Kad unikalus kraštovaizdis ir šią vietą lepinantys gamtos reiškiniai, tokie kaip šiaurės pašvaistės, visus čia apsilankiusius užburia, gali patvirtinti ir Marius Kontrimas. Fotografuoti gamtą mėgstantis lietuvis prieš metus atvažiavo apžiūrėti Lofoteno salų, neplanuodamas užsibūti. Bet liko ir, kaip pats sako, jau 12 mėnesių atostogauja.
„Aš gyvenu pačioje šiauriausioje Lofoteno salyno vietoje mažame žvejų kaimelyje, pavadinimu Laukvik. Jame yra vos viena maža mokyklėlė, nedidelė bažnyčia, parduotuvė, kurioje galima nusipirkti maisto ir būtiniausių dalykų.
Atvykau prieš metus, ketindamas tiesiog pasigrožėti pasakišku šiaurės Norvegijos grožiu. Bet įsimylėjau šitą kraštą iš pirmo žvilgsnio ir nusprendžiau čia pasilikti ilgesniam laikui. Kadangi esu gamtos fotografas, tai didžiąją laiko dalį ir praleidžiu gamtoje. Kopiu į kalnus, lankau laukinius paplūdimius – viską fotografuoju. Galima sakyti, kad jau metus atostogauju – mėgaujuosi gamtos ramybe ir nepaprastai švariu oru“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, gyvenimas čia labai paprastas ir ramus. Miestelyje gyvena vos keliolika tūkstančių žmonių, dirbančių žuvininkystės arba turizmo srityse.
„Žuvies čia yra labai daug, tad žvejybos sezonas trunka visus metus. Pavasarį čia suvažiuoja žvejai iš viso pasaulio ir varžosi žvejybos varžybose. Aš pats žvejoti nelabai mėgstu ir kol kas nebandžiau to daryti“, – sakė viename iš Lofoteno salyno kaimelių gyvenantis lietuvis.
Ši vieta it magnetas traukia turistus ir keliautojus. Pirmiausia, žinoma, juos vilioja pasakiška gamta. Taip pat geros oro sąlygos – už poliarinio rato esantis Lofotenas pasižymi vienu šilčiausių klimatų tokiose aukštose platumose.
Pasak M.Kontrimo, turistų čia labai daug. Didžioji dalis – iš Vakarų Europos ir Azijos. Vasarą Lofoteno salyną mėgsta amerikiečiai.
„Žiemą turistai atvažiuoja pamatyti šiaurės pašvaisčių, paslidinėti kalnuose, kopti į juos. Nebijantys šalčio plaukioja banglentėmis lediniame vandenyje. Populiari pramoga – banginių safaris. Turistai sėda į tam skirtas greitaeiges valtis arba didesnius laivus ir plaukia gilyn į atvirą jūrą, kur gali stebėti laisvėje plaukiojančiais banginiais. Pramoga kainuoja maždaug 400 Eur“, – pasakojo pašnekovas.
Vasarą, kai beveik 5 mėnesius trunka poliarinės dienos, t.y. saulė nenusileidžia už horizonto, suvažiavę turistai kopia į kalnus, keliauja dviračiais, plaukioja kanojomis, banglentėmis, nardo ir, žinoma, fotografuoja.
Kvapą gniaužiančios panoramos ir gamtos reiškiniai čia tokie, pirmomis dienomis norisi traukti fotoaparatą kas kelias minutes. Naujų vaizdų, kuriuos norėtųsi įamžinti, vis dar atranda ir M.Kontrimas.
Gyvenimo išlaidos – kaip Vilniuje
Kalbėdami apie Norvegiją dauguma lietuvių tai įvardina kaip rojų, už kurį reikia susimokėti didelius pinigus. Tačiau, M.Kontrimo teigimu, pragyvenimas Norvegijos šiaurėje nėra labai brangus.
„Nors maisto kainos Norvegijos kronomis atrodo labai didelės, bet pavertus jas į eurus, matai, kad jos beveik tokios pat, kaip ir Lietuvoje. Būsto nuoma irgi nėra didelė – panašiai kaip Vilniuje.
Kadangi norvegai atsisakė centrinio šildymo dėl ekologijos, visi namai yra apšildomi paprastais elektriniais-tepaliniais radiatoriais, kuriuos gali bet kada įjungti ir išjungti. Vanduo visiškai nemokamas, kadangi iki kaimų jis atvestas tiesiai iš kalnuose esančių ežerų arba šaltinių“, – pasakojo lietuvis.
Jis neslėpė, kad nelabai turi kur išlaidauti, kadangi didžiąją dienos dalį praleidžia klajodamas po salas.
Tačiau nesijaučia vienišas ir sugrįžęs į „civilizaciją“. „Žmonės čia be galo draugiški ir paslaugūs. Beveik visi laisvai kalba angliškai – jokių bėdų, jei nekalbi norvegiškai“, – pridūrė.
Iki Lofoteno salų M.Kontrimas daug keliavo po šiltesnius kraštus. Tačiau atvažiavęs čia, kaip pats sako, iš naujo įsimylėjo žiemą ir jos grožį.
„Nors gyvenu už poliarinio rato, bet čia prateka šiltoji Golfo srovė, todėl žiemą nebūna labai šalta: nepamenu, kad temperatūra būtų nukritusi žemiau 8 laipsnių šalčio. Vasarą šilta, o pernai rudens pradžioje buvo net karšta – temperatūra kelias savaites iš eilės buvo 29-30 laipsnių šilumos“, – klaidingą stereotipą, kad Norvegijos šiaurėje, be šiltų rūbų neišsiversi nei žiemą, nei vasarą, paneigė vienoje Lofoteno salų gyvenantis lietuvis.
Jis nežino, kiek dar laiko praleis Norvegijos šiaurėje. Tačiau yra tikras, kol bus – mėgausis nuostabia gamta, nes ji – svarbiausias dalykas, kuris čia laiko jį.
„Anksčiau esu fotografavęs ir vestuves, krikštynas, prabangius automobilius, tačiau galiausiai supratau, kad esu gamtos vaikas ir noriu fotografuoti tik ją. Džiaugiuosi, kad atradau save ir ryšį su gamta“, – pokalbį baigė lietuvis.
