Prieš keletą metų kurį laiką Lenkijoje gyvenęs Regimantas juokavo, jog tuo metu nerado laiko apsilankyti šalies pajūryje. Dabar jo namai ir darbas vėl Lietuvoje, o štai trumpoms atostogoms jis galiausiai pasirinko Lenkijos pajūrį.
„Iš tiesų pagrindinė priežastis, kodėl nusprendėme važiuoti į Lenkiją, buvo „Coldplay“ koncertas Varšuvoje. O po jo nutarėme nuvažiuoti į lenkišką pajūrį, kad jau esame toje šalyje“, – pasakojo vilnietis.
Iš Varšuvos į Gdanską galima nuvažiuoti ne tik autobusu, automobiliu, bet ir traukiniu bei nuskristi lėktuvu. Reisu Varšuva–Gdanskas–Varšuva skraidina ir pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“, ir Lenkijos nacionalinės oro linijos (LOT).
Pasidomėję skrydžių kainomis iš anksto Regimantas kartu su širdies drauge Monika rado skrydį į Gdanską ir atgal į Varšuvą už 20 eurų: „Į priekį bilietas kainavo 4 eurai, atgal – 17 eurų. Tai mums pasirodė visiškas kosmosas, tad sakėme, kad būtinai reikia skristi“, – sakė pašnekovas.
Lenkijos pajūryje pora praleido penkias dienas – atskridę pirmadienį, namo patraukė penktadienį.
„Gyvenome Sopote, kur būstą išsinuomojome per „Airbnb“. Ten praleidome daugiausia laiko, bet vieną dieną keliavome į Gdanską, kitą – į Gdynę“, – pasakojo Regimantas.
Lygindamas šiuos tris miestus su Lietuva jis išvedė paraleles. „Gdanskas – tarsi Klaipėda. Abu yra uostamiesčiai, be to, tiek viename, tiek kitame mieste daug vokiškos architektūros. Labai gražus miestas. Senamiestyje esantys namukai siauri šiek tiek priminė Kopenhagą ir Amsterdamą – tik tiek, kad Gdanske nėra kanalų“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiek jį, tiek Moniką Gdanske labiausiai sužavėjo senamiestis ir laivai. „Ant pastatų daug įvairių užrašų vokiečių kalba – matosi, kad stengiamasi išlaikyti tą vokišką dvasią mieste. Matėme ir nemažai vokiečių turistų“, – įspūdžiais dalijosi Regimantas.
Gdynė jam pasirodė kaip Šventoji ir stipriai nuvylė. „Gana nykiai atrodantis pajūrio miestas. Labai keistas, turintis milžinišką dangoraižį – gal 40-ies aukštų, kuris yra Perkūnkiemio stiliaus, ir vadinamas pagrindiniu miesto simboliu. Sakyčiau, kad Gdynė yra miestas, kurio galite neaplankyti. Žinoma, jei leidžiate savaitę Lenkijos pajūryje, kokį pusdienį jai galite skirti. Bet ne daugiau“, – sakė lietuvis ir pridūrė, kad tarp visų trijų miestų – Gdansko, Sopoto ir Gdynės – yra puikus susisiekimas.
„Tiek traukiniu, tiek autobusu – per dvidešimt minučių nuvažiuosite. Kas mums patiko Gdynėje? Tailandietiškas maistas ir pasivaikščiojimas taku link pajūrio ir uosto. Tai buvo smagu“, – sakė Regimantas.
O kaip Sopotas? Patys lenkai jį įvardina kaip brangiausią pajūrio miestą. Regimanto teigimu, jis tikrai vertas laiko, dėmesio ir išleistų pinigų.
„Sopotas yra geriau nei mūsų Palanga ar Nida. Panašiausias, sakyčiau, į Latvijos Jūrmalą. Jame nėra lietuviams įprasto kopų ir pušelių ruožo – iš karto po pastatų – paplūdimys ir jūra. Tai iš esmės man ir pritrūko jame tik kopų“, – juokavo pašnekovas.
Jis gyrė paplūdimį. Anot poilsiautojo, Sopoto pajūrio smėlis – vienas geriausių iš jo aplankytų Baltijos jūros paplūdimių.
„Sužavėjo ir pats miestas, kuris, galima sakyti, visiškai „išlaižytas“, atnaujintas. Jame veikia puikūs restoranai, nesimatė girto jaunimo, vyksta daug renginių. Čia nėra „bobučių“, siūlančių išsinuomoti savo kambarius. Tačiau nakvynės vietų pasiūla – didelė ir patogi: yra puikių viešbučių, gerų variantų galima rasti ir per „Airbnb“. Sopotas mums patiko daug labiau, negu tikėjomės“, – prisipažino lietuvis.
Jis neslėpė, kad atostogautojus iš Lietuvos Lenkijos pajūryje labai džiugina kainos.
„Daug dalykų priminė Lietuvos kainas, buvusias prieš ketverius metus. Sopote buvome išsinuomavę 30 kv. m naujai įrengtą ir gražų butuką už 40 eurų parai dviem žmonėms. Pavalgyti mieste kavinėje ar blyninėje galima už 12 eurų. Vykome į vandens parką, kuris Sopote yra labai didelis su pirčių kompleksu. Apsilankymas kainavo 15 eurų. Kai palygini su Lietuvos vandens parkais, tai kaina perpus mažesnė“, – pasakojo Sopote kartu su drauge keletą dienų atostogavęs Regimantas.
Nakvynės vietą jie sąmoningai rinkosi, kaip patys sakė, „arti veiksmo“, t.y. pagrindinės Sopoto gatvės, kur yra dauguma restoranų ir parduotuvių. Tačiau iki jūros nueiti užtrukdavo vos 5 minutes.
„Tikros 5 minutės, o ne „bobutiškos“, kurias žada Palangos „močiutės“, turinčios butą už kilometro nuo jūros“, – šmaikštavo Regimantas.
Jis atkreipė dėmesį, kad visi trys Lenkijos pajūrio miestai sujungti ne tik patogiu viešojo transporto susisiekimu, bet ir dviračių takais. Tad mėgstantys atostogauti ant dviračio, čia jausis puikiai.
Nors gyveno miesto centre, lietuviai šįkart nusprendė rinktis pasyvesnį poilsį. Be dviejų jau minėtų kelionių į Gdanską ir Gdynę, pora daugiausia laiko leido Sopote, kur apsilankė vaisių ir daržovių turguje. „Tuo metu prekystaliai lūžo nuo šviežių ir pigių braškių ir trešnių, kas buvo tikras malonumas mūsų pilvams“, – sakė Regimantas.
Kadangi viešnagės metu lietuvius lepino oras, jie galėjo leisti daug laiko paplūdimyje.
„Tačiau buvome apsižiūrėję, ką reikėtų veikti ir kur eiti, jei oras neleistų degintis ir maudytis. Tai pastebėjome, kad yra nemažai karinės tematikos muziejų ir objektų. Ypač Gdanske ir greta jo. Mes patys daug konkrečių vietų neaplankėme, nes buvo geras oras ir paplūdimys buvo puikiausia pramoga.
Apibendrindamas savo atostogas Lenkijos pajūryje pašnekovas apgailestavo tik dėl vieno – kad kol kas iš Lietuvos pasiekti jį nėra patogu.
„Esu tikras, kad, jeigu lenkiškas pajūris būtų taip arti kaip latviškas, lietuvių ten būtų daug daugiau. Tiesa, ir dabar matėme keletą autobilių su lietuviškais numeriais ir girdėjome žmones, kalbančius lietuviškai. Bet jų nebuvo labai daug. Apskritai nematėme daug užsieniečių. Gal dėl to, kad buvome darbo dienomis. Daugiausia sutiktų turistų šnekėjo lenkiškai“, – įspūdžius pasakojo Sopote atostogavęs Regimantas.
