Vietnamas didelis, tad sąžiningai apvažiavau šią šalį nuo apačios iki pat viršaus. Ir nors daugumai (kaip ir man) didžiausią įspūdį palieka šalies šiaurė, pietūs turi ne mažiau puikių kozirių. Tad kuriuos jų pamatyti?
Hošiminas, arba Ačiū, bobule, kad pervedei per gatvę
Hošiminas (Ho Chi Minh) arba dar kitaip – Saigonas, yra visiškai išprotėjęs miestas. Tokio chaoso Azijoje dar nebuvau mačiusi niekur. Gatvės čia yra tikras išbandymų ringas. Tūkstančiai automobilių ir motorolerių lekia nenutrūkstama srove, nepaisydami nei šviesoforų, nei eismo pusių ar šaligatvių.
Esi pėsčiasis – tavo problema, kad eini šaligatviu. Jis puikiai tinka važiuoti visoms priemonėms, tad tik spėk prisispausti prie sienos, kai į tave atlekia eilinis motoroleris.
Pereiti gatvę čia dar įdomiau. Ilgai juokiausi, kai mane, mandagiai laukiančią kol kas nors praleis, už rankos staiga čiupo... močiutė. Ne aš ją, o ji mane be jokių ceremonijų pervedė per siaubingiausio eismo gatvę ir parodė man esminę taisyklę – nieko negalvoji, ištiesi ranką į tą beprotišką srautą ir ramiai eini.
Tiesiog neri į tą burzgalų jūrą ir tie burzgalai tave, nors ir milimetrais, bet aplenkia – svarbiausia nedaryti jokių staigių judesių. Ačiū tau, geroji bobule. Vėliau viešbutyje sutikta anglė sakė tiesiog apėjusi aplink kvartalą, kiek leido šaligatviai, ir grįžusi, nes jai vis dar norisi gyventi.
Eismas, smogas ir triukšmas, be abejo, yra šio miesto „vizitinė kortelė“. Tačiau, nepaisant to, man čia patiko. Mieste gyvena nemažai užsieniečių, tad ir infrastruktūra tam yra ganėtinai puikiai pritaikyta. Jaukūs skandinaviško ar japoniško stiliaus restoranai su puikiu ir nebrangiu maistu, įdomios stilingos parduotuvėlės, knygynai, didžiuliai vietinių turgūs su begale pigių prekių ir pan. Ir nors turistai čia ilgai neužsibūna, visas tas nesibaigiantis triukšmas su išgyvenimo taisyklėmis turi ir tam tikro žavesio.
Cu Chi tuneliai – istorija, kurią būtina išgirsti
Netoli nuo Saigono, miškuose, turistai miniomis plūsta aplankyti Cu Chi tunelius. Ir labai gerai daro, nes išgirsti tiek įdomybių apie šalies istoriją ir dar tiesiai iš karo veteranų lūpų – unikali proga. Vietiniai gidai, dažnai patys per karą slėpęsi po žeme išraustuose siauručiuose tuneliuose, puikiai atskleidžia visas subtilybes per šalyje vykusį pilietinį karą.
Nuo istorinių vingrybių iki spąstų pavyzdžių bei galimybės palandžioti po žeme esančiais labirintais patiems. Karas paliko didelį randą Vietname. Dar iki šiol Vietnamo šiaurė ir pietūs, nors geografiškai yra viena šalis, žmonių galvose ir mentaliteto požiūriu – dvi skirtingos šalys.
Pietiečiai yra gerokai šiltesni ir nuoširdesni, labiau vertinantys demokratiją. Šiauriečiai – komunizmo ir visuotinės baimės įkaitai, nerodantys daug draugiškumo nei vieni kitiems, nei atvykėliams.
Mui Ne – žuvimi kvepiantis atokvėpis prie jūros
Pietuose norintys aplankyti Vietnamo pajūrį, neretai traukia į Mui Ne. Mažas, gana varganas miestelis, tačiau turintis keletą puikių vietų apsistoti. Įdomiausia dalis čia – žvejų kaimelis, į vieną įlanką suburiantis galybę laivelių. Vien šis vaizdas anksti ryte ar per saulėlydį sutraukia galybę turistų ir vietinių. Pastarieji čia pat, ant laiptų, šalia paplūdimio, doroja ir pardavinėja šviežiausias jūros gėrybes.
Kita saulėlydžio alternatyva – raudonosios ir baltosios smėlio kopos. Čia gali romantiškai pasėdėti arba šokti ant smėlio lentos ir leistis nuo smėlio kalnų. Tačiau bene labiausiai šiame mieste sužavi pasivaikščiojimas seklia upe (ang. Fairy trail). Įbrendi į upę iki blauzdų, eini ir jautiesi tarsi kitoje planetoje – aplink raudonojo smėlio ir akmens uolienų miksas, kai kur pasipuošęs keisčiausiais žalumynais.
Vanduo – rausvas kaip rožinė pudra, o jį ramiai siurbčioja draugiškai akį merkiančios perkarusios karvės. Jei keletą kilometrų eiti pabos, pakeliui galima išsukti iš kelio ir užšokti pajodinėti ant.. stručio!
