Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį spaudos konferencijoje teigė, kad bus galvojama, kaip saugiai parsivežti Italijoje likusius lietuvius.
„Jeigu žmonės neturi kaip grįžti, galvosim, kaip saugiai parsigabenti juos namo. Galvojam, derinam, kad visi mūsų gyventojai, kurie yra išvykę, per telekomunikacijų bendroves gautų informacines žinutes, kaip elgtis, kokia yra rizika, ką daryti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A.Veryga. Jis patikslino, kad kalbama apie lietuvius, nesančius karantinuotose teritorijose, mat iš šių išvykti esą beveik neįmanoma.
Tačiau išvykti iš karantinuotų zonų užsieniečiams namo yra leidžiama, atkreipė dėmesį Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius. Italija sekmadienį paskelbė karantino zoną visame Lombardijos regione ir 14-oje šiaurinės ir centrinės Italijos provincijų. Į zoną pateko ir tokie minias turistų pritraukiantys miestai kaip Milanas ir Venecija.
Išvykti lietuviai gali
Karantino zonoje Italijoje draudžiama įvažiuoti ir išvažiuoti iš teritorijos be pagrįstos neatidėliotinos priežasties, tačiau užsieniečiai ją palikti gali. „Grįžimas namo yra viena iš priežasčių, dėl kurių leidžiama išvažiuoti ar įvažiuoti į karantino zoną. Išvykimas yra galimas, ir tikiuosi, kad žmonės ta galimybe naudojasi“, – teigė R.Šlepavičius.
Anot ambasadoriaus, užsieniečiams, norintiems palikti karantinuotą zoną, nereikia įvykdyti jokių ypatingų reikalavimų. Tiesiog juos išvažiuojančius tikriausiai sustabdys policija, patikrins dokumentus, paklausinės, gali pamatuoti temperatūrą. Žinoma, jeigu kyla įtarimų dėl asmens sveikatos, jam palikti karantinuotą zoną draudžiama.
Visgi iššūkis žmonėms palikti Šiaurės Italiją gali būti finansinis. Oro bendrovės skelbia, kad yra mažinami bei atšaukiami skrydžiai į/iš Šiaurės Italijos. Apie tai jau paskelbė tokios oro linijos kaip „Wizzair“, „Ryanair“, „Lufthansa“, „airBaltic“ ir kt. Kai kurios jų skrydžių jau sumažino, kitos tą dar tik darys įpusėjus kovui.
Tačiau patys oro uostai veikia, skrydžiai vykdomi, nors jų ir mažiau. „Tik suprantu, kad tai gali būti finansinis klausimas“, – kalbėjo R.Šlepavičius ir siūlė norintiems parskristi atgal į Lietuvą apsvarstyti ir skrydį iš Romos, ne tik šiaurinių oro uostų. Pastaruosiuose dėl padidėjusios paklausos gali išaugti bilietų kainos.
Kiek iš viso lietuvių gyvena Šiaurės Italijoje, nėra žinoma – ambasada tokių duomenų neturi. „Turime konsulinę registraciją, bet ji neatspindi tikrų skaičių. Preliminariai skaičiuojame, kiek iš viso Lietuvos piliečių gyvena Italijoje, – maždaug 5,4 tūkst. Ir didesnė dalis gyvena Šiaurės Italijoje“, – 15min sakė ambasadorius.
URM prašo Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių ar laikinai atvykusių į karantino zonoje esančius Italijos regionus, nurodyti savo kontaktinius duomenis ambasadai elektroniniu paštu kons.it@urm.lt, tačiau, pasak diplomato, tokių buvo vienetai. Nė vienas žmogus nesikreipė prašydamas pagalbos dėl išvykimo.
Duomenų nėra ir dėl to, ar lietuvių yra tarp užsikrėtusiųjų Italijoje. Skaičiuojama, kad Italijoje virusu serga jau daugiau nei 7300 žmonių, o nuo koronaviruso mirė 366 asmenys.
„Ačiū Dievui, kol kas nė vieno atvejo negirdėjome. Negaliu sakyti, kad jų tikrai nėra, bet mes neturime tokios informacijos“, – sakė ambasadorius R.Šlepavičius.
Lietuvos diplomatas pasakojo, kad pastarosiomis savaitėmis ambasada sulaukia kiek daugiau kreipimųsi iš žmonių, tačiau masinio klausimų srauto tikrai nėra. Ambasada visą aktualią informaciją operatyviai skelbia savo feisbuko paskyroje – matyt, dėl to žmonėms papildomų klausimų nekyla, svarstė ambasadorius.
Gyvenimas Romoje nurimęs
Romoje gyvenantis R.Šlepavičius pasakojo, kad Romoje gyvenimas pastaruoju metu yra labai akivaizdžiai nebe toks intensyvus. Nors sostinėje nėra paskelbtas karantinas, tačiau čia, kaip ir visoje šalyje, atšaukiami masiniai renginiai, žmonės skatinami likti namuose, turistų srautas itin sumažėjęs.
„Žmonės yra susirūpinę. Ne tik Italija, bet ir visas pasaulis susidūrė su problema, kuri yra nauja, naujo pobūdžio, ir niekas nežino, kaip viskas toliau bus, – pasakojo jis. – Ta nežinia kelia susirūpinimą, ir nerimas yra labai natūrali žmogiška reakcija.“
Ambasadorius džiaugėsi, kad žmonės Italijoje paklūsta valdžios rekomendacijoms, gyventojai yra sąmoningi – kiek galima daugiau būna namuose, jeigu gali – ir dirba iš namų. „Yra suvokimas, kad nelaimė nėra kažkur toli, o ji visai šalia, kad aš nesu garantuotas, jog manęs nepalies. Kad reikia kažką daryti, o tas darymas – kiek galima būti namuose, plauti rankas, neliesti veido, sveikinantis nesibučiuoti ir neliesti rankų“, – kalbėjo R.Šlepavičius.
Jis akcentavo, kad svarbiausia yra klausyti vietinės ir šalies valdžios nurodymų. Pasaulio sveikatos organizacija remia Italijos vyriausybės priimtus sprendimus, kaip kovoti su koronaviruso plitimu, todėl prie to turi prisidėti visi. „Tos priemonės kai kuriems gal atrodo labai sunkios, bet jos neišvengiamos – kitaip nėra galimybės šią nelaimę greitai įveikti“, – teigė ambasadorius.
Italijos situacija galbūt ypatinga yra ir dėl to, kad šalies visuomenė yra viena seniausių Europoje. O naujasis koronavirusas ir yra pavojingiausias vyresnio amžiaus žmonėms bei žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija sekmadienį paskelbė rekomendaciją nevykti į Italiją dėl koronaviruso rizikos. Be to, kovodama su viruso plitimu Italija taip pat visoje savo teritorijoje uždaro mokyklas, muziejus, kino teatrus, teatrus, naktinius klubus, kazino ir kitas pasilinksminimo vietas. Plačiau apie taikomas priemones skaitykite čia: Karantinas Italijoje: ką reikia žinoti ten esantiems arba turintiems bilietus į šalį.
