Pirmasis mūsų kelyje yra vienas iš garsiausių bei įspūdingiausių Amerikos nacionalinių parkų objektų – Didysis kanjonas.
Įspūdis – sunkiai nusakomas. Nenuostabu, jog ši vieta vadinama tikru gamtos stebuklu. Sunkiai suvokiama didybė, kuri alsuoja tik įžengus į šio nacionalinio parko teritoriją, užgniaužia kvapą. Tiesą pasakius, kažko panašaus ir tikėjomės.
Tuo Amerika ir žavi bei stebina, jog kiekviena nauja akimirka tau suteikia sunkiai aprašomų įspūdžių.
Kiekvieną kartą atvykstant į naują vietą, ypač dar nematytą nacionalinį parką, pamatai tokį grožį, kuris tave paskandina svajonėse ir įtikina, jog kažko gražesnio tikrai nesi matęs gyvenime ir tikriausiai nepamatysi.
Tačiau kitą dieną vėl leidiesi į nuotykius bei pamatai vėl kažką naujo, kas palieka naujas žymes tavo prisiminimuose, senas po truputį užliedamas naujais įspūdžiais.
Tuo Amerika ir žavi bei stebina, jog kiekviena nauja akimirka tau suteikia sunkiai aprašomų įspūdžių.
Pirmasis rebusas – pasirinkti tinkamą įvažiavimą
Keliaujant į Didįjį kanjoną visų pirma būtina pasirinkti pusę, iš kurios norite prie jo privažiuoti, kadangi jis skirstomas į keturias dalis: šiaurinis pakraštys (angl. The North Rim), pietinis pakraštys (angl. The South Rim), vakarinis Didysis kanjonas (angl. Grand Canyon West) ir rytinis Didysis kanjonas (angl. Grand Canyon East).
Mes pasirinkome pietinį pakraštį (angl. The South Rim), kadangi buvome skaitę, jog tai geriausia vieta pamatyti visą Didžiojo kanjono grožį. Apsispręsti padėjo ir įvažiavimo kaina. Pavyzdžiui, įėjimas į vakarinę kanjono dalį kainuoja 80 dolerių. Tiesa, už tai gauni galimybę pavaikščioti ant stiklinių grindų, kabančių ant pačio kanjono. Gal ir verta, bet visas kanjono grožis yra tolumoje, o ne apačioje, tau po kojomis...
Pietiniame pakraštyje už automobilio įvažiavimą į nacionalinio parko teritoriją reikia sumokėti 30 dolerių. Sumokėjus šią sumą čia gali čia praleisti savaitę. Ką ten tiek veikti laiko? Na, pramogų čia netrūksta. Žinoma, visos jos susijusios su Didžiuoju kanjonu: pradedant apžvalginiu skrydžiu su sraigtasparniu virš kanjono, baigiant kelių dienų ar net savaitės žygiu, leidžiantis apačia į patį Didįjį kanjoną.
Jei nori, gali išsinuomoti dviračius ir leistis į visos dienos žygį su jais.
Kanjono didybę geriau kartą pamatyti, nei šimtą kartų girdėti
Truputis faktų: Didžiojo kanjono tarpeklį per daugiau nei 6 milijonų metų suformavo Kolorado upė. Kanjono gylis siekia iki 2 kilometrų, o ilgis beveik 500 metrų. Plačiausia kanjono vieta – 28 km.
Vis dėlto jokie skaičiai neperteiks to vaizdo, kurį pamatėme atvykę į šį gamtos sukurtą stebuklą. Jei matėte filmų, atvirukų ar žurnalų iškarpų su vaizdais iš Didžiojo kanjono, tai galite būti ramūs, jog nė vienas iš jūsų matytų vaizdų neperteiks realybės.
Kaip ir visi nacionaliniai parkai, taip ir šis, puikiai pritaikyti turizmui – nutiesti asfaltuoti pėsčiųjų takai, įrengti informacijos punktai, tualetai, apžvalgos aikštelės.
Padaryti lemtinga klaidą čia labai paprasta. Kiekvieno svajonė yra atsisėsti ant kanjono krašto ar užlipti ant krašto stūksančios uolienos.
Kaip ir visur JAV nacionaliniuose parkuose – jokių įspėjamųjų ar draudžiamųjų ženklų – gali lipti ant pačio kanjono krašto, karstytis akmenimis – tavo saugumas yra tavo reikalas.
Tiesa, liūdnoji statistika fiksuoja 55 žmonių žūtis, kada šie dėl neapdairumo nukrito nuo kanjono. Daugiau nei pusė žuvusiųjų yra vyrai.
Padaryti lemtinga klaidą čia labai paprasta. Kiekvieno svajonė yra atsisėsti ant kanjono krašto ar užlipti ant krašto stūksančios uolienos.
Vien prie mūsų tokių drąsuolių buvo ne vienas, o ir patys kartais per daug nemąstydami lipome ten, kur tik kojos slystelėjimas skiria nuo 500 metrų laisvo kritimo į kanjono apačią.
Vienas smagiausių ir maloniausių dalykų, galinčių nutikti keliaujant, tai netikėtas tautiečių sutikimas. Esame Arizonos valstijoje, einame link Didžiojo kanjono ir išgirstame lietuviškus žodžius. Atsisukame: o ten stovi tokie patys studentai, kaip ir mes, – vasarą dirbę, o dabar laiką leidžiantys keliaudami po vakarinę Amerikos pakrantę.
Nors vieni kitus matome pirmą kartą gyvenime, tačiau, atrodytų, jog galėtume kalbėtis valandų valandas. Linkėjimai jiems!
Nakvynė ir pramogos tipiniame „vienos gatvės“ miestelyje
Pasigrožėję sunkiai apibūdinamu Didžiojo kanjono grožiu leidžiamės ieškotis nakvynės. Motelių JAV yra net ir mažiausiame miestelyje, todėl vidurnaktį susirasti nebrangią nakvynę nėra sudėtinga.
Mes apsistojame netoli nuo Didžiojo kanjono nacionalinio parko nutolusiame miestelyje. Tai – tipinis vienos gatvės amerikietiškas miestelis su aludėmis bei vietiniais mažyčiais restoranais. Vos numetę daiktus kambaryje, einame į vieną aludę – restoraną, kadangi maistą matėme jau senokai.
Jei nežinai, ko nori valgyti ir užsisakęs bijai gauti visai ne to, ko tikėjaisi, geriausia išeitis yra užsisakyti mėsainį.
Amerikoje tikriausia nerasite kavinės ar restorano, kurioje jie nebūtų gaminami, o kiekviename meniu jie yra nurodyti labiausiai į akis krentančiose vietose.
Sakote, jog tai visai kaip mūsų cepelinai? Tikrai ne. Mėsainiai čia kur kas didingiau. O jei manote, jog jie Amerikoje labai pigūs, tai irgi griauname šį mitą. Už sotesnį mėsainį turi sumokėti, kaip už normalų patiekalą. Tiesa, porcijos čia tokios, jog labai retai kada pavyksta suvalgyti viską.
Nuraminę kirminus savo pilvuose grįžtame į motelį. Prabangos kambaryje nėra, tačiau jos mums ir nereikia. Svarbiausia mums, kad būtų lova ir šilta, nes naktis žada būti vėsi.
Šioje vietoje baigsiu pasakojimą. Kitame – nauji įspūdžiai iš dar vieno „karščiausio“ Amerikos taško – Mirties slėnio, nuo kurio mus skiria daugiau nei 600 km.