Daugiausia vietų Bundestage turinti Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga iškėlė idėją, kad už pigesnius nei 50 Eur bilietus Europoje oro linijoms būtų skirta bauda. Parlamentaras, buvęs šalies transporto ministras Alexanderis Dobrindtas aiškina, kad tai būtų naudinga planetai.
„Aš noriu klimato apsaugos vietoj kainų karo, – sakė jis leidiniui „Bild“. – 9 Eur bilietai neturi nieko bendro nei su rinkos ekonomika, nei su klimato apsauga.“
Apie skrydžių daromą poveikį aplinkai kalbama jau seniai. Švedijoje, pavyzdžiui, stiprėja judėjimas prieš keliones lėktuvu. Jo dalyvių teigimu, toks judėjimo būdas – pernelyg didelis (perskaičiavus keleiviui – gerokai didesnis už, tarkime, automobilio ar traukinio) globalią klimato kaitą sukeliančio CO₂ šaltinis. Jie atsisako kelionių lėktuvais ir ragina taip pat elgtis kitus.
Tačiau tokiam A.Dobrindto pasiūlymui nepritaria aviacijos ekspertai. Vokietijos Aviacijos kompanijų asociacijos prezidentas Matthiasas von Randowis naujienų agentūrai „dpa“ sakė, kad nė viena bendrovė nenori pardavinėti bilietus per pigiai – juk kiekvienai reikia susirinkti pinigus savo veiklai, algoms, investicijoms.
Oro uostų asociacija ADV tokią CSU idėją visiškai sukritikavo. Jos teigimu, būtų naudingiau geriau atsisakyti dalies vidinių skrydžių. Asociacijos prezidentas ir Frankfurto oro uosto vadovas „Süddeutsche Zeitung“ teigė, kad verčiau reikėtų pagalvoti apie atsisakymą trumpesnių nei 400 km skrydžių. Žinoma, tada keleiviams reikėtų pateikti patrauklias alternatyvas.
Koalicijos partnerės Krikščionių socialinės sąjungos atstovas Thomas Jarzombekas taip pat nepritarė kolegos idėjai. Jis pabrėžė, kad koalicijos sutartyje yra punktas dėl mokesčių nedidinimo. Taip pat svarstė, ar tokios baudos tiesiog nereikštų, kad lėktuvai skraidytų tuštesni – mažesnes pajamas gaunantys žmonės negalėtų keliauti, o CO₂ vis tiek nesumažėtų.
Kiek skrydžiai turi įtakos klimato kaitai?
Kaip anksčiau rašė technologijos.lt, aviacija – ne didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Skaičiuojant vien sudeginamų degalų emisijas, jos sudaro vos 2–3 % (nors remiantis artimiausių dešimtmečių prognozėmis, jos augs kartu su oro transporto intensyvumu). Tai gerokai mažiau už kelių transporto emisijas.
Ar tokios baudos tiesios nereikštų, kad lėktuvai skraidytų tuštesni – mažesnes pajamas gaunantys žmonės negalėtų keliauti, o CO₂ vis tiek nesumažėtų?
Tačiau skaičiuojant vienam vartotojui tenkančią emisiją, situacija visai kitokia. Vertinant žmogaus suvartojamų produktų ir paslaugų anglies pėdsaką, skrydžiai sudaro vieną iš didžiausių dalių. „Skrydžio iš Londono į Niujorką ir atgal emisija yra maždaug tokia pati, kaip vidutinio ES gyventojo namo apšildymas visus metus“, – pažymima Europos Komisijos ataskaitoje. Skaičiuojant vienam lėktuvo keleiviui tenkantį išskiriamo CO₂ kiekį kilometrui kelio, jis gerokai didesnis nei tenkantis automobiliui. Traukiniams – dešimtis kartų mažesnis.
Pernai, IATA duomenimis, keleivinių kelionių lėktuvais paklausa augo beveik visose pasaulio dalyse, įskaitant ir Europą. Tiesa, Švedijoje, kur stiprėja minėtas judėjimas, pernai sumažėjimas siekė 3 %, pirmąjį šių metų ketvirtį – 8 %. Vieno iš stambiausių regioninių vežėjų „Scandinavian Airlines“ vadovybė paskelbė, kad pagrindinė to priežastis – ekologinis boikotas. Proporcingai auga kelionių traukiniu paklausa.