Da Lat – dažnai aplenkiamas perlas
Dar vienas nuostabus miestelis, neretai pamirštamas turistų, yra Da Lat. Kiek labiau į šalies vidurį įsispraudęs gražusis kampelis turi ką pasiūlyti. Čia įrengtas nuostabus tūkstančių gėlių parkas, netoliese šniokščia be galo gražūs kriokliai, o bene daugiausia dėmesio sulaukia miestelyje vienos menininkės puoselėjamas namas.
Išskirtinių formų, nuolat lipdomas ir tobulinamas būstas labiau primena psichodelinę pasakų karalystę, kuri ir pavadinta išprotėjusiu namu (ang. Crazy house). Apsilankai čia ir supranti, kad fantazijos bei įkvėpimo tokiam namui įrengti tikrai reikia. Be šių įdomybių, pats miestas yra neįtikėtinai gražiai sutvarkytas ir turi puikių modernių pastatų, kurie suteikia jam dailų veidą, palyginti su likusiu šalies vaizdeliu.
Nha Trang – rusų rojus
Nha Trang yra didelis, bet mielas miestas. Įsikūręs prie jūros kranto, jis kasmet pritraukia daugybę turistų – daugiausia rusų.
Todėl nemokantiems anglų kalbos – čia idealu, nes ir vietiniai geriau kalba rusiškai. Mieste gausu puikių viešbutukų už neįtikėtinai geras kainas. Už kelis dolerius gausi ne tik puikiausią, švariausią kambarį, rankšluosčius, vandens, užkandžių ir gardžius sočius pusryčius, bet dar būsi vakare vaišinamas nemokamais gėrimais ir pramogomis.
Kaip ir iš ko jie uždirba siūlydami tokias net mums juokingas kainas – sunku suprasti. Bet ir nesigilinkime. Geriau pasimėgauti galybe masažų. Moterys ir vyrai nesikuklina net kelis kartus per dieną panirti į šią malonumų jūrą. Na, o pavargusiems nuo tinginių poilsio, aplink yra ir puikių šventyklų.
Hoi An – „pasidaryk pats“ mados meka
Ir galiausiai Vietnamo pietūs baigiasi ties šalies viduriuku, kuriame karaliauja mada. Čia gimsta galybė batų, rūbų ir aksesuarų visam pasauliui, nes mieste bene kiekvienos durys – siuvykla. Turistams, kaip ir Tailande, pasiūs kostiumą ar suknelę ir net batus vos per vieną dieną. Kokį nori, iš ko nori. Tikras rojus klumpantiems prie vitrinų.
O turintiems imunitetą pirkiniams, miestelis siūlo unikalų senamiestį. Seni kinų ir vietnamiečių stiliaus pastatai, japoniškas tiltas ir galybė kitų kultūrinių reliktų – viskas taip organiškai ir jaukiai susijungia miesto centre, kad dažnas čia užsilieka ilgiau, nei planavo. Kartu pasimėgauja ir visai netoliese esančiu puikiu paplūdimiu bei šventyklų kompleksais – tik spėk viską aplankyti.
Maistas: ar žinai gėlių skonį?
Vietnamiečiai iš tiesų gali pasigirti puikiu maistu. Gal ne tokiu puikiu, kaip Korėja ar Japonija, tačiau sriubos čia iš tiesų vertos ne vieno pagyros gurkšnio. Dievišką skonį suteikia tai, kad viskas verdama iš itin šviežių produktų, naudojant gausybę žalumynų ir įvairių daigų. Šviežios žuvys, krevetės, skanūs makaronai ir burnoje tirpstantys vaisiai. O koks neapsakomas gėlių žiedų (būtinai neprasiskleidusių) salotų skonis! Neišgėręs mango arba drakono vaisių kokteilio apskritai gali sakyti, kad praleidai dieną veltui.
Neįtikėtinai pigus transportas
Transportas Vietname yra neįtikėtinai pigus ir patogus. Autobusai – aukščiausios klasės, o itin dažnai – ir pritaikyti patogiai miegoti, net ir vykstant į netolimas vietas. Miestuose už centro greitai ir be rūpesčių galima judėti su daugybe taksi arba išsikviesti „Uber“. Taupantiems laiką, iš miesto į miestą kasdien skraido daugybė lėktuvų ir net perkant paskutinės minutės bilietus jie kainuoja gana nedaug. Tad pasirinkimo apstu ir keliautojams tai be galo patogu.
Tad belieka susikrauti lagaminą! Vietnamas yra puikus tiems, kurie ieško gero kainos ir kokybės santykio, o kartu nori pamatyti gana egzotišką kraštą ir kultūrą. Šiai šaliai pajusti reikia gero mėnesio, tad turintieji mažiau laiko neretai renkasi tarp pietų ir šiaurės. Aš siūlau aplankyti abi šalies dalis. Tačiau, kad ir kiek laiko jam skirsite, bet kuriuo atveju – Vietnamas užburs savo žavesiu ir sugebėjimu pasiūlyti neįtikėtinai daug už neįtikėtinai mažai. Atraskite šį žiedą.
Antrąją straipsnio dalį – apie Šiaurės Vietnamą – 15min rubrikoje „Pasaulis kišenėje“ rasite rytoj
