Po Karaliaučių keliavęs lietuvis sugebėjo išspausti kelis pagyrimus rusams

Tikiu, pastebėjote, jog pasakodamas apie savo keliones po Karaliaučiaus kraštą, vis nevengdavau „pastumti“ ant Rusijos – neva okupavo teritoriją, tačiau per daugiau nei septyniasdešimt okupacijos metų ją nugyveno ir beveik visiškai išnaikino jos vokišką palikimą. Tai, žinoma, yra tiesa, bet kad viskas nebūtų tik į vienus vartus, žvelgiant iš lietuviško naratyvo, pelnytai „užstumsiu“ ir ant kitos pusės.
Didieji Skaisgiriai
Didieji Skaisgiriai / V.Mikaičio nuotr.

Iki rusų kraštą valdę vokiečiai irgi buvo nemenki velniai. Jie nuolat stengėsi asimiliuoti krašto tautines mažumas, taip pat – ir lietuvius.

Kadaise Karaliaučiaus žemės priklausė mūsų giminaičiams baltiškiesiems prūsams, kuriuos nuolat puldinėjo kryžiuočiai. Puldinėjo jie, aišku, ir lietuvius su žemaičiais, tačiau šieji gerai laikėsi, o per Žalgirio mūšį galutinai ir ilgiems metams subaladojo teutonus.

Tačiau prūsams taip gerai nepasisekė (o gal pasisekė, juk jie dabar yra turtingi vokiečiai). Kryžiuočiai prūsus nukariavo ir suvokietino. Prūsų kalba išnyko, bet vėliau susikūrė Prūsijos valstybė, kurioje gyveno vokiečiai ir suvokietinti prūsai.

Rytinėje Prūsijos dalyje gyveno daug lietuviškai kalbančių baltų, kurių gyvenamos teritorijos buvo vadinamos Mažąja Lietuva. Vokietijos imperijai aneksavus Prūsiją, lietuvininkai buvo stipriai vokietinami, tačiau kai kurie atsilaikė ir aktyviai puoselėjo lietuvybę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis