Indoneziją sudaro beveik 17 tūkst. salų. Visų jų aplankyti neįmanoma, tačiau nuvykti bent į keletą – būtina.
Gili salos – trys patirtys
Gili salos yra rojus prisiekusiems paplūdimio mylėtojams. Trys mažos salelės, kurių kiekvieną aplink apeiti galima per keletą valandų, yra tarsi trys sesės. Vakarėlių liūtė, neretai nejaučianti jokių ribų – Gili Travangan traukia visokio plauko linksmybių mėgėjus. Prieš Naujuosius metus jų čia būna tiek, kad nuo muzikos trenksmo ir šokių ant smėlio atrodo, kad sala tuoj negrįžtamai nugrims į transo jūrą.
Antra sesė – įsimylėjusi romantikė Gili Meno. Tiek medaus mėnesiui skirtų vilų ir porelių vienoje vietoje retai pamatysi, o ir pačioje saloje garsiai girdi tik kaimynų gaidžio giedojimą ir vakarėlių sesės šėlsmo atgarsius.
Trečioji, pagrandukė, Gili Air – menininkė, ryte skaitanti knygą paplūdimyje, dieną – nardanti su vėžliais, o vakare einanti į akustinius koncertus čia pat ant smėlio. Nei vienoje šių salų nėra jokių mašinų ir motociklų, o persikelti iš vienos į kitą trunka vos keliolika minučių laiveliu.
Lombok, arba vienas rojaus paplūdimyje
Lombok sala yra tokia, kokią aš įsivaizdavau būsiant Balio salą. Laukiniai paplūdimiai, kuriuose esi tik tu, motociklas, smaragdo vanduo ir skarų pardavėja. Jei norisi kompanijos, už kilometro kito per kerinčius kalnus – kita pajūrio įlanka, kurioje mirksta grupelė banglentininkų.
Net nepajunti kaip čiumpi savo lentą ir jau gaudai bangas. Vietinis vyrukas palmių pašiūrėje kepa skaniausius makaronus ar ryžius su daržovėm ir netrunka nuskelti kokoso riešuto kraštą ištroškusiems.
Tokių vietelių ten – nesuskaičiuojama. O ko verta vien atrasti rožinio smėlio paplūdimį! Kuta Lombok miestelyje dieną gali rasti skaniausio maisto, o vakare čia vyksta geriausi pasaulyje vakarėliai paplūdimyje su visur ir visada šokančiais ir dainuojančiais vietiniais. Ir nors daugelis vis dar baiminasi vykti į šią salą, nes neva joje turistams vis dar nesaugu, aplankyti ją tiesiog būtina. Tai tikras dar neužgrūstas keliautojais autentiškas Indonezijos perlas.
Sveiki, Komodo drakonai!
Iš Lombok salos galima šokti į laivelį ir lėkti į Komodo nacionalinį parką. Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur gyvena drakonai. Taip, tikri komodo drakonai, kuriuos ne vienas yra matęs filmuose. Šie įspūdingo dydžio ropliai išliko tik keliose salose.
Iš Lombok salos galima šokti į laivelį ir lėkti į Komodo nacionalinį parką. Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur gyvena drakonai.
Jie saugomi kaip nykstantys, tačiau labiau saugotis reikia jų, kai čia lankaisi. Jie labai klastingi, tačiau pamatyti šiuos gyvūnus yra ne vieno keliautojo svajonė.
Komodo nacionalinis parkas išskirtinis ir tuo, kad čia yra viena gražiausių vietų pasaulyje nardyti. Nors siaubingai bijojau, bet pabandžiusi panerti pirmą kartą abejonių ne tik neliko – likau čia gerai savaitei, išsilaikiau nardymo licenciją ir kasdien ne mažiau nei po tris kartus nėriau į povandeninį pasaulį.
Jausmą sunku apsakyti, tačiau, jei baimę palieki krante, patiri, ką reiškia būti tarsi kosmose – šiek tiek nesvarumo būsenos, o aplink daugybė nematytų gyvių. Greitai pasijunti lyg fantastiniame filme, kai virš galvos ratus pradeda sukti didžioji raja su savo 7 metrų ilgio „sparnais“ ar pasisveikinti priplaukia už tave penkiskart didesnė Napoleono žuvis, čepsėdama tarsi botoksu pripūstomis lūpomis. O kur dar vėžliai, jūros gyvatės, rifo rykliai (tie, kur nesikandžioja) ir kiti egzotiniai gyviai. Išlipi iš vandens ir nori nerti vėl ir vėl.
Java – kultūra ir besispjaudantys ugnikalniai
Dar vienas lobis – Java sala. Ją galima drąsiai vadinti kultūros lopšiu. Čia įsikūrusiame Džogdžokarta mieste gausu galerijų ir kultūros renginių. O aplink galima rasti ir galingų istorinių šventyklų bei įkopti į visą begalę ugnikalnių. Pavyzdžiui, apžiūrėti kraterį, kuriame kasama siera.
Naktį visas šlaitas šviečia melsvomis dujų liepsnelėmis, trykštančiomis šia pat iš siera nuklotos žemės, o auštant rytui išryškėja ir šalia esantis ežeras, kurio spalvai nusakyti galima būtų prirašyti pustomį.
Vyšnaitę ant deserto uždėjo ir gretimas ugnikalnis, sugalvojęs netikėtai į orą išspjauti nemenką dulkių debesį – pūsteldamas jį tarsi kokį cigaro dūmą.
Apie šioje šalyje gyvenančių žmonių gerumą, mangų skonį ir sielą atgaivinančią jogą kalbėti net nebūtina. Nuvažiuokite ir patyrinėkite. Būtinai plačiau, o ne tik Balio salą, nes vos vienas žingsnelis į šalį jums atvers Alisos šalies stebuklus Indonezijoje.
