15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

Nerijus Norvegiją naršo motociklu: nakvynės įspūdingose vietose ir kitiems nežinomi keliai

Persikėlęs gyventi į Norvegiją, Nerijus Motiejaitis negalėjo nepasinaudoti galimybe pasigrožėti įspūdingais šalies vaizdais. Beveik kas antrą savaitgalį Nerijus sėda ant motociklo ir porai dienų su palapine išvyksta paties sudėliotu maršrutu. Įvairius gamtos objektus aplankyti besistengiantis N.Motiejaitis mėgaujasi, kad taip keliaudamas gali nakvoti įspūdingose vietose, važiuoti niekam nežinomais keliais ir patirti tai, ko nepavyktų su automobiliu. „Kvapas, vėjas... Viskas yra kitaip“, – sako jis.
Nerijus Motiejaitis
Nerijus Motiejaitis / Asmeninio albumo nuotr.

Amerikoje susižavėjo kelionėmis motociklu

Nerijus Norvegijoje gyvena jau šeštus metus – kurį laiką jis buvo apsistojęs Amerikoje, tuomet bandė gyvenimą kurti Lietuvoje, tačiau galiausiai suprato, kad pragyventi tėvynėje nelengva, todėl nusprendė vykti užsidirbti svetur.

„Kurį laiką Lietuvoje dirbau vilkiko vairuotoju, bet pavargau nuo sunkumų kertant sieną į Rusiją, susidurdavau su nemalonumais, korupcija. Nors baigiau universitetą ir bandžiau ieškoti darbo pagal specialybę, pamatęs atlyginimus, supratau, kad neišsilaikysiu, – neslepia N.Motiejaitis. – Išvažiavau į Norvegiją, kad galėčiau Lietuvoje pasistatyti namą, tad pirmus dvejus metus gyvenau tarp dviejų šalių – šešias savaites dirbdavau ir dvi turėdavau laisvas. Skraidymas nebeteko prasmės iširus šeimai, todėl likau čia visam.“

Norvegijoje Nerijus vairuoja betono pompą. Kaip pats aiškina, tai yra darbas prie tunelių, kurie kasami po fjordais tam, kad nereikėtų plaukti su keltais.

„Tuneliai būna apie 15 km ilgio ir padeda išvengti plaukimo su keltais, kurių šalyje yra itin daug, tačiau plaukimas jais nemenkai sulėtina visą eismą“, – sako N.Motiejaitis.

Dar būdamas paauglys, Nerijus susižavėjo motociklais, tačiau tai, kad su jais galima keliauti, suprato tik būdamas Amerikoje. Apvažinėjęs nemažai vietų, vėliau Nerijus hobį apleido, bet prieš 4-erius metus įsigijo kelioninį motociklą ir vėl pradėjo intensyviai keliauti.

„Jau 16-os turėjau motociklą, tačiau kaip ir visas jaunimas, jais trynėmės po miškus, kaimus. Tik būdamas Amerikoje susitaupiau pinigų ir galėjau nusipirkti galingesnį motociklą, – pasakoja N.Motiejaitis. – Buvau su motociklu nuvažiavęs iš Norvegijos į Graikiją, apvažinėjau Alpes. Praėjusiais metais, kai buvo daug apribojimų dėl pandemijos, su draugais sugalvojome vykti į Norvegijos šiaurę. Keliaudamas automobiliu, nepamatyčiau to, ką pastebiu dabar. Kvapas, vėjas... Viskas yra kitaip.“

Keliaudamas automobiliu, nepamatyčiau to, ką pastebiu dabar. Kvapas, vėjas... Viskas yra kitaip

Po įvairias vietoves Nerijus važinėja kelioniniu motociklu, kuris jam yra patogesnis už įprastą. O prabilęs apie neapsakomą jausmą, patiriamą keliaujant juo, N.Motiejaitis juokdamasis svarsto, kad galbūt ši romantika atėjusi iš vaikystėje skaitytų knygų, kuriose būdavo rašoma apie per lygumas ant žirgų jojančius indėnus.

„Kelioniniai motociklai yra aukštesni, o aš esu 1,95 m ūgio, todėl jais paprasčiau važiuoti. Be to, esu įsigijęs tokį, kuris priskiriamas nuotykių kategorijai, tad jie tinkami važiuoti ne tik plentu, bet ir bekele“, – aiškina Nerijus.

Savaitgaliais keliauja po Norvegiją

Nerijus į trumpas išvykas po Norvegiją dažniausiai leidžiasi kas antrą savaitgalį. Penktadienį vakare, grįžęs po darbo, jis susideda reikiamus daiktus, o atsikėlęs šeštadienį ryte, iš karto sėda ant motociklo.

„Per savaitgalį nuvažiuoju 700–900 km. Gal atrodytų nedaug, jei tai būtų Lietuvoje ar Vokietijoje, kur tokį atstumą galima įveikti per kelias valandas. O čia Norvegija: yra daug keltų, vingiuotų kelių, kalnų, – sako N.Motiejaitis. – Be to, naudojuosi specialiomis programėlėmis, skirtomis motociklininkams, kurios mane siunčia ne pagrindiniais keliais. Ten galima pasirinkti labiau vingiuotus, kalnuotus kelius. Atsisėdi ir važiuoji pro tokias vietas, kur niekada pats nepasuktum, nes nežinotum – kartais net per ūkininkų kiemus tenka pravažiuoti. Nusukus į tokius keliukus, važiuoji ant 30 ir kaifuoji, nes labai gera.“

Įprastai vieną savaitgalį Nerijus skiria pačiai kelionei, o kitą – pasiruošimui būsimai išvykai. Būdamas internetinėse keliautojų grupėse, jis nuolat stebi, ar kas nors nepasidalins įdomiomis vietovėmis, o pamatęs kažką gražaus, iš karto tai pasižymi savo žemėlapyje. Be to, važiuodamas motociklu, N.Motiejaitis viską filmuoja, todėl per pasiruošimo savaitgalį dar turi sumontuoti ir įkelti savo vaizdo įrašą į „Youtube“.

„Niekada neturiu tikslaus plano, bet žinau, į kurią pusę važiuosiu, ką turiu pamatyti, – teigia Nerijus. – Kai esi atidirbęs sistemą, pasiruošimas ilgai netrunka. Pasiimu palapinę, miegmaišį, čiužinuką, šiek tiek maisto, kad galėčiau vakare pats ką nors išsikepti.“

VIDEO: 2021 sezonas 11 dalis / Piečiausias Norvegijos taškas / Kempingas / velykos artėja

Nerijus pripažįsta, kad jam nelabai įdomu tyrinėti miestus ir jų architektūrą, o daug maloniau pažindintis su gamtos objektais. Vyras visada stengiasi pamatyti krioklių, važiuoti vingiuotais keliais, kuriais užkilus, atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Vis dėlto mėgaujantis gamta, tenka atsakingiau atsižvelgti ir į orų prognozes.

„Prieš mėnesį buvau išvažiavęs penkioms dienoms, dirstelėjau į orų radarą, rodė, kad šeštadienį bus lietaus. Maniau, jog nieko tokio, važinėjau savo keliais, o tą savaitgalio dieną nulėkiau iki draugų. Sėdėdamas vakare su kavos puodeliu, įsijungiau radarą ir pamačiau, kad ten, pro kur ketinau važiuoti namo, ateina lietus ir sniegas. Supratau, kad bus problemų, – juokiasi N.Motiejaitis. – Pasirinkau atgal grįžti tuo pačiu keliu, kaip atvažiavau, tačiau krituliai vis tiek mane kabino. Grįžau namo prie -4 laipsnių šalčio ir su sniegu.“

Asmeninio albumo nuotr./Nerijaus Motiejaičio kelionių akimirkos
Asmeninio albumo nuotr./Nerijaus Motiejaičio kelionių akimirkos

Nors kartais orai Nerijui iškrečia nemalonių staigmenų, jis tikina, kad, pavyzdžiui, lietus didelės įtakos jam nedaro, kadangi turi gerą aprangą.

„Vis tiek stengiesi pasirinkti gerą orą jau vien dėl to, kad lyjant ar esant rūkui, beveik nematysi nieko, kas yra aplink“, – pastebi N.Motiejaitis.

Neretai į kelionę Nerijus pakviečia prisijungti savo draugus, tačiau šie ne visada sutinka, tad be jokių baimių vyras į kelią leidžiasi ir vienas. Anot jo, keliauti Norvegijoje yra saugu, žmonės čia tolerantiški, o palapinę galima pasistatyti kone bet kur.

„Norvegijoje tai, kas ne privatu, yra visų. Negali statyti palapinės ten, kur aptverta, pačiame mieste ar žmogaus kieme, bet jeigu važiuoji, pamatai aikštelę ar nusukimą į miškelį, gali sustoti ir pasistatyti palapinę. Būna, važiuoji vakare, stengiesi susirasti kokią nerealią vietą, kad miegotum su žiauriai geru vaizdu. Šiemet man su tuo ypač sekasi – pasistatau palapinę, sėdžiu ant skardžio ir stebiu fjordus“, – džiaugiasi N.Motiejaitis.

Taip keliauti yra pigiau ir laisviau

Tokių kelionių metu Nerijui mokėti tenka tik už degalus, maistą ir kartais prireikiantį motociklo remontą. Vyras yra paskaičiavęs, kad viena kelionės diena atsieina apie 70–100 eurų, ir nors tai nėra maži pinigai, taip keliauti vis vien išeina pigiau nei įprastai.

„Svarbiausia, kad miegas tau nieko nekainuoja. Norvegijoje viešbučiai yra labai brangūs, kainos už naktį skaičiuojamos šimtais eurų, o jei nori pasistatyti palapinę kempinge, kainos prasidės nuo 15 eurų. Visai neseniai viename buvau sustojęs, nes neradau, kur pasistatyti palapinę, tad teko sumokėti 30 eurų, – sako N.Motiejaitis. – Žinoma, jeigu kasdien turi poreikį dušui, bus sudėtingiau, nes čia upės labai sraunios, šaltos, todėl ir mes kas kelias dienas stojame į kempingą nusiprausti arba paieškome ežeriuko. Be to, dieną valgyti stoju degalinėse, nes į restoranus eiti čia tikrai labai brangu.“

Asmeninio albumo nuotr./Nerijaus Motiejaičio kelionių akimirkos
Asmeninio albumo nuotr./Nerijaus Motiejaičio kelionių akimirkos

Keliauti tik su motociklu ir palapine yra ne tik pigiau, bet ir Nerijui suteikia daugiau laisvės, kadangi nereikia iš anksto pasirūpinti nakvyne, netenka būti priklausomam nuo išvykimo ar atvykimo laiko. O ir vaizdai, kuriuos N.Motiejaitis pamato sustojęs nakvynei įvairiose vietose, būna neapsakomi.

Viena labiausiai įsiminusių vietų Nerijui buvo Preikestolen uola, kur atvažiavus dar tenka apie pusantros valandos eiti pėsčiomis. Anot Nerijaus, tai yra 600 metrų aukštyje virš fjordo kabanti plokščia ola, kuri atrodo įspūdingai.

„Įspūdį paliko ir piečiausias taškas Norvegijoje – ten stovi švyturys, galima užlipti į viršų, paskaityti istoriją, atsiveria vaizdas į jūrą. Taip pat patiko Vestkap plokštikalnis – užvažiavus ant paties viršaus, atsiveria jūra, kalnų viršūnės. Tai yra viena vėjuočiausių vietų Norvegijoje, kur anksčiau dažnai suduždavo laivai. Tokiu metu jautiesi palytėtas istorijos, net šiurpas nueina kūnu“, – pasakoja N.Motiejaitis.

Tokiu metu jautiesi palytėtas istorijos, net šiurpas nueina kūnu

Nors Nerijus atsakingai renkasi vietas, į kurias ketina keliauti, kartais tenka nusivilti pamatytais vaizdais. Vyras tik gali pasidžiaugti, jog taip atsitinka itin retai.

„Kanesteinen uoliena yra labiausiai fotografuojamas akmuo Norvegijoje. Kai į jį žiūri nuotraukose, atrodo įspūdingai, bet atvažiavus tikiesi, kad jis bus didesnis. O jis iš vandens išlindęs apie du metrus, nors pats yra 3–4 metrų aukščio. Atrodo, bus vau, bet iš tikrųjų nieko įspūdingo“, – pripažįsta N.Motiejaitis.

Asmeninio albumo nuotr./Nerijaus Motiejaičio kelionių akimirkos
Asmeninio albumo nuotr./Nerijaus Motiejaičio kelionių akimirkos

Kelionių metu Nerijus susiduria ir su iššūkiais, o kaip patį sunkiausią išskiria taikymąsi prie kitų, kai keliauja su bendražygiais. Anot jo, kai važiuoji vienas, visi sprendimai priklauso tik nuo paties, o keliaudamas su draugais, N.Motiejaitis pastebi, kad pradeda keliauti ne dėl savęs, o dėl kitų. Vis dėlto tokie sunkumai atsiperka, kai tenka susidurti ir su linksmais nuotykiais.

„Kartą su draugu važiavome į Graikiją, ilgai ieškojome, kur miegoti, galiausiai nusukome į šoną ir radome gražią pievelę prie upės. Ryte pabudome nuo garsaus skambesio – iškišome galvas pro palapinę ir pamatėme, kad esame karvių ir bulių bandoje. Mano palapinė buvo raudonai oranžinė, todėl greitai šokome iš jos, nes bijojome, kad bulius nesugalvotų jos pulti“, – juokiasi Nerijus ir priduria, kad viskas baigėsi laimingai ir banda ramiai praėjo pro šalį.

Svajojantiems keliauti su motociklu ir palapine Nerijus pataria neapsikrauti daiktais bei važiuoti su kuo mažesniu svoriu. Be to, jis rekomenduoja pasidomėti ne tik galutiniu išvykos tikslu, bet atkreipti dėmesį į aplink esančius objektus, kad netyčia nepravažiuotumėte įspūdingų vietų.

„Patarčiau turėti gerą palapinę, kuri būtų nesunki ir lengvai pasistatytų. Jeigu tektų sunkiai statyti per lietų, jūs kiaurai permirktumėte ir nieko daugiau nebenorėtumėte. Mano palapinė pasistato per minutę išsiskleisdama kaip lietsargis“, – atkreipia dėmesį N.Motiejaitis.

Asmeninio albumo nuotr./Nerijaus Motiejaičio kelionių akimirkos
Asmeninio albumo nuotr./Nerijaus Motiejaičio kelionių akimirkos

Nerijus pripažįsta kartais pasvajojantis, kaip norėtų leistis į kelių mėnesių kelionę, tačiau kelią užkerta finansai ir prisirišimas prie darbo vietos. Vis dėlto dabar jis yra užsibrėžęs tikslą kaip įmanoma daugiau keliauti laisvomis dienomis.

„Jeigu turėčiau įgūdžių, kurie man leistų dirbti nuotoliniu būdu, tikrai, be abejonių, iš karto keliaučiau. Tačiau dabar aš esu pririštas prie darbo vietos, dirbamų valandų ir gaunamo atlyginimo. Dėl to stengiuosi, kai pasiimu atostogų, išvažiuoti bent dviem savaitėms – jei atsidarys sienos, keliausiu į Prancūziją, – sako N.Motiejaitis. – O dabar mano planas yra išnaršyti visą Norvegiją, nes žinau, kad amžinai čia negyvensiu.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais