Kad suteiktų mums pramogų, jie yra kankinami, žalojami ir išnaudojami.
Turbūt daugeliui kyla natūralus klausimas – tad kodėl visi tai daro? Jei su drambliais yra taip žiauriai elgiamasi, kodėl tuomet visos kelionių agentūros, kelionių brošiūros ar lankstinukai reklamuoja jodinėjimą drambliais kaip vieną iš dalykų, kuriuos būtina patirti Tailande?
Suprasti akimirksniu
- Drambliai – vieni protingiausių gyvūnų žemėje
- Netiesa, kad drambliams reikia fizinės veiklos, tad turistų „nešiojimas“ yra naudingas
- Melas ir tai, kad jų dresūra apsieina be fizinių bausmių
- Dramblių išnaudojimas turizmui Tailande – pelninga veikla
Mes, vakariečiai, esame įsitikinę, kad drambliai mėgaujasi nešiodami turistus. Mus tikina, kad jiems reikia fizinės veiklos, tad mūsų jodinėjimas drambliui yra vienas malonumas.
Taip pat mus tikina, kad pinigais, kuriuos sumokame už šią pramogą, mes paremiame gyvūnus ir jų išlaikymą.
Drambliai yra vieni protingiausių gyvūnų žemėje. Jų smegenyse yra 300 milijardų neuronų. Šie žinduoliai moka gedėti, komunikuoti tarpusavyje bei išmokti naujų dalykų. Dėl to esą jų dresavimas yra paprastas.
Deja, visa tai yra melas, apie kurį dažniausiai nežinome. Įsivaizduojame ar norime įsivaizduoti, kad drambliai yra dresuojami ne žiauriau nei mūsų žirgai.
Aš pati tuo tikėjau, kol tiesa pasidarė tokia akivaizdi, kad nebegalėjau jos ignoruoti.
Dramblių dresavimas arba dvasios palaužimas
1900 metais Tailande laisvėje ganėsi apie 300 tūkst. dramblių, dar apie 100 tūkst. jų gyveno stovyklose. Šiuo metu laisvų dramblių tėra likę mažiau nei 2 tūkst., o apie 4 tūkst. jų gyvena nelaisvėje. Pagrindinės priežastys, dėl kurių šie gyvūnai tapo nykstančia rūšimi, yra gyvenamųjų plotų praradimas ir nelegalus jų gaudymas bei įdarbinimas stovyklose.
Ši industrija tajams neša milžiniškus pinigus, nes kiekvienas turistas, atvykęs į Tailandą, nori pajodinėti drambliu ar pamatyti, kaip šis atlieka įvairius triukus: groja armonikėle, piešia, žaidžia futbolą, krepšinį ar šoka. Norėdamas prisijaukinti ir išdresuoti dramblį, žmogus turi jį atskirti nuo motinos dar labai mažą ir naudoti itin žiaurius dresavimo metodus.
Laukiniai drambliai neprisileidžia žmonių, kad šie galėtų jais jodinėti, todėl dar nesubrendusiems gyvūnams yra taikomas žiaurus „Phajaan“ metodas, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, vadinasi „palaužimas“.
Pirmiausia jaunikliai yra atplėšiami nuo savo motinų ir uždaromi į itin mažą narvą ar skylę, kurioje negalėtų judėti. Toliau prasideda pati kraupiausia dalis – jie yra mušami lazdomis, badomi aštriais metaliniais kabliais, verčiami badauti ir nemiegoti apie tris dienas, idant išmoktų paklusti ir būtų palaužta jų dvasia.
Deja, kankinimai tuo nesibaigia. Net privertus dramblį paklusti, jis vis tiek yra žalojamas specialiu metaliniu kabliu, kurį visuomet su savimi nešiojasi mahutas (dramblio dresuotojas ir vadeliotojas). Šis ginklas ne visuomet yra panaudojimas, bet vien žinojimas, kad bet kurią akimirką kankinimai gali vėl prasidėti, verčia dramblį daryti tai, ko iš jo reikalaujama.
Todėl net, jei stovyklos darbuotojai teigia, kad su drambliais elgiasi atsakingai ir jų nežaloja, į tai turėtume žiūrėti skeptiškai, nes gyvūno palaužimo būdas visur yra toks pat.
Taip pat netikėkite, kai jums sakys, jog drambliui turistų nešiojimas yra vienas juokas. Kad ir koks didelis ir fiziškai stiprus gyvūnas atrodo, jo nugara nėra sukurta tam, kad atlaikytų žmonių svorį. Tokia veikla drambliui gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų.
Drambliai niekada nepamiršta
Šių metų pradžioje Samujo saloje dramblys nužudė britų turistą, sužeidė jo dukrą bei patį mahutą. Tai tik įrodo, kad jodinėjimas drambliais yra pavojingas ir patiems poilsiautojams, mat gyvūnas niekuomet nepamiršta skriaudos. Yra buvę atvejų, kai jie nužudo savo dresuotojus. Blogiausia, kad kartais nukenčia ir niekuo dėti turistai.
2015 m. rugpjūtį vieno pasijodinėjimo metu dramblys nužudė savo vadeliotoją ir su trimis kinų turistais ant nugaros bandė pabėgti. Žmones išgelbėjo kiti mahutai. Galbūt nuskambės nejautriai, bet šioje situacijoje auka yra dramblys.
Jis nepamiršo skriaudos ir atkeršijo jį kankinusiam mahutui. O turistai, rinkdamiesi pramogas su bet kokiais gyvūnais, turėtų visuomet įvertinti rizikos faktorių. Laukiniai padarai nėra skirti mūsų pramogai, jų vieta – laisvėje.
Dramblių draustinis Tailande
Vienintelė vieta, kur turistai gali prisiliesti prie dramblių jiems nekenkdami, juos pamaitinti ir su jais praleisti laiką, yra „Elephant Nature Park“. Tai – tajės Lek įkurtas draustinis, globojantis iš stovyklų paimtus ir sužalotus dramblius.
Čia turistai už mokestį gali praleisti dieną ar kelias su drambliais, padėti juos maitinti ir maudyti. Parke jodinėjimas šiais gyvūnais ar triukų darymas yra draudžiamas, nes jie buvo išlaisvinti iš vietų, kuriose juos ir vertė tai daryti. Tailande veikia trys panašūs draustiniai, dar vienas yra kuriamas Kambodžoje.
Parke jodinėjimas šiais gyvūnais ar triukų darymas yra draudžiamas, nes jie buvo išlaisvinti iš vietų, kuriose juos ir vertė tai daryti.
Kainos čia, žinoma, yra didesnės nei už paprastą pasijodinėjimą drambliu, nes lėšos skiriamos ne tik gyvūnų išlaikymui, bet ir kitų dramblių išlaisvinimui iš darbo stovyklų, kuriose jie linksmina turistus.
Informacija apie žiaurius dramblių dresavimo būdus nėra slapta, bet turistams sunkiau prieinama. Tikiuosi, kad kalbėjimas apie gyvūnų išnaudojimą privers mus, keliautojus, susimąstyti prieš lipant ant dramblio – tiek dėl paties gyvūno, tiek dėl turisto sveikatos ir saugumo. Jei kiekvienas pradėtume nuo savęs, galėtume sukurti pasaulį, kuriame gera gyventi tiek mums, žmonėms, tiek visiems gyviems padarams.
