Ankstesnes Viktorijos pasakojimo dalis rasite čia ir čia.
Indonezijoje taip pat šalta
Indonezijoje yra tik 2 sezonai – sausasis ir lietaus. Abu trunka po 6 mėn. Nors, tiesą pasakius, pastaraisiais metais niekas nebegali nuspėti, kuris sezonas kiek truks – klimatas keičiasi.
Nors visi juokėsi, kai į Indoneziją įsidėjau vilnones kojines, tačiau lietaus sezonu tenka jas išsitraukti.
Sausuoju sezonu labai karšta: temperatūra, priklausomai nuo skirtingų šalies vietų, būna 25-30 laipsnių šilumos.
Tik nereikėtų pamiršti, kad Indonezija yra tropinio klimato juostoje, tad šie skaičiai reiškia visai ką kita nei Lietuvoje.
Čia nuolat drėgna – juokauju, kad dėl to nereikia net jokių drėkinamų kremų. Man toks oras labai patinka, tad mėgaujuosi kiekvienu saulės spinduliu. Tačiau ne visi drėgną karštį lengvai ištveria.
Lietaus sezonas kitoks, nei man visi pasakojo. Kažkodėl daugelis tiki, kad lietaus sezonu tropikinio klimato šalyse lyja trumpai ir vėl šviečia saulė.
Nežinau kaip kitose Azijos šalyse, tačiau čia, Indonezijoje, gali stipriai lyti dienų dienas. Oras vėjuotas ir šaltas.
Nors visi juokėsi, kai į Indoneziją įsidėjau vilnones kojines, tačiau lietaus sezonu tenka jas išsitraukti. Drėgmė persismelkia į sienas, lubas, grindis, kurios dažniausiai būna išklotos plytelėmis.
Dažnai pradeda veistis grybelis ant rūbų, batų ir net šluotų.
Drėgmės yra ir ant čiužinių, net kompiuteriai ir kita įranga neatlaiko tokio oro ir pradeda gesti. Nieko keisto, kad žmonės – tiek užsieniečiai, tiek patys indoneziečiai – nuolat sloguoja, serga peršalimo ligomis. Ir tokį orą tenka kęsti mažiausiai pusmetį...
Kalnuotose vietovėse ir ugnikalnių viršūnėse (net ir sausoju sezonu) gali būti apie 0 laipsnių. Tad klysta tie, kurie įsivaizduoja, kad Indonezijoje nuolat 30 laipsnių karščio.
Kartą kelionės metu į Dieng Plateau vietinis bičiulis perspėjo: „Bus šalta, pasiimkite šiltesnių rūbų“. Mes jo žodžius interpretavome taip: „Jei indoneziečiui šalta, mums bus kaip tik“ ir pasiėmėme lengvučius sporto rūbus bei plonyčius megztukus.
Vėliau gailėjomės, nes naktį niekas negalėjo miegoti – taip buvo šalta. Net automobilyje nepavyko sušilti.
Ankstyvas vakaras – tamsu jau 18 val.
Dar viena naujiena man buvo ankstyvas vakaras – Indonezijoje lauke tamsu jau 18 val. Būtent todėl indoneziečiai stengiasi visus darbus atlikti ryte, per pietus dažniausiai nusnūsti (jeigu turi tokią galimybę) ir iki 16-17 val. dienos pasidaryti likusius darbus.
Vėliau lauke nieko nenuveiksi – saulė nusileidžia taip greit, kad, regis, sutemsta per kelias akimirkas. Per pusmetį šiuo klausimu tapau tikra vietine: viską stengiuosi padaryti rytais, o po pietų skiriu laiko poilsiui, susitinku su draugais.
Gyvūnija namuose – tarsi mini zoologijos sodas
Tuo, kad Indonezijoje skruzdėlės statosi savo namus durų staktuose, tikriausiai nieko nenustebinsiu. Šios egzotikos netrūksta ir Lietuvoje. Tačiau čia po namus laksto ne tik jos, bet ir driežai, vorai.
Pradžioje stebėjau kiekvieną nematyto gyvio judesį, tačiau su laiku pripratau ir prie nuo lubų krentančių driežų uodegų (jie jas nusikanda patys, jeigu jaučia pavojų) ir prie lakstančių žiurkių (jos laksto laisvai ir didžiausiuose prekybos centruose).
Teko priprasti ir prie įvairiausių dydžių bei spalvų vorų pakampiuose, vabzdžių anplūdžio, didžiausių tarakonų, laisvai vaikštinėjančių po grindis ir stalus, vonios kambaryje šokinėjančių įvairių varlių. Lietuvoje dažniausiai pultum juos užmušti, tačiau čia supranti, kad neišnaikinsi visų. Tad vadovaujuosi vietinių patarimu – stengtis susidraugauti, o laikui bėgant iš tiesų nebepastebi šio „zoologijos sodo“.
Tiesa, neseniai mano vonios kambaryje apsigyveno itin egzotiškas padaras – paprastasis maldininkas (Mantis religiosa).
Jokių sutarčių
Indoneziečiai – žmonės, kuriems viskas turi būti paprasta ir praktiška. Jeigu kažkas komplikuota ar sudėtinga, jie tiesiog sutrinka. Stengdamiesi išvengti tokių situacijų, jie gyvena beveik be jokių formalių sutarčių.
Kaip tai vyksta realybėje? Tuoj papasakosiu. Kadangi vandens gerti iš čiaupo negalima, namuose įrengti specialūs vandens įrenginiai, kuriuos reikia papildyti vandeniu – dažniausiai didžiuliais buteliais. Nusiperki maždaug 19 litrų talpos indą, o jam pasibaigus nuvažiuoji į parduotuvę ir už mažesnį mokestį tuščią talpą pasikeiti nauja – pilna. Taip pat papildomi ir keičiami dujų balionai.
Pripratau prie nuo lubų krentančių driežų uodegų (jie jas nusikanda patys, jeigu jaučia pavojų) ir prie lakstančių žiurkių (jos laksto laisvai ir didžiausiuose prekybos centruose).
Panašiai yra ir su mobiliųjų telefonų sąskaitomis. Anksčiau buvo pasirašomos ilgalaikės sutartys su telekomunikacijų įmonėmis, tačiau dabar jos nebeegzistuoja. Visos mobiliųjų operatorių kortelės papildomos norimomis sumomis.
Tačiau tu pats neperki jokių papildymo kortelių. Nuvažiuoji į parduotuvę, į lapą parašai savo numerį ir sumą, kuria nori pasipildyti savo sąskaitą. Pardavėjas savo telefone suveda tavo numerį, tiekėjo kodą ir sumą, tu automatiškai gauni žinutę į savo mobilųjį apie papildymą. Už šią, papildymo paslaugą, reikia susimokėti. Kiekvienas pardavėjas, nustato aptarnavimo mokestį pats.
Elektros sąskaita. Tie, kurie turi seno tipo elektros skaitiklius, moka pagal jų parodymus. Bet tokių vis mažiau. Naujuose skaitikliuose viskas daug paprasčiau – tiesiog turi suvesti papildymą. Nuvažiuoji į parduotuvę, pasakai savo skaitiklio numerį, kokia suma nori papildyti, ir pardavėjas telefone suveda tavo skaitiklio numerį bei sumą, o papildymo kodą užrašo ant lapelio.
Atvažiuoji namo, suvedi numerį į skaitiklį ir turi elektros. Aptarnavimo mokestis už šią paslaugą irgi imamas.
Tačiau kai kas vis dėlto turi sutartis – norint atsidaryti sąskaitą banke, išsiimti mokėjimo kortelę ar gauti kreditą – reikės sutarties.
Televizija Indonezijoje nemokama, bet, jeigu norėsi papildomų užsienio kanalų, reikės sutarties su televizijos kompanija. Už internetą galima atsiskaityti dvejopai: jeigu turi USB modemą, tuomet vėlgi perki papildymus. Jeigu nori internetą turėti visame name, tuomet pasirašai sutartį ir moki kas mėnesį.
Viskas gražu, tačiau ką daryti, jeigu vanduo, dujos, telefono sąskaita, elektra pasibaigia vakare, kai niekas nedirba? Per laiką išmoksti įvertinti, ar visko užteks vakare ir naktį. Jei matai, kad artėja pabaiga, važiuoji iš anksto to, ko reikia pasipildyti.
Tęsinys – kitoje pasakojimo dalyje.
