Paveldo apsaugos organizacija „Europa Nostra“ ir Europos investicijų banko institutas paskelbė 7 greičiausiai žemyne nykstančius kultūros paveldo objektus ir vietas.
Voskopoja ir Vithkuqi bažnyčios (Albanija)
Pietryčių Albanijoje esančiose Voskopoja ir Vithkuqi gyvenvietėse stovi dvylika XVII–XVIII a. bažnyčių, kurios – tikri postbizantinio stiliaus architektūros šedevrai. Tačiau karas, plėšikavimas ir gamtos nelaimės yra padarę daug žalos joms. Šalia jų gyvenanti krikščionių bendruomenė yra be galo sumažėjusi, o dvasininkų nebuvimas jose reiškia, kad bažnyčios beveik visus metus nebūna išvis naudojamos.
Šv.Jurgio bažnyčia Voskopoja gyvenvietėje 2011 m. buvo gavusi „Europa Nostra Award“ už pavyzdinį išsaugojimą, tačiau dabar jai gresia pavojus dėl vagysčių.
Buzludžos paminklas (Bulgarija)
Kalnuose, Bulgarijos širdyje esantis paminklas yra įspūdingas XX a. architektūros pavyzdys. Jį 1981 m. pastatė Bulgarijos Komunistų partija, tačiau struktūra buvo naudota tik 8 metus. Kai žlugo komunistų režimas, paminklas liko apleistas ir niokojamas vagių, vandalų ir gamtos jėgų.
Nors šis brutalizmo architektūros paminklas kasmet pritraukia vis daugiau tarptautinio dėmesio ir keliautojų, nėra imamasi jokių veiksmų, kad jis būtų apsaugotas.
David Garedži vienuolynų kompleksas (Gruzija)
VI a. vienuolynų kompleksas išsidėstęs pusdykumėje Jorio plynaukštėje, dalis jo patenka ir į kaimyninio Azerbaidžano teritoriją. Šioje vietoje – 22 uolose įkurti vienuolynai, daugiau nei 5 tūkst. šventovių bei kambarių.
Dėl akmens architektūros, viduramžių freskų, archeologiškai svarbių vietų visas šis ansamblis yra Gruzijos kultūros šedevras. Jam yra ir suteiktas Nacionalinės svarbos paminklo vardas, tačiau kompleksui gresia didelis pavojus. Didžiausia problema – uolų irimas. Bažnyčioms ir kitoms vietoms daroma itin didelė struktūrinė žala. Sienų irimas reiškia, kad pavojus kyla ir sienų piešiniams.
„Casino Constanta“ (Rumunija)
1910 m. pastatytas kazino „Constanta Casino“ buvo tapęs Juodosios jūros kranto Rumunijoje simboliu. Šveicarų-rumunų architektas Danielis Renardas pasirinko art nouveau stilių, kad įkūnytų Rumunijos modernizaciją Karolio I valdymo laikais. Tačiau pirmajame šio šimtmečio dešimtmetyje pastatas tapo apleistu.
Vietos valdžia neranda pinigų, kad žymusis kazino būtų išsaugotas ateities kartoms. Valstybinės įstaigos atsakomybę už pastato išgelbėjimą stumdo viena kitai, ir nė viena nieko taip ir nedaro. Didžiausias pavojus šiai architektūros vertybei kyla dėl korozijos ir rūdijančių metalinių pastato konstrukcijos dalių. Jūros vėjas ir audros yra išdaužę didžiąją dalį į jūrą atsuktų langų, o stogas ilgai neatlaikys – grius.
Vienos istorinis centras (Austrija)
Istorinis Vienos centras turi milžinišką reikšmę Europos materialiai ir nematerialiai kultūrai, jis yra ir ypač svarbus architektūrai bei menams, 2001 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Tačiau 2012 m. buvo suplanuota „Hotel Intercontinental“ plėtra – viešbučio rekonstrukcija visiškai pakeistų miesto panoramą. 2014 m. miesto valdžia taip pat leido statyti aukštus pastatus Ringstrasse teritorijoje. Ekspertai tvirtina, kad tai sugriaus šios vietos koncepciją ir vaizdą.
Grimsbio ledų fabrikas (Jungtinė Karalystė)
Manoma, kad „Grimsby“ ledų fabrikas yra seniausias visoje Jungtinėje Karalystėje. 1900 m. pastatytas raudonų plytų pastatas yra pats ryškiausias materialus Grimsbio žuvininkystės ir jūreivystės palikimo pavyzdys – miestas XX a. pradžioje buvo didžiausias žvejų uostas visame pasaulyje.
Ledų fabrikas buvo uždarytas 1990 m., ir nuo to jo laiko pastato būklė vis prastėja. Pro kiaurą stogą į vidų bėga vanduo, o didžioji dalis metalinių konstrukcijų ir elektros instaliacijos detalių išvogta. Pastatui yra kilęs pavojus ir būti nugriautam.
Prinkipo graikų našlaičių prieglauda (Turkija)
Prinkipo graikų našlaičių prieglauda yra laikomas didžiausiu mediniu pastatu Europoje (ir antru pagal dydį visame pasaulyje). Pastatas Princo salose netoli Stambulo iškilo 1899 m. Iki uždarymo 1964 m. jame veikė našlaičių prieglauda.
Po uždarymo neprižiūrimas pastatas nyksta. Jį gerokai apgadino 1980 m. kilęs gaisras, o dabar jam didelį pavojų kelia ir oro sąlygos – jau yra įgriuvęs ir stogas, ir kai kurie pastato kampai.
Ekspertai artimiausiu metu lankysis visuose šiuose 7 objektuose ir susitikimuose su jų valdytojais ieškos galimybių šias kultūros paveldo vertybes išsaugoti.
