Algirdas kilęs iš Marijampolės, bet jau daug metų yra išvykęs iš Lietuvos – emigravęs. Pastaruosius dvejus metus jis apsistojęs Norvegijoje, dirbo sunkvežimio vairuotoju. Po ilgo sėdėjimo darbe juk norisi pasimankštinti, ar ne? Tik gal ne visi pasiryžta 2,6 tūkst. km žygiui.
Ilgi žygiai aktyvų gyvenimo būdą mėgstančiam vyrui nėra naujiena – 2015 m. jis daugiau kaip tūkstantį kilometrų ėjo iš Prancūzijos iki Portugalijos pakrantės. „Galvojau, kaip būtų smagu savo jėgas išbandyti dar ilgesniame žygyje, ir taip gimė svajonė“, – 15min pasakojo jis.
Kad jėgos vidury kelionės neapleistų, Algirdas tokiam iššūkiui organizmą ir ruošė – du mėnesius tris kartus per savaitę nubėgdavo po 7-10 kilometrų.
Galiausiai birželio pradžioje, pradėjęs nuo šiauriausio Europos taško – Nordkapo, Algirdas leidosi į kelionę. Žygiuoja jau 40 dienų, o iš viso beeidamas ketina praleisti apie 3,5 mėnesio. Pirmuosius 1,5 tūkst. km jis seka E1 Europos žygeivių keliu, o paskui maršrutą dėliosis pats. Per dieną jis vidutiniškai įveikia po 30-35 km.
„Visas kelias iš šiaurės į pietus veda per įspūdingiausius nacionalinius parkus su pribloškiančia, žmogaus nepaliesta laukine gamta, – pasakojo keliautojas. – Įsimintina kiekviena diena, kiekvienas slėnis ir kampas – visur slypi kažkas įspūdingo ir nepamirštamo. Net sunku išsirinki vieną vietą.“
Kaip vieną iš laukiamiausių kelionės etapų jis įvardijo Jotunheimen nacionalinį parką – aukščiausią Skandinavijos kalnų grandinę. „Tikras kalnų mylėtojų rojus!“, – laukdamas sako Algirdas.
Nors vyras prieš žygį ir ruošė organizmą, pripažino, kad kelionė išties fiziškai sunki – tenka įveikti daug kalnų perėjų. „Pradžioje teko eiti per vis dar tirpstantį sniegą, bristi per patvinusias upes, eiti per pelkes ir panašiai. Jeigu atvirai, nesitikėjau, kad ankstyvas startas sukels tiek sunkumų – ir fizinių, ir psichologinių“, – pripažino Algirdas.
Jeigu atvirai, nesitikėjau, kad ankstyvas startas sukels tiek sunkumų – ir fizinių, ir psichologinių.
Vienas keliaujantis žygeivis atviravo, kad būna dienų, kai norisi viską mesti, kai apima liūdesys... „Bet pakeli galvą, apsidairai – pamatai, kur esi, ir tos mintys dingsta. O jei tokios mintys aplanko kai esu nepamiegojęs, tai tuomet tikrai geriau būna kitą rytą“, – nusijuokė jis.
Kelionę paįvairina ir sutikti žmonės. Štai buvo sutikęs vokietį su įkvepiančia istorija – vyras 1000 km bėga Arktyje. „Bet tokių žygeivių, kurie eitų keletą tūkstančių kilometrų, retai sutinki. Savaitgalinių turistų – taip. Nors šiaurėje būdavo ir taip, kad savaitę nieko nesutikdavau, bet kuo piečiau einu, tuo daugiau žmonių pasitaiko“, – pasakojo Algirdas.
Ką pasiimti į kuprinę tokiai kelionei? Juk 3,5 mėnesio kelyje ir gamtoje – ne juokai. Visų pirma, Algirdui tenka neštis palapinę, kurioje dažniausiai ir nakvoja. Kartais apsistoja ir keliautojams skirtiems nameliams gamtoje. Skandinavijoje gausu tokių paprastų namelių su esminiais patogumais, kuriuose galima pernakvoti nemokamai.
Kartą per savaitę vyras stengiasi pernakvoti ir kokio nors miestelio viešbutyje – kad pailsėtų, išsiskalbtų rūbus, pasikrautų elektros prietaisus ir nusipirktų maisto.
Iš viso jo kuprinė sveria apie 25 kg – palapinė, miegmaišis, kilimėlis, elektros prietaisai, maisto ruošimo įranga ir t.t. Reikėjo pasiimti ir nemažai rūbų. Kadangi kelionė ilga, ir dar šiaurėje, teko pasirūpinti rūbais keliems sezonams – pasiimti ir šiltų, ir neperšlampamų, ir vasariškų.
„Kai startavau, tai buvo žiemiški orai, dabar irgi vėsu, bet teko pajusti taip pat ir karščio bangą – 28 laipsnius, kas čia yra neįprastai karšta. Bet orai šiaurėje labai nenuspėjami, tą pačią dieną gali gauti ir vasaros, ir žiemos“, – pasakojo Algirdas.
Jo kelionę galite sekti „Instagram“ – Algirdas Wanders.
