Lietuvio kelionės po Ukrainą (4). Antro Donbaso Charkive nenorėjo net ir aršiausi prorusai

Anksčiau su bičiuliais turėjome malonią kelionių tradiciją – per kiekvieną laisvesnį savaitgalį skristi į Ukrainą papramogauti. Maloni buvo ta tradicija, kurią nutraukė pandemija, o vėliau ir Ukrainos užpuolimas. Bet iki to, būdavo, prisėdę prie interneto, įsigydavome lėktuvo bilietus kokioms trims kelionėms į priekį. Dabar to, aišku, padaryti negalima, bet tai nesitęs amžinai. Netrukus Ukraina laimės karą ir vėl vilios svečius į savo gražią šalį. Manau, kad turistų dabar bus dar daugiau nei prieš karą.
Prisiminimai iš kelionės po Charkivą
Prisiminimai iš kelionės į Charkivą / Vaido Mikaičio nuotr.

Mes tyrinėti Ukrainą pradėjome nuo sostinės Kyjivo. Pirmiausia dėl to, kad tai sostinė, be to, tada ir skrydžiai būdavo tik į šį miestą. Esame lankęsi ir tokiose vietose kaip Odesa ir Krymas prieš aneksiją, tačiau tai nebuvo savaitgalinės kelionės. Savaitgaliais būdavo tik Kyjivas. Kai jis truputį pabodo, mūsų džiaugsmui, atsirado pigūs skrydžiai į Lvivą.

Tada daugybė lietuvių, pamenu, metėsi pramogauti į jį. Metėmės ir mes, tačiau po poros vizitų supratome, kad Lvivas, nors ir labai smagus, yra šiek tiek mažokas, todėl grįžome į Kyjivą. O vieną dieną nusprendėme, kad reikia pakeliauti ir po kitas, ne tokias populiarias Ukrainos vietoves.

Tada nutarėme pamatyti, kaip gyvena Rytų Ukraina, kuri dabar sukasi karo gniaužtuose.

Tada nutarėme pamatyti, kaip gyvena Rytų Ukraina, kuri dabar sukasi karo gniaužtuose. Ketinome pradėti nuo antrojo pagal dydį šalies miesto Charkivo. Kodėl nuo jo? Tiesiog, nes koks skirtumas nuo ko pradėti, jei nori aplankyti viską? Gal nusprendėme lankyti miestus iš eilės mažėjimo tvarka, net nežinau dabar.

Vaido Mikaičio nuotr. / Prisiminimai iš kelionės į Charkivą
Vaido Mikaičio nuotr. / Prisiminimai iš kelionės į Charkivą

Ilgą laiką Charkivas buvo labiau žinomas rusiškuoju Charkovo pavadinimu, tačiau dabar, solidarizuojantis su ukrainiečiais, šį miestą yra priimta vadinti ukrainietiškai – Charkivu, tai aš taip ir vadinsiu, nepaisant to, kad rusakalbis miestas, net ir savo paties gyventojų yra vadinamas tik rusiškuoju pavadinimu.

Nors Charkivas yra užkampyje šalies rytuose prie pat rusų sienos, jis ilgą laiką, net ir per pandemiją, buvo tiesiogiai pasiekiamas iš Vilniaus.

Ne paslaptis, kad tai buvo maršrutas, skirtas ukrainiečių darbuotojams atskristi į Lietuvą ar į kitas Europos Sąjungos šalis. Lietuviai į Charkivą skraidė mažai. Ir nieko nuostabaus, šis miestas niekada nepasižymėjo turistiniu patrauklumu.

Lietuviai į Charkivą skraidė mažai.

Nusprendę vykti į Charkivą, iš aplinkinių nesusilaukėme ne tik susidomėjimo, bet ir apskritai jokios reakcijos, nes standartinis lietuvaitis nieko daugiau kaip tik apie pigų palėbavimą Kyjive ar Lvive bei karą Donbase apie Ukrainą nežinojo.

Už tai dabar žino. Charkivas, kartu su Mariupoliu buvo pirmieji miestai, kuriuos rusų ordos ėmėsi naikinti su ypatingu įniršiu. Kaip gi Charkivas gyveno prieš karą?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų