Šiaurės ir Pietų Korėją skiria 4 km pločio demilitarizuota zona, kas iš tikrųjų reiškia visiškai priešingą dalyką – iš abiejų pusių prie šios zonos ribos tiesiog prifarširuota militarizmo įrankių ir šiuo metu pasaulyje tikriausiai tai yra labiausiai karui pasirengusi vieta.
Dviejų Korėjų erzinimosi vieta
Dvi valandos kelio nuo sostinės Pchenjano labai prasta, bet plačia magistrale – ir mes atsiduriame visai greta sienos su P.Korėja. Keli patikrinimo punktai, griežti draudimai nefotografuoti ten, kur negalima, galiausiai išsodinama viena gidė, o į mūsų automobilį įsėda du kareiviai – jie bus mūsų gidais važiuojant paskutinius porą kilometrų iki vietos, kurią galima laikyti visišku Šaltojo karo reliktu. Tai, kas kažkada Berlyne buvo žinoma kaip „Charlie checkpoint“, kur JAV ir Sovietų Sąjungos kariai stovėjo vieni prieš kitus, išlikę čia – Panmunjome.
Panmunjomo kaimelis – bendra abiejų šalių saugumo zona ir vienintelė vieta per visą 250 km ilgio sieną, kur abi Korėjos kone liečiasi viena į kitą karių nosimis. Čia stovi ir tie garsieji mėlyni nameliai, priklausantys Pietų Korėjai, bet į juos galima patekti iš abiejų pusių ir tokiu būdu bent teoriškai kirsti sieną (ji eina per namelio viduje stovinčio stalo vidurį). Būtent per šią vietą savaitę iki mano apsilankymo pabėgo Š.Korėjos karys, kuris buvo sušaudytas saviškių, bet išgyveno ir dabar gydomas P.Korėjoje. Dėl šio incidento negalėjau patekti į tuos mėlynuosius namelius ir kirsti sieną su P.Korėja. Man apie jį buvo pasakyta labai minimaliai – įvyko susišaudymas ir tiek.
Bet pasivaikščioti greta, vedžiojamam ginkluoto Š.Korėjos kareivio, buvo galima. Iš vieno pastato terasos neblogai matyti ir P.Korėja. Ir čia yra ta vieta, kur abi šalys turi progą tiesiogiai erzinti viena kitą – ir tai daro reguliariai, pvz., P.Korėja pristatė krūvą garsiakalbių, per kuriuos 20 val. per parą leisdavo viską – nuo raginimų Š.Korėjos kariams bėgti per sieną iki P.Korėjos popmuzikos, tokiu būdu viliojant į laisvą šalį. Bendru susitarimu 2004 m. tokios transliacijos buvo nutrauktos, bet P.Korėja jas vėl buvo atnaujinusi keturioms dienoms 2015 m. rugpjūtį, dėl ko net įvyko apsišaudymas, bandant pataikyti į garsiakalbių sistemas. Šiuo metu čia vėl tylu – pasiektas susitarimas, garsiakalbiai išjungti.
Pakeliui dar sustojame pastate-muziejuje: čia 1953 m. buvo pasirašyta paliaubų sutartis tarp dviejų Korėjų. Paliaubų sutartis taip niekada ir nevirto taikos sutartimi, todėl teoriškai abi Korėjos vis dar kariauja. Tiesa, kai kada ne tik teoriškai – ypač Panmunjome nuolat įsiplieskia keistų konfliktų.
Stalas, prie kurio derybų metu įvyko šimtai abiejų pusių susitikimų:
Medžiui nukirsti – daugiau karių nei sunaikinti Osamai Bin Ladenui
Mažiausias pajudėjimas šioje bendro saugumo zonoje gali sukelti rimtus konfliktus, kai net, pavyzdžiui, medžio nupjovimo problema persikelia į Baltuosius rūmus JAV.
Toks incidentas buvo 1976 m., kai pietų korėjiečiai ir amerikiečiai savo pusėje visai greta Š.Korėjos nusprendė apgenėti didelį uosį, kurio šakos jiems užstojo vaizdą į sienos pusę. Keli kareiviai pradėjo darbą, tuomet iš Š.Korėjos per tiltą (geras pavadinimas – „Bridge of No Return“, kuris vaizduojamas ir viename Džeimso Bondo filmų) įsiveržė Š.Korėjos sunkvežimis su kariais be ginklų, ir tais pačiais amerikiečių numestais medžio kirviais užkapojo du amerikiečių karius. Jų motyvas – medžio negalima genėti, nes jis buvo pasodintas paties prezidento Kim Il Sungo.
Per tris dienas, įsijungus ir Baltiesiems rūmams, buvo suplanuota atsakomoji operacija, į kurios planą įsitraukė net JAV prezidentas Geraldas Fordas. Vietoje medžio šakų genėjimo nuspręsta nukirsti visą medį.
Kad ir kaip absurdiškai skambėtų, bet vieno medžio nukirtimui paryčiais vykusiai operacijai prireikė 23 karių, dalyvaujančių tiesiogiai, dar 64 P.Korėjos specialiųjų pajėgų kariai (pagal bendro susitarimo taisykles – be ginklų, tačiau su lazdomis ir gerais taekwondo įgūdžiais) budėjo netoliese, danguje skraidė 27 sraigtasparniai, netoliese matėsi ir pakelti naikintuvai bei bombonešiai, kiek įmanoma arčiau kranto priartėjo ir JAV lėktuvnešis. Ir visa tai vyko savoje P.Korėjos žemėje (nors dėl saugumo susitarimų, šiame plote tokie veiksmai turėjo būti derinami su Š.Korėja). Palyginimui – Osamos Bin Ladeno sunaikinimo operacijoje Afganistane tiesiogiai dalyvavo 24 specialiųjų JAV pajėgų kariai ir du sraigtasparniai.
Š.Korėja sureagavo greitai – atsiuntė 150 karių su ginklais, tačiau į tiesioginį konfliktą jie nesivėlė. Medis, dėl kurio galėjo kilti naujas Korėjos karas, buvo nupjautas per 42 min. Beje, vienas iš P.Korėjos karių, dalyvavusių šioje operacijoje – Moon Jae-In – šiemet laimėjo P.Korėjos prezidento rinkimus.
Vėliavų karai
Prieš maždaug 40 metų visai greta sienos P.Korėja pastatė 98,4 metrų aukščio stiebą su savo vėliava (sveriančia 130 kg).
Atsako ilgai laukti nereikėjo – savo pusėje Šiaurės Korėja pasistatė gerokai aukštesnį vėliavos stiebą – 160 m, pati vėliava sveria 270 kg, todėl lyjant ją reikia nuleisti, kitaip visa konstrukcija gali neišlaikyti.
Stovint Panmunjome, Š.Korėjos pusėje, puikiai matyti abi vėliavos, nes yra visai netoli viena kitos.
Tiesa, vos pastačius, Š.Korėjos kūrinys buvo aukščiausias pasaulyje vėliavos stiebas. Bet dabar jau tik 4 vietoje, nes Azerbaidžanas, Tadžikistanas ir Saudo Arabija pasistatė aukštesnius.
Bet Šiaurės Korėjai tas nerūpi – nesvarbu, kelinti pasaulyje, svarbiausia, kad jų vėliava būtų aukščiau už P.Korėjos. Kažkiek primena lietuviškuosius Vyčio dydžio karus, taip?
Netikras Taikos kaimelis, pilnas karo įrankių
Gidės man pasakoja – demilitarizuotoje 4 km pločio zonoje yra įsikūręs vienas Š.Korėjos kaimelis Kijŏngdong, kuriame žmonės gyvena ir ūkininkauja kaip ir bet kuriame kitame šalies kaime. Būtent jame ir stovi Š.Korėjos 160 m aukščio vėliavos stiebas. Be to, patys šiaurės korėjiečiai šį kaimą dažnai vadina Taikos kaimu.
Tačiau tai yra šiaurės korėjiečių versija. P.Korėja ir JAV šį kaimą vadina vaiduokliu – jų teigimu, žmonių jame nėra, ir jis visas prigrūstas paslėptos karinės technikos bei tunelių, kadangi yra visiškai prie sienos su pietine kaimyne, ir karinio konflikto atveju galėtų būti itin svarbus.
Kaip yra iš tikrųjų – nežinau, bet per savaitę Š.Korėjoje pripratau skeptiškai vertinti kiekvieną vietinių teiginį. O taip šis kaimelis atrodo „Google“ žemėlapyje – lyg ir niekuo neišsiskiriantis nuo kitų kolūkinių Š.Korėjos kaimų, kur visiems gyventojams pastatyti vienodo dydžio namai.
Nematoma Lochneso pabaisa – Korėjos siena
Dar viena tema, kuria nesutaria abi Korėjos ir pateikia visiškai priešingą informaciją – Korėjos siena. Tik šįkart kalbu ne apie valstybės sieną, o apie tikrą, mūrinę sieną – kaip, pavyzdžiui, žinomiausias Šaltojo karo statinys – Berlyno siena.
Būtent po Berlyno sienos griuvimo Š.Korėja pradėjo garsiai kalbėti apie analogišką statinį P.Korėjos pusėje – neva ji palei visą sieną su Š.Korėja pasistatė kelių metrų aukščio mūrinius įtvirtinimus, kurie matomi tik iš Š.Korėjos pusės, nes kitoje pusėje – tik žole apaugęs ir dėl to nepastebimas šlaitas.
Paklausiau savo gidžių apie šią sieną, jos net nemirktelėjusios patvirtino, kad tokia egzistuoja P.Korėjos pusėje, kad čia amerikiečių išradimas, pažeidžiantis tarptautinę teisę ir t.t.
Kai kas internete tokią sieną vadina Š.Korėjos Lochneso pabaisa – jie daug ir garsiai kalba apie tai, tačiau akivaizdžių įrodymų apie jos egzistavimą nėra. JAV ir P.Korėja neigia egzistuojant tokį statinį, tačiau pripažįsta, kad tam tikrose demilitarizuotos zonos vietose yra įrengti prieštankiniai įtvirtinimai.
Skaičiau žurnalistų ir keliautojų atsiliepimus apie tai – kai kurie tvirtina matę kažką panašaus į mūrinę sieną, tačiau greičiausiai tai buvo prieštankiniai įtvirtinimai. Viskas, ką pavyko rasti internete ieškant vaizdinių šios sienos egzistavimo įrodymų, yra ši nuotrauka. Ar tai yra ta Lochneso pabaisa, kurios taip bijo Š.Korėja, – neaišku.
Ar karo žiežirba bus įplieksta Panmunjome?
Jei reikėtų spėti, kur prasidės pirmieji kariniai veiksmai dviejų Korėjų karo atveju, – nedvejodamas įvardinčiau Panmunjomą. Tai yra adatos skylutė visoje rimtai iš abiejų pusių įtvirtintoje sienoje tarp dviejų Korėjų.
Nuo čia iki P.Korėjos sostinės Seulo – vos 55 km, todėl bet koks JAV ar P.Korėjos karinis veiksmas prieš Š.Korėją galėtų reikšti pirmiausiai Seulo sunaikinimą. Arba įsiveržus į jį žeme – Š.Korėja juk turi tam pasiruošusius 1 mln. aktyvių karių, o skaičiuojant su kariniu rezervu – šios pajėgos gali siekti ir 10 mln. kareivių, arba apšaudant iš raketų. Š.Korėja net neslepia, kad į Seulą yra nukreipta tūkstančiai tokių raketų, ir bet kokio karinio konflikto atveju šis penktas pagal dydį pasaulio miestas greičiausiai būtų visiškai sunaikintas.
Būtent todėl, mano nuomone, vadovaujant Barackui Obamui JAV buvo užėmusi „strateginės kantrybės“ poziciją – tikėjosi, kad Š.Korėją sunaikins ekonominė blokada, nes karinė invazija kainuotų per daug, pastarųjų dešimtmečių karai Irake ir Afganistane nublanktų prieš mėsmalę Š.Korėjoje.
Tačiau po sėkmingų branduolinių bandymų, dabartinė JAV administracija paskelbė, kad strateginės kantrybės era jau baigėsi. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam būdingu stiliumi ne tik grasina, bet ir įžeidinėja Š.Korėjos lyderį, dėl ko vietinių korėjiečių yra laikomas nekenčiamiausia figūra pasaulyje. Ar toks atmosferos kaitinimas prives prie karinių veiksmų – niekas nežino. Bet nepanašu, kad to labai trokštų bent viena pusė, nes abi puikiai supranta, kad tai vestų prie tragedijos – nė vienai pusei tai nebūtų lengvas pasivaikščiojimas. Š.Korėjai tai reikštų susinaikinimą, o JAV aukoti Seulo ir dalies P.Korėjos gyventojų irgi nenori.
Bet Panmunjome dar liko medžių, pats mačiau. Kas žino, kada kuri nors pusė sugalvos nukirsti vieną iš jų, ir tam bus pasitelktos specialiosios pajėgos, sraigtasparniai bei naikintuvai. 1978 m. Š.Korėjos kariai operaciją tik stebėjo, bet neiššovė nė šūvio.
Ar taip būtų ir antrą kartą – niekas negali prognozuoti.
PIRMOJI DALIS: Prisijaukinti Šiaurės Korėją (I): 8 dienos beprotiškiausioje pasaulio valstybėje
ANTROJI DALIS: Prisijaukinti Šiaurės Korėją (II): Trys patirtys sostinėje Pchenjane
