraukas įkėlusių asmenų profiliai tampa matomi, kai jie atlieka autentifikaciją ir sumoka simbolinį vienkartinį 3 eurų mokestį.
Tai yra garantija, kad svetainėje užsiregistravęs lankytojas įkelia nuotraukas, už kurių turinį jis yra atsakingas. Tai taip pat leidžia išvengti netikrų profilių, išgalvotų pavardžių, įstatymus pažeidžiančių nuotraukų.
– Malaizijoje esate laikinai. Kada planuojate grįžti į Lietuvą? Kas bus su projektu, kai pradėsite kasdien dirbti „normalų“ darbą?
– Į Lietuvą grįšime liepą, nors žmoną labai vilioja čia likti ilgiau, siūlo dar geresnes sąlygas. Nacionalinis vestuvių nuotraukų albumas toliau gyvuos, kad ir kur būčiau. Kiek laiko jis tęsis? Sunku pasakyti, galbūt iki tol, kol jame bus bent pusė milijono albumų.
Lietuvos, kurioje žmonių mažėja, atveju, šį projektą vertinu kaip socialinį. Džiaugsiuos, jei ši idėja padės nors truputį sustabdyti gyventojų mažėjimą ir skatins kurti šeimas.
